Language

Apg29.Nu

Christer Åberg | TV | Bönesidan | Läsarmejl | Skriv | Media | Info | Sök
REKLAM:
Himlen TV7

Lumenjtė dhe burim besimi

Materiali biblik ėshtė profetike / Fryma e Shenjtė ngarkuar aq fort nė zemrat tona, "duhet" gurgullimė dhe flokėt mbi kokat tona tė rritet.

River, gjelbėrim dhe malet.

Sepse kur ne mendojmė tė kopshtit tė Edenit / parajsės, ne vėrejmė se kur Adami dhe Eva ishin tė lejuar mė qė tė mbetet atje pėr shkak tė rėnies - kėshtu duket se ata u dėbuan nė lindje, nė lindje tė kopshtit. 


Av Sigvard Svärd
måndag 4 november 2019 21:33
Läsarmejl

Edhe shumė tė krishterė, madje edhe nė kontekstin e besimtarėve ringjallje, dyshim, pėr fat tė keq, besueshmėrinė e Biblės. Por kjo ėshtė njė shpallje qė ėshtė e plotė tė besimit nė Bibėl si zbulesė e vėrtetė tė Zotit. Pėr njė kohė tė marrim dhe tė shikojmė nė disa nga perspektivat e mėdha profetike tė Biblės, pėr kėto shpėton sasitė shpesh besimin nė betejėn e pėrditshme shpirtėrore kundėr fuqive tė liga dhe nė fytyrėn e problemet e pėrditshme shumėfarėsh, kėshtu qė kjo ėshtė tė paktėn pėr mua. Nuk ka kohė tani pėr tė humbur besimin nė Bibėl. Nė tė kundėrt, kjo ėshtė koha pėr tė marrė njė besim tė thellė dhe tė gjallė. Pse? E pra, tani ėshtė koha qė fjala profetike edhe mė shumė do tė pėrmbushen. Ndiqni tekstet 1 Gen 2: 10-14 dhe Gjoni 19: 33-34:

"Nga Eden, ajo ishte si njė lumė pėr tė ujitur kopshtin dhe pastaj ndarė atė nė katėr degė kryesore. Emri i parė ėshtė Pishon. Ai ėshtė ai qė rrjedh rrethon tėrė vendin e Havilahut, ku ka flori. Dhe floriri i kėtij vendi ėshtė i mirė; aty gjenden gjithashtu bdeli dhe guri i oniksit. Lumit tė dytė ėshtė Gihon. Kjo ėshtė ajo qė rrjedh rrethon tėrė vendin e Kushit. Lumit tė tretė ėshtė Tigri. Ai ėshtė ai qė rrjedh nė lindje tė Asirisė. Lumi i katėrt ėshtė Eufrati. "-" Por, kur erdhėn te Jezusi, dhe si panė se ai tashmė kishte vdekur, nuk ia thyen kėrcinjtė. Nė vend se tė fėrkimit njė prej ushtarėve deri anėn e tij me njė heshtė, dhe menjėherė i doli gjak e ujė. "

Nė qendėr tė tokės

Det vi läser om här, geografiskt sett utifrån Bibeln, är själva platsen för jordens mittpunkt (jfr. Hes 32:12). Alltså det rent fysiska Paradiset/Edens (hebr. édäns el. ädens) lustgård; ljuvlighetens behagliga park; ett vattenrikt fruktbart oas-område. En språklig form av Eden är, ednah av adan, som betyder ”att göra sig glada dagar” i trygghet, hebr. gan från ganan; ”beskydda”/”bevara”. Jfr. med samma hebreiska ordalydelse i Höga Visan 4:12, som getts översättningen: ”En sluten lustgård är min syster, min brud, en sluten brunn, en förseglad källa”. Och fyll på med hebreiskans ginnah som i Ester 1:5, 7:7-8; en mötesplats för sällskapsliv och eftertanke; ”i den inhägnade trädgård som hörde till kunga-huset”. Var någonstans i Edens lustgård Gud med sina änglar hade sin ”tron”, eller var Ormen ”ståtade” före Adams och Evas syndafall, har vi inga bibliska uppgifter om. Men vi kan konstatera att i lustgården inte bara kännetecknades av ”andlig” verksamhet. Utan därtill kroppsliga aktiviteter, då lustgården skulle ”odlas och bevaras”. Eden, var troligtvis inte endast jordens centrum i en större mening, utan låg närmare bestämt där just Jerusalem tronar – eller ännu mer i en koncentrerad mitt: på stället där det första templet (Salomos) i Jerusalem 900 f. Kr. en gång stod – och där Jesu kors en gång restes. Jag pekar på platsen för ”jordens hjärta”. Det är här det bultar och slår, politiskt och religiöst, som på inget annat ställe. Och ingen annanstans på jorden, tickar och går heller tiden så profetiskt som i fråga om Jerusalem. Och då har väderstrecken i Jerusalem och i templet en avgörande betydelse.

Fatkeqėsitė / aktet e gjykimit

Ne duhet tė mbani nė mend, kur ne mendojmė pėr tė studiuar dhe tokėn, atėherė dhe tani, qė tė paktėn dy ndryshime tė mėdha globale nė gjeografinė, Bibla si tregimet e shenjta ka ndodhur nė kohė tė ndryshme nga fatkeqėsitė natyrore ose akte tė gjykimit hyjnor.

Si toka ishte nėn ndikimin e veprimit tė Perėndisė, kur ai hapa poshtė nė vendin e ndėrtimit tė qytetit tė Babilonisė dhe do tė shushaten / gjuhė hutuar e popullit, nė mėnyrė qė ata nuk e kuptojnė njėri-tjetrin mė (rreth 2,000 BC) - qė ne e dimė asgjė rreth. Por, siē ėshtė quajtur (1 Exodus 11: 8-9): "Kėshtu Zoti shtrirė mbi faqen e tėrė dheut dhe ata pushuan sė ndėrtuari qytetin. Ajo iu dha emri hebre Babel ( "konfuzion" / "konfuzion"), sepse Zoti aty ngatėrroi gjuhėn e tėrė dheut, dhe prej andej ai shpėrndau tė gjithė mbi tokė. "

Ne kemi disa shembuj tė tjerė, ai ndjehet nė vendin e tė pėrmendet kėtu, por ne nuk kemi ndonjė njohuri tė asaj qė ata erdhėn tė thotė pėr gjeografinė dhe jetėn e Tokės. I pari i tyre ishte Zoti (rreth 1400 vjet para Krishtit) u ndal diellin dhe hėnėn diku pas shėrbėtorin e tij "lutje" profetike e Josiut (Jozueu 10: 12-13): "Ditėn kur Zoti i dha Amorejtė nė Israel dhuna foli Jozueut t'i Zotin pėrpara tėrė Izraelit: "Sol ndalu mbi Gabaonin, dhe hėnė, nė luginėn e Ajalons!", dhe dielli u ndal dhe hėna qėndroi nė vend deri sa mbaroi hakmarrja e popullit kundėr armiqve tė tij ".

Ngjarja e dytė e dy "astronomike", qė kanė ēuar vendosin-shpirt rėndėsi pėr tokėn dhe natyrėn e tij - edhe pse kjo nuk ėshtė e mundur pėr tė sjellė nė prova shkencore - janė folur nė 2 Mbretėrve 20: 8-11 dhe ndodhi nė 6-700 Shekulli i f.Kr:. "dhe (mbreti) Ezekia i tha (profeti) Isaiah'Vad ėshtė shenja qė Zoti do tė mė shėrojė dhe qė unė do tė ngjitem nė shtėpinė e Zotit" dhe Isaia said'Detta? do tė jetė shenja nga ana e Zotit qė Zoti do tė bėjė atė qė ai ka thėnė: (. nė orė diellore, shėnimi im mbreti Ashaz-sė) do tė (kohė) hije tė ecin hapat e dhjetė (h) pėrpara ose do tė shkojnė hapat dhjetė (h) prapa? Ezekia said'Det ėshtė e lehtė pėr hijen (kohė) tė bjerė hapa dhjetė pėrpara. Jo, le atė nė vend se hapa shėtitje dhjetė (h) Kthehu Pas. "Profeti Isai kėrkoi ndihmėn e Zotit,

"Pėrmbytje"

E pra, pėrsėri nė dy fatkeqėsive / gjykimit vepron, me rezultate tė gjithė botėn qė ju mund tė shihni gjurmėt e tokė sot.

E para ėshtė "pėrmbytja" e kohės sė Noesė drejtit, rreth 2400 vjet para Krishtit (1 Eksodi 7: 17-20, 24, 9: 18-19): "Lumi ishte mbi ditėt dyzet toka dhe ujėrat u rritėn dhe e ngritėn arkėn nė mėnyrė qė ajo u ngrit lart mbi tokė. Uji ėshtė pėrshpejtuar dhe u ngrit lart mbi tokė, arka pluskonte mbi ujė. Dhe pėrhapja e ujit nga gjithnjė e mė shumė mbi tokė, deri sa tė mbuluar tė gjitha malet e larta qė ndodheshin nėn qiell. Pesėmbėdhjetė kubitė (rreth 7.5 metra, njė kubit sipas koncepteve tė vjetra tė llogaritura pėr krahun e njė njeri i rritur, shėnimi im.) Mbi majat e rrit me ujė, dhe malet u mbuluan ... Dhe uji qėndroi lart mbi tokė nė njėqind e pesėdhjetė ditėsh ... bijtė e Noeut tė cilėt dolėn nga arka (nė malin Ararat, shėnimi im.) qenė Semi, Kami dhe Jafeti. Kami ėshtė babai i Kanaanit. Kėta janė tre bijtė e Noeut, dhe ata kanė tė gjithė nė botė shtrirė. "

toka shpėrndarė

Fatkeqėsia e dytė natyrore apo akt hyjnor gjykimi, ka ndodhur nė njė kohė kur familja semitike nga ajo e tre bijve tė Noesė quajtur Semi, paraardhės i Hebrenjve (ebréerna), ishte aktive (edhe rreth 2.000 f.Kr). Nė 1 Gen 10: 21-25 prezantoi fazėn: «Bijtė e Semit qenė: Elami (minutė Persia / Irani, shėnim.), Arpakshadi, Ludi dhe Arami. Bijtė e Aramit qenė: Uzi, Huli, Getheri dhe Mashi. Nga Arpakshadi lindi Eberi (prandaj kėshtu ebréer / Hebrenjve, shėnim im.). Dhe kėshtu thuhet: "Dhe Eberit i lindėn dy bij. Njeri quhej Peleg (Heb. Sharing), pėr gjatė ditėt e tij toka u nda. "

. 1 1 Zanafilla 1: 19-10 tregon se Perėndia nė aktin e krijimit tė Tij pėrbashkėta ujin dhe tokėn e thatė: "Perėndia said'Vattnet nėn qiellin tė grumbullohen nė njė vend dhe le tė thatė bėhet synligt" Perėndia e quajti terėn tokės; dhe mbledhja e ujit ai e quajti detet. Dhe Perėndia e pa qė kjo ishte mirė. "Sipas Biblės, pra, nuk kishte zona fillimisht mė thatė, por vendi ishte njė masė e vetme dhe detet janė mbledhur veē e veē. Por si e bėn kėtė katrore me qė ne kemi mė shumė se njė kontinent pėr tė llogaritur? E pra, nė vitin 1912 nxori profesor gjerman, Alfred Wegener, qė nė njė kohė kanė qenė njė lėvizje "kontinente" ". Nga tė gjithė vendin e parė hung up, nuk ishte njė ngjarje e natyrshme tė jetė e "ndarė" nė masė tė tokės nė dy kontinente. Nėpėrmjet sondazheve pėrgjatė lindje Atlantik dhe perėndim brigjet, ai gjeti arsye tė forta pėr mbretėrinė minerale, mbretėrinė bimore dhe mbretėrinė e kafshėve, qė tė dy kontinentet duhet njė herė kanė qenė tė bashkuar - dhe hulumtimet e fundit nuk e ka pėrgėnjeshtruar teorinė e ēdo gjėje (sigurisht me klimat tė ndryshme nė tokė) fillimisht vėnė sė bashku. Ēdokush mund tė studiojnė kėto brigje nė njė hartė tė botės, dhe tė shohim se si ajo do tė jetė e mundur pėr tė sjellė ato sė bashku, si njė mister, apo si skajet e njė plagė rritet plotėsisht. Ēfarė ishte ajo qė lexojmė Eberi, birit Pelegu (Heb ndarjen.): ". Nė kohėn e tij toka u nda" Nė shpjegimin e tij tė Biblės e 1861 pėrkthen P Fjellstedt kėtė pasazh, qė toka ra "poshtė". Kjo ishte njė "shpėrbėrja" e botės nė stilin e se si gjuha e pėrbashkėt para se tė kishte rėnė "nė copa". Ēdokush mund tė studiojnė kėto brigje nė njė hartė tė botės, dhe tė shohim se si ajo do tė jetė e mundur pėr tė sjellė ato sė bashku, si njė mister, apo si skajet e njė plagė rritet plotėsisht. Ēfarė ishte ajo qė lexojmė Eberi, birit Pelegu (Heb ndarjen.): ". Nė kohėn e tij toka u nda" Nė shpjegimin e tij tė Biblės e 1861 pėrkthen P Fjellstedt kėtė pasazh, qė toka ra "poshtė". Kjo ishte njė "shpėrbėrja" e botės nė stilin e se si gjuha e pėrbashkėt para se tė kishte rėnė "nė copa". Ēdokush mund tė studiojnė kėto brigje nė njė hartė tė botės, dhe tė shohim se si ajo do tė jetė e mundur pėr tė sjellė ato sė bashku, si njė mister, apo si skajet e njė plagė rritet plotėsisht. Ēfarė ishte ajo qė lexojmė Eberi, birit Pelegu (Heb ndarjen.): ". Nė kohėn e tij toka u nda" Nė shpjegimin e tij tė Biblės e 1861 pėrkthen P Fjellstedt kėtė pasazh, qė toka ra "poshtė". Kjo ishte njė "shpėrbėrja" e botės nė stilin e se si gjuha e pėrbashkėt para se tė kishte rėnė "nė copa".

nė tempull

Kthehu nė tekstin origjinal: "Nga Eden