Language

Apg29.Nu

Christer Åberg | TV | Bönesidan | Fråga Christer Åberg | Skrivklåda | Chatt | Läsarmejl | Skriv | Media | Info | Sök
REKLAM:
Världen idag

Stöd Apg29 genom att swisha 20 kr till 072 203 63 74. Tack.

Låtsasbanker

Den så kallade Ica-banken är ingen riktig bank och kommer aldrig att bli det heller. Det samma gäller för Coops motsvarighet.

Bankkort och dator.


Av CashOnly
måndag, 14 oktober 2019 19:09
Bok/Följetong

Bankai apkrova atsakomybės, kai maisto parduotuvėse yra naudojami kaip "šakų". Prekybos priversti Angera bankininką negavęs kompensacijos nei už didesnio pavojaus ar padidėjusios išlaidos. Bankai pateisinti save banko filialuose bus saugiau, kad taip. Ką jie nemini, kad ji yra mažiau saugus visiems kitiems, išskyrus pačių bankų. Jokia kita kompanija yra kaip savanaudis, kaip bankai. Banko buveinė yra daug saugesnis nei parduotuvėse. Be to, banko apiplėšimus sudaro tik iš visų plokštelių frakcija. Pareiškimą nuo 2011 parodė, kad bankų apiplėšimus sudarė tik šiek tiek daugiau nei penkių procentų vagysčių, padarytų parduotuvių ir bankų. Šiandien ji taip pat grynųjų pinigų tvarkymo operacijas, saugias pinigų priėmimo bankus, kad praktiškai neįmanoma įvykdyti banko apiplėšimas.

Vadinamasis Ika bankas nėra tikras bankas, ir niekada nebus tiek. Tas pats galioja Coop atitikmens.

Jie neturi filialų ir "Bankas atvejai" buvo nušautas blogiausiu atveju tik internetu ar telefonu. Nors IKEA turi savo vadinamąjį bankininkystę. Tiek "ICA ir" IKEA taip pat išduoda savo kreditinės kortelės. Pavyzdžiai didelių Švedijos bendrovių gauti valdžią mokėjimo sistemų. Klientai kartais beveik maldauti gauti pakankamai pinigų, pavyzdžiui, Formica skaitikliai. Taip pat ne gauti pinigus be korteles.

Šis reiškinys, kad turėtų būti vadinamas apsimeta bankus, kai, pavyzdžiui, draudimo įmonių ir stambiojo verslo tinklai veikia kaip bankai pradėjo po finansų krizės 90-ųjų, kai kredito pramonė nereguliuojama. Valstybinio banko garantija buvo tada taip pat šių bendrovių. Ši reguliavimo panaikinimas buvo, kad kita liberalizuoti neteisingą tikslą padidinti konkurenciją. Konkurencijos vietoj ekonominio stabilumo ir tvarka. Tiek ir ICA COOP kortel pradžių neturėjo indėlių draudimas ir buvo susijęs su vadinamųjų taupomųjų bankų. Kortelės gali būti naudojami tik jų pačių parduotuvėse.

Ica-banken har huvudkontor i Solna och fick status som bank 2001. Ica- kortet kom 1990. Ica- banken kom till genom att Ica Kundkort helt enkelt bytte namn till Ica-banken. Det visar tydligt Icas fixering vid kort. En del av verksamheten utgörs av uttagsautomater. Ica lurade till sig många kunder från de ordinarie bankerna genom att insättningstaket på 15000 slopades och att man gav högre ränta. Med Icas Bankkort Plus gavs rabatt på köpen och räkningar kunde betalas via Internet med det. MedMera Bank fick status som bank 2007. Motsvarigheten till Ica-kortet heter MedMera-kortet och kan även användas som kredit-kort.

Det finns en stor nackdel med att andra företag än banker får status som banker. De är ofta om möjligt ännu mer kontantlösa än kontantlösa storbanker. När man på olika sätt gör reklam för att ha internetbank, e -legitimation och att betala räkningarna på Internet så har man ett bakvänt resonemang. Till exempel påpekar hur "bekvämt det vore att slippa räkningarna i brevlådan" när det i stället är praktiskt. Tillämpat på annat i vardagen skulle det kunna låta så här.

"Tänk vad bekvämt det vore att lämna bilen hemma och gå till jobbet i stället"

(det är bra och nyttigt att gå till jobbet men det är definitivt inte bekvämare)

"Tänk att slippa den obekväma diskmaskinen när du kan diska för hand"

"Vill inte också du slippa tvättmaskinen och tvätta med en träpinne i badkaret"

Det här är en språklig och reklammässig manipulering och en mild variant av det bakvända språket i Orwells roman 1984. Att påstå att någon som är praktiskt och bekvämt är obekvämt och opraktiskt.

Helt bakvänt. På tal om e-legitimationer som används till mycket på Internet så är även dessa kopplade till allvarliga brott. Ett antal näringslivstoppar utsattes för bedrägerier i mångmiljonklassen när de använde e-legitimationer från Telia hos Skatteverket och vissa företag.

Oavsett hur bättre ställt många människor får så är det barskrapat bankkonto i slutet av månaden som gäller. Det går lätt att spara i alla fall en gnutta med pengar varje månad även för den som har det dåligt ställt. Oavsett hur fattig man är så går det att lägga undan 100 kronor i månaden tills en buffert på ett litet antal tusenlappar finns att använda. Med denna buffert behövs det inte kollas ideligen hur mycket som finns kvar på kontot. Att spara kvitton och ha en enkel kassabok håller ordning på om man gått back. Välj en riktig bank och ha en liten buffert i stället för att ideligen kolla kontot på Internetbanken eller kvittot från uttagsautomaten.

Bankai, kurie yra labiausiai apsimesti, kad jie švarūs negrynaisiais Internetas bankai. Dėl nusikaltimo buvo perėjimas iš grynų kredito kortelių nusikaltimus su nusikaltimais, susijusiais su internetinės bankininkystės. Bet tai paprastai ne todėl, kad bankas susiduria su nusikalstamumu. Nasty programos vadinami Trojos ar gali neatsargumas įsiskverbti į vartotojo kompiuterį. Jie dirba fone ir siunčia savo slaptažodį į kompiuterį serveryje. Baudžiamoji poreikis šiuo atveju net ne rūpintis padirbtų kredito kortelių. Nusikaltimas gali vykti visiškai, naudojant kompiuterinę automatizavimą, bet tai taip pat reiškia, kad ji yra lengviau rasti pėdsakai ją. Bet net ir šiuo atveju yra žmogaus vadinamieji vartininkai šiuo atveju suteikia savo sąskaitą baudžiamosios naudojimui.

Dažnai tai yra kredito kortelių nusikaltėliai, kurie nuėjo daryti internetinės bankininkystės nusikalstamumu. Kuris iš Trojos pavyzdys yra A311 Mirtis taip pat vadinamas Haxdoor. Trojos plinta elektroniniu paštu. Bankininkystės prisijungimo puslapis, susijęs su Trojos yra taip sumaniai suprojektuotos taip, kad jokio skirtumo, turi būti vertinama atsižvelgiant į Real. Daug didesnis pinigų suma gali būti atšauktas iš sąskaitos apgauti bet produkto pirkimo internete. Trojos parduodami internete ir gali būti dėl pinigų suma būti pritaikytos, kad atitiktų tam tikrą banką. Visi keturi pagrindiniai Švedijos bankai smarkiai nukentėjo.

Välj Handelsbanken. Bojkotta bankomaterna. Det är vettigt att byta till Handelsbanken inte bara för privatpersoner utan även för företag. Företagen har gett Swedbank och Nordea bottenbetyg medan Handelsbanken blev årets affärsbank. Sämst etiska betyg fick en annan gång den mycket kontantlösa Danske Bank. Jag tycker om både Danmark och danskarna men banken borde man slänga tillbaka över sundet eller varför inte slänga den i sundet. Det är också en låtsasbank.

(På tal om Ica så fick jag en dag reda på att de börjat med ett speciellt kontaktlöst kort med vilket man kan köpa för mindre belopp. Kontantlösheten erövrar mark. Det gjorde mig ännu mer motiverad och engagerad att skriva på boken.)

Riksbanken ljuger och släpper kontrollen

Den enda bank som är hundra procent svensk är Riksbanken. På bankens hemsida kan man däremot läsa den kanske största lögn som har skrivits av något statligt svenskt.

"Riksbanken styr inte över hur mycket kontanter som används i samhället utan det styrs av allmänhetens efterfrågan."

Då borde denna bankernas bank ta sitt ansvar och genom åtgärder och regler se till att resten av bankerna och samhället tillåter allmänheten att bestämma hur mycket kontanter man vill använda. Rätten att använda kontanter är enligt en chefsjurist på Riksbanken "dispositiv snarare än absolut". Det innebär i praktiken på begriplig svenska följande. När det utanför affären står "inga kontanter" så har köparen ingått ett avtal om kontantlöshet när han handlar i butiken. Rätten att använda kontanter är alltså i praktiken helt tandlös.

Först hade enbart Riksbanken ansvaret för kontanthanteringen. På 80- och 90-talet följde rationaliseringar och effektiviseringar (läs försämringar) vilket bland annat resulterade i nedläggning av riksbankskontor. Under några år existerade ett företag för verksamheten som skulle fokusera på lönsamhet och kostnadsbesparingar. Det hette Pengar i Sverige (PSAB). Företaget blev ett ekonomiskt fiasko och lades ner 2004. Sedan följde det nuvarande avreglerade systemet. Besluten om detta avreglerade system har sina rötter i Riksbankens direktion. Riksbanken hade nu bara en bråkdel av sina tidigare uppgifter vilka sköttes av två kontor i Tumba och Mölndal. Man beslöt att 2013 flytta verksamheten till ett enda kontor i Broby som endast hanterar sedlar. Hela mynthanteringen kom att skötas av ett privat företag.

Pagal šį aktą Riksbank turėtų "skatinti saugius ir efektyvius mokėjimus ir atsakingas už euro banknotų ir monetų teikimą." Turėtume imtis, kad tiesiog reikia vietoj Riksbank parašiau šią knygą, o aš galėjau "melas hamakas." Įdomu, kai gausime lygią asmeninįpranešimą centrinis bankas Švedijoje ir JAV Federalinių rezervų?

Daugiau apie Riksbank veidmainystės ir prieštaravimų

Kiti centriniai bankai, nei švedų turite tyrimai parodė, kad pinigų yra vienas iš pigiausių būdų sumokėti už tiek privatiems asmenims ir įmonėms. Be to, elektroniniu sukčiavimu yra daugiau nei pinigų sukčiavimu. Saugumo vežejas ESTA (Europos saugumo transporto asociacija), jau parodė prieš keletą metų, kad pinigų buvo populiariausi ir saugios mokėjimo priemonės Europoje. ESTA užsakė spręsti bankų ir kredito kortelių bendroves, kurie norėjo nustatyti bendrą kontantlöshet. Jis parodė, kad bendras kontantlöshet išvyko prieš žmonių valią ir manė, kad patys žmonės gali pasirinkti, kaip jie norėjo mokėti.

Riksbank nusprendė sutelkti daugiausia infrastruktūros ir technologijų, o ne vartotojų apsauga. Vartotojų apsauga būtų buvęs perkeltas į kontantlösfanatiska FSA. Todėl vartotojai turi praktiškai jokios apsaugos požiūriu pinigais. Tai tarsi vilkas buvo pavesta konfiskuoti Raudonkepuraitė interesus. Vilkai turi tik savo interesus.

Yra dvi svarbios priežastys skaityti nuo Riksbank svetainėje. Pirma, jūs galite sužinoti apie pinigų sistemą atrankos grynai objektyvūs ir įrodomas faktus. Paskutinis, bet ne mažiau svarbu, galima aiškiai pamatyti, kaip Riksbank skatina negrynaisiais galimybes priešais pinigais. Čia rasite didžiausią veidmainiauja Švedijos istoriją. Labai svarbus pavyzdys yra tai, kad Riksbank ir niekas, kas nusprendė uždaryti

kontantdepåer. Låt oss repetera Riksbankens påstående från förra avsnittet för att förtydliga bankens hycklande "neutralitet".

"Riksbanken styr inte över hur mycket kontanter som används i samhället utan det styrs av allmänhetens efterfrågan."

Den under alliansregeringen tillsatte riksbankschefen Stefan Ingves föreslog utan omsvep att avgifter på bankomatuttag skulle kunna minska kontantanvändningen i Sverige. Hur går det uttalandet ihop sig med den ovanstående neutraliteten? Han visade på att bankernas praxis i de andra nordiska länderna att bara ta ut uttagsavgift för automatuttag från andra än de egna kunderna hade minskat kontantanvändningen. Att behöva betala för att ta ut sina egna pengar är absurt. Det är förstås författarens och inte Ingves slutsats.

Ingves dažnai ir noriai kalbėjo jeigu CIT plėšimai dvigubai per metus, tačiau vengė pat paminėti groteskas tuos pasiektus kredito ir debeto kortelės sukčiavimo internete. Ar tai neutrali? Riksbank turi per metus iškėlė absurdišką nuomonę, kad pinigų valdymo privatizacija buvo sukurta siekiant "skatinti didesnę konkurenciją ir produktų kūrimą." Toks mąstymas priklauso verslo bendruomenei ir jokiu būdu vienas iš visuomenės daugumos pagrindinių pagrindinių funkcijų. Turėtų galbūt gaisrinės skirtingais gaisrinės paleisti sugauti iki gaisrų, per daug? Stotis turi laiko pirmą kartą gauti mokamą, o kiti bus pinigų. Į gaisrinės sureguliuota iki max.

Det kan nu vara på sin plats att gå djupare in på Riksbankens egentliga inställning genom att ordagrant citera från en uppsatsliknande skrift som är skriven av Björn Segendorf och Anna Wilbe som arbetar på bankens avdelning för finansiell stabilitet. Den heter 'Har kontanter någon framtid som lagligt betalningsmedel?'. Observera att författarna inte är några konsulter eller utomstående utan att det handlar om Riksbankens egen personal. Nu citaten.

"En slutsats av diskussionen är att en generellt bindande skyldighetför alla att acceptera kontanta betalningar inte torde främja ett säkert och effektivt betalningsväsende."

"Grynųjų pinigų panaikinimas iš teisėtos mokėjimo priemonės statusą turės du privalumus. Pirma, teisės aktai būtų geriau atspindėti tikrovę. Net ir šiandien yra iš esmės laisvė derėtis dėl sutarčių, todėl praktiškai nėra įpareigojimo priimti pinigus Antra teisės aktai nebėra, jų nežinomybė, užkirsti kelią rinkos dalyviai palaipsniui prisitaikyti prie rinkos ir optimizuoti savo išlaidas mokėjimams. "

"Per ilgą laiką, ji yra protinga pinigų unikalų statusą teisėta mokėjimo nustoja."

"Vienas akivaizdus trūkumas įstatymus už prievolę priimti pinigus, kad ji apima spyna mokėjimo neįvykdymo, nes rinka lėtai, atrodo, apie atsisakyti."

"Atsižvelgiant į tai, manome, kad priemonės, skirtos stiprinti pinigų iš teisėtos mokėjimo priemonės statusą nepritarė saugaus ir veiksmingo mokėjimo sistemos plėtojimą."

Pabaiga kabučių.

Į pabrėžia gaminami autoriaus pažymėti Riksbank bauginantis panašus į investicinės bendrovės ar kito privataus subjekto pramonėje. Jūs rašote, kad teisės aktai turėtų atspindėti tikrovę.

Realybė yra tai, kad kai kurie tyrimai parodė, kad daugiau kaip aštuoni iš dešimties žmonių nori, kad pinigų valdymo procesas didės. Pinigai teisinis statusas, o turėtų būti stiprinamas. "Rinkos" sąvoka yra visomis aplinkybėmis, kaip sunku įsikabinti, kad vaikas įsivaizduojamas draugai sėdi tuščios kėdės į aikštę. Rinka būtų logiškai reiškia vartotojus, bet žodis reiškia, kad praktikoje bendrovės.

Kadangi dauguma nori pinigų valdymas padidinti reikia klausytis balsų dauguma. Tačiau atrodo, kad vyras su "rinkos", o tai verslas. Centrinis bankas turėtų būti ne kaip privatus finansų įmonės. Centrinis bankas turėtų turėti didelį socialinę atsakomybę, kad privatus sektorius negali gyventi iki. Todėl jums nereikėtų vartoti kalbą, kuri priklauso privačiam sektoriui. Šis "Užrakinti-in" tipo visuotiniame priėmimo pinigais yra geriausias dalykas, kad gali atsitikti švedų pinigų sistemą.

Dėl pasirodymų labui suteikia Bankas turi galimybę suteikti pinigus į privalomą teisinį statusą. Bet jūs galite aiškiai pamatyti teksto, kuris, kaip jis linksta. Pinigai teisėtumas gali būti lengvai pašalinamas Išimties tvarka, sutarčių ir susitarimų. Čia yra Riksbank apsaugoti mokėjimo rinką. Be problemų (negali būti naudojama) pinigų turi būti "toks didelis ir taip paveikti

daug žmonių rinkoje blogėja "(siekiant padaryti kažką apie jį).

Det betyder i praktiken, för att göra en jämförelse, att om Ryssland anfaller Sverige så har det minsta länet ingen rätt att bli försvarat eftersom det inte påverkar tillräckligt många personer. Samhället försöker i övrigt med rätta skydda till exempel etniska minoriteter från till exempel rasism. Detta sker till exempel med polisinsatser och olika myndighetsåtgärder. Men detta gäller

tydligen inte "kontantminoriteten". I det här fallet är det Riksbanken själv som är "rasisten" eller om man vill den som bara står och glor när utlänningen slås blodig och faller till marken utan att ens ringa polis eller ambulans.

Pati Riksbank sako tiesmukai, kad ji neteikia jokių vartotojų apsaugą ir pažeidžiamų grupių (kalbant apie pinigų naudojimą). Šios grupės yra visiškai ignoruojami diktatoriškas banke. Jie sako, kad tik nedaugelis galėtų mokėti pinigus ten negrynaisiais variantas yra neprieinama. Nepaisant ankstesnės prieštaringa teigti, kad egzistuoja visuomenės poreikis, kad kontroliuoti grynųjų pinigų sumą, o ne Riksbank. Kaip norite, kad jis?

Kažkas asmeninis pasirinkimas, nėra patalpa Riksbank mąstyseną. Tai daugiau apie tuos, kurie neturi teisę atidaryti banko sąskaitą naudoti pinigus. Prieš tai pasiūlė, nes "tikslinių priemonių". Dokumento dvasia yra tai, kad pinigų yra "pasenusi" ir lėtina plėtrą, kai problema logiškai, o ne turėtų būti apie negrynaisiais variantas yra diktatoriškas.

Ytterligare citat

"Marknadens aktörer , inklusive hushållen, har kostnader både för sin kontanthantering och för andra betalningssätt och bör därför själva kunna fatta affärsmässiga beslut om vilka betalningssätt att använda för just dem."

"Ur ett samhällsekonomiskt perspektiv tycks bankkort vara billigare än kontanter för betalningar överstigande 20 kronor." (bevis saknas alltså)

"Även om Riksbankens egna undersökningar tyder på att antalet kontantbetalningar sjunker är det svårt att säkerställa att så är fallet."

Man säger alltså att hushållen själva bör kunna fatta beslut om vilket betalningssätt de vill använda. Samtidigt sade man tidigare

prieštaravimas, kad tik tam tikros grupės turėtų turėti teisę naudotis pinigų. Tai beveik viskas, kad Riksbank turėtų nuspręsti, kas yra komercinis. Tada žmonės paklūsta. Tas pats principas kaip ir diktatūros.

Uppsatsen genomsyras av ord och begrepp som affärsmässiga, marknadens aktörer, kostnadseffektiva och teknikneutrala. Inte en stavelse nämns om integritet och demokrati. Företräder Riksbanken folket eller den luddiga "marknaden"? Riksbanken har ända sedan 1600-talet haft nära anknytning till och styrts av riksdagen. Detta är politiskt unikt för Sverige. Regeringsformen säger att all offentlig makt i Sverige ska utgår från folket och att riksdagen är folket främsta företrädare. I mer än 150 år har kontanter varit lagliga betalningsmedel. Trots att man erkänner att det ser ut som om en stor majoritet av allmänheten ser kontantbetalningar som en rättighet så visar Riksbanken här tydligt vem som bestämmer.

Taip pat yra dar vienas rašinys, kad galima skaityti nuo Riksbank svetainėje vadinamas "Pinigų ar kortelę. Kaip turėtume mokėti? ". Jis taip pat parašė du darbuotojus į Riksbank. Anksčiau minėta Segendorf ir Tomas Jansson. Tai nėra taip svarbu, kaip skaityti esė yra vienašališkai orientuota į išlaidas. Bet kai svarbu yra pasakyti apie tai. Tai užtrunka daug kredito kortelių per pinigų, teigdamas, kad debetinės kortelės turėtų būti plačiau naudojama, siekiant sumažinti išlaidas. Siūloma priimti "skaidrūs ir atitiktų sąnaudas remiantis mokesčius." Tai reiškia šiame kontekste, kad bauda žodžiai prielaidą rinkliavų mokėjimų grynaisiais pinigais. Riksbank rekomenduoja visiškai skaidrios kainodaros mokėjimus į sąskaitą kortelės pirmenybę ir skleisti abstinencijos mokesčius už bankomatų.

Garso tyrimai rodo, kad pinigai yra brangūs. Tai buvo saugumo pramonė. Logiškai būtų argumentas galėtų likti ten. Tačiau svarbu, kad parodyti Riksbank išdailintas paiešką iš "optimalus ekonomikos". Jis bando parodyti su grafikais ir lentelėmis ant ribos, kuri tvirtina, kad ji moka naudotis kreditinėmis kortelėmis. Ji kai ketvirčius teigė, kad 70 vainikėliai būtų riba kur jis moka naudotis kreditinėmis kortelėmis. Riksbank pat yra kitur teigiama, kad ši riba debetinėmis kortelėmis būtų bent 20 kronų, o atitinkamu kredito vertė būtų 450 vainikėliai.

Galbūt tas pats metodas politikoje per daug? Kiekvienas uždirba daugiau nei 500,000 kronų prieš mokesčius turėtų balsuoti už "Dick diktatorius". Tie, kurie uždirba daugiau nei ši suma turėtų balsuoti už "Sture premjero". "Dickas Diktatorius" visada yra blogas variantas, nepriklausomai nuo ekonomikos. Kontantlöshet visada Skurde alternatyva.

Jis parodė, kad tiek pinigų ir sąskaitos pagrindu (skaityti negrynaisiais pinigais) mokėjimai turi masto ekonomiją. Grynai ekonominiu požiūriu, nėra prieštaravimų to reikalavimo. Daug bendruomenės vis pigiau su padidinta vertė. Problema yra tai, kad mažinant pinigų skausmo barjerą pašalinti savo masto ekonomiją. Kalbant apie pinigų, kad brangu yra nesąžininga šiame kontekste. Jeigu tai buvo pusė pinigų, puse mokėjimų negrynaisiais pinigais buvo tinkamas palyginimas galėjo būti padaryta.

Kitose šalyse, pavyzdžiui, Vengrijoje, kur jis naudojamas daug pinigų, kaip yra vidutinio grynaisiais pinigais kaina yra labai maža. Tai galima palyginti su automobiliais. jis bus

žymiai didesnė rida, jei jūs tiesiog vairuoti 50 mln su automobiliu per metus, palyginti su 1000 mln. Pinigai vis dar pigiausias. Bet tai yra politikų, bankai, kredito kortelių įmonės, policija, parduotuvės ir daug paprastųjų apgauti žmones, kurie pagaminti pinigų konkurencingumo sumažėjo dėl to, ką šios bendros padarė kredito kortelės augimą.

Tada gubernatorius Ingves išreikšta kitomis aplinkybėmis mano, kad visi mokėjimo turėtų padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Tai lengva pasakyti, kai jūs nužudė pinigų valdymo procesą taip, kad jis prarado savo masto ekonomiją ir todėl dalis pastoviųjų sąnaudų stipriai išaugo. Jis motyvuoja naujasis nereguliuojama privačios grynųjų pinigų tvarkymas bankams anksčiau nepagrįstai pasinaudojo vyriausybės pinigų valdymą tik išvengti palūkanų mokesčius per naktį tikslu. Bankai, praktiškai nemokėjo už paslaugas, kurias jie siūlomi.

Yra Supainioti kritikos, bet galima daryti tik dvi išvadas. Privatūs bankai buvo labai neatsakingas, kuris naudojamas sistemą iki max. Riksbank nepadarė pakankamai apie dėl nekompetentingumo, neatsakingumą ir nenoras situaciją. Viskas aiškiai rodo, kad visi bankai tipų (įskaitant Riksbank) būtų sumažinti pinigų. Privatūs bankai tada skaldytos buvusios valstybinės per didelio naudojimo grynųjų pinigų valdymą. Tai puiki priežastis teigdamas, kad pinigai neatlieka savo bylinėjimosi išlaidas. Tai bankų kaltė.

Ar yra kas nors teigti, kad bankai būtų staiga nustoti naudoti sistemą įvairiais būdais tuo negrynaisiais variantą. Nėra nieko. Ji taip pat turėtų Riksbank suprasti. Ankstesnis besaikis pinigų priėmimo rodo, kad vienas negali remtis privačių bankų prisiimti atsakomybę. Daugelis berniukų augti būtų atsakingi suaugusieji vyrai. Bankai niekada suaugusieji. Jie niekada negali sustoti perbraukti iš cookie jar yra.

Be minėto popieriaus teigė, kad mokėjimas kortele vidutiniškai trunka 25 sekundžių baigti, o pinigų Ditto trunka 26 sekundžių. Ką antrasis dalykas? Kokios juokinga argumentų? Jei prekių baigiasi paistyti, kad kaina, kurią

produktas 995 vietoj protingas SEK 1000, todėl taupo daug laiko dabar sekundes taip oerhärt svarbus. Kuo didesnis kiekis trunka ilgiau mokėti grynais, žinoma, savaime suprantamas dalykas, nes daugiau vekseliai turi būti skaičiuojami. Tai gerai, kai sandoris nebus mažas sumas.

Šis "prarado sekundžių" yra neabejotinai labiausiai kvailas argumentas kontantlöshet Aš susidūrė per darbo knygos. Tai glaudžiai po teiginiu, kad šeši centai šimtui prarastas dėl graibšto bankomatuose. Ar yra kokia nors daugiau nei aš keista ir nesuprantama, kaip blogai argumentas kontantlösheten turi? Jei asmuo mano pinigus per bankomatą kiekvieną metų dieną, kad teorinės praradimo 22 SEK Dėl nuovirų. Nuo kontantlösheten atsargiai, daug apie centus, tai yra tikslesnis rezultatas 21.90. Oi, kaip svarbu yra "vamzdis yra choras" ir "Antras svarbus momentas".

Leiskite vietoj papasakoti apie laiką, kad iš tiesų reikia. Pagal Stokholmo restorano Bengtas Sörås pasiima jį į savo pramonės 35- 40 sekundžių mokėti kortele, kaip grynųjų pinigų mokėjimas trunka dešimt sekundžių. Tačiau yra didelis skirtumas. Eilės būtų Pasak jo būti keli šimtai metrų, jei visi mokėtų kortele. Daugelis smuklės ir didžiuosiuose miestuose, kaip priimti tik pinigų.

Anksčiau minėta 22 (atsiprašau 21,90) karūnas palyginti su vidutiniu 8000 gryno pelno, kad bankai kasmet Strzyża mus vienam asmeniui, ar jie uždirba nuo kredito kortelę didžiulių sumų. Kaip aš linkiu jums galėtų pasukti laiką atgal, kad mes vis dar turėjo mokėti voką su grynaisiais pinigais kasoje. Tada aš net ne turėti banko sąskaitą, bet turi viską "pagal čiužinio". Be šios nostalgiškos svajonių scenarijų, įmonės turėtų daryti tą patį. Tiesiog, kad į jų pačių seifas pinigus. Gal slėpti pinigus vonia su tėvais, kaip Bertas Karlsson padarė seniai. To rezultatas būtų, kad nebūtų jokių bankai.

Koks nuostabus ir išlaisvinantis mintis. Po to psichologinė stebuklas atsiskleisti, mes dabar atgal į temą.

Vad vill man egentligen med den där tidigare nämnda sekunden? Stressa sönder kassörskorna helt? Låt personalen i kassorna jobba i lagom tempo och inte stressa ihjäl sig. Sluta prata om sekunder. Förslaget att sätta jämna priser för att effektivisera kontantbetalningarna är lika enkel som revolutionerande. En mjölk skulle ha kostat tio kronor jämnt och inte 9,90. Ett par hörlurar ska kosta 300 jämnt och inte 295. Nackdelen är väl att någon stackare inom handeln dör av chocken då en så genomgripande förändring kanske är alltför djärv. Hoppas den ironiska tonen framgick tydligt i texten. Kanske kunde då kontantbetalningarna slå de kontantlösa med flera sekunder bara av den anledningen.

Vienas dalykas, kurį dažnai nesuvokia, kad verslas turi teisinę pareigą patikrinti keletą dalykų apie tinkamumą ir pagrįstumą pirkimo kreditine kortele. Kortelė atrodo būti tikrinamas holograma ir logotipą. Kliento parašas ir galiojimo laikotarpis kortelėje turi būti patikrinta. Kas daro praktiškai šios kontrolės? Be to, bet identifikavimo patikrinti. Pinigų niekada reikia identifikuoti ir jie yra beveik neįmanoma sukurti.

Jei teisiškai reikalaujama checkings po skrupulingai kredito kortelės įsigijimas dingsta, kur antra, kaip blykste ir pakeistas per keletą sekundžių nuostolių sąskaitos kortelės trūkumas. Įstatymas dažnai reikalauja dalykų praktiškai nėra laikomasi. Bet tik šiek tiek padidėjo kontrolės būtų kreditinės kortelės pirkimai buvo daug lėtesnis nei pinigų pirkiniams.

Tada, tariamai popieriaus, kad pinigų srautai iš aukštos mastu. Per įtempta raštu apie ribas ir laiką remiamų matematinę diagramoje "įrodė", kad tai yra tas atvejis. Jis eina taip toli, kad pasakyti, kad savikaina nustatoma pilnai laiko reikia mokėti. Skaičiavimai taip sunku dėmesys į sieną Paranormal ar kvazi-religinių. Vienas negali rave pakankamai apie saugumo pramonės įrodė, kad pinigų mokėjimai yra pigiausias. Bet leiskite, kad proto žaidimas pasakyti, kad Riksbank dešinėje. Kad tai yra pigiau mokėti kreditine kortele per tam tikrą vertę.

Ką vartotojai naudos iš to? Manoma, kad restoranai būtų pakeisti savo meniu ir išmalda? Ar bakalėjos varikliai pakeisti savo kainas menkiausio? Net Riksbank gerai kažką taip juokinga. Realybė yra gana dažnai, kad veiksmus, kur daugiau pinigus dalyvauja nesuteikia jokios pastebimos įtakos arba gali turėti jokios įtakos. Mokesčių mažinimas pvz. Įmonės pasakyti ačiū ačiū ir tada rasti klientų jokio reikšmingo skirtumo. Jeigu viena parduoti savo būsimą laisvę, naudojant kredito korteles, išskyrus vieną ar du centus per dieną, kuri praktiškai yra ekonominė vaizduotė?

I slutet på denna andra uppsats visar Riksbanken verkligen sitt diktatoriska nylle. Här föreslås att "införa en avgift på ett betalsätt som en rabatt på ett annat betalsätt". Som man kan förstå av sammanhanget betyder detta i praktiken att avgiftsbelägga kontantbetalningar och subventionera kontantlösa alternativ med de ekonomiska resurser man fått in på det första. Bara att före-slå detta är ett sätt att styra kontantanvändningen vilket man påstår att man inte ska göra. Om Riksbanken vore lika neutral som den påstår sig vara skulle man helt hålla sig borta från debatten om att använda kontanter eller kontokort.

Här föreslås också "diskret beteendepåverkan" (eng. nudging) till kontokortens fördel. Detta är inget annat än ren hjärntvätt. Ska sådant överhuvudtaget kunna föreslås i en så kallad demokrati? Ska svenskar hjärntvättas i något slags "kontokortsläger" likt som sker med allmän inställning till regimen i diktaturer? Sveriges befolknings påstådda rätt att styra kontantmängden i samhället är i praktiken inget annat än att låta sig hjärntvättas av Riksbanken.

Tai, mano brangusis gubernatorius neturi savo paiešką, arba savo sprendimą padaryti. Nacionalinis bankas didžiuojasi savo "tikslių prognozių." Jie neturėtų būti net vadinama prognozes, nes viskas remiasi Riksbank ir jos negrynaisiais ilk su geležiniu kumščiu kontroliuoti negrynaisiais kryptimi plėtrą. Tai nenaudinga, kad "prognozes" pasiektus per balniškumas manipuliavimo gyventojų. Šie du dokumentai buvo paskutinis lašas. Aš pareiškiu, oficialus švedų demokratiją už mirusius. Į Riksbank diktatūra turi būti piliečiai akivaizdžiai žino savo vietą.

Riksbankschefen Stefan Ingves kom nummer två på magasinet Fokus lista över de hundra mäktigaste personerna i Sverige. Vad gäller makt är det en ganska realistisk placering av riksbankschefen. Frågan man i stället bör fråga sig är vem som egentligen har mest makt. Är det statsministern eller riksbankschefen? Men om vi i Sverige protesterar riktigt kraftfullt mot kontantlöshet och mot Riksbankens agerande kanske man känner sig tvingad att i alla fall tillfälligt tillsätta en riksbankschef som till skillnad mot Ingves drivs av förnuft och neutralitet.


Publicerades måndag, 14 oktober 2019 19:09:04 +0200 i kategorin och i ämnena:

Nyhetsbrevet - prenumerera gratis!


Senaste live på Youtube


Rapport från min coronasjukdom - Christer Åberg


"Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų [Jėzų], kiekvienam, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą." - 03:16

"Bet kiek  gavo  Juo [Jėzaus], jiems Jis davė galią tapti Dievo vaikais, tiems, kurie tiki Jo vardą." - Jonas 01:12

"Tai jei lūpomis išpažinsi Viešpatį Jėzų ir širdimi tikėsi, kad Dievas Jį prikėlė iš numirusių, būsi išgelbėtas." - Roma 10: 9

Norite gauti išsaugoti ir gauti visus jūsų nuodėmės atleistos? Pasimelskite:

- Jėzau, aš gausiu tave dabar ir prisipažinti jums, kaip Viešpaties. Manau, kad Dievas prikėlė jus iš numirusių. Dėkojame, kad aš dabar išsaugotas. Dėkojame, kad Jūs man atleido ir ačiū, kad aš esu dabar Dievo vaikas. Amen.

Ar gavote Jėzus maldoje aukščiau?


Senaste bönämnet på Bönesidan

fredag 5 juni 2020 14:24
Be för en trasig relation till en nära familjemedlem. Be att Gud griper in fort. Be om kraft att orka. Be att jag ska få glädje igen.

Senaste kommentarer


Aktuella artiklar



STÖD APG29
SWISH: 072 203 63 74
PAYPAL: paypal.me/apg29
BANKKONTO: 8150-5, 934 343 720-9
IBAN/BIC: SE7980000815059343437209 SWEDSESS

Mer info hur du kan stödja finner du här!

KONTAKT:
christer@apg29.nu
072-203 63 74

MediaCreeper

↑ Upp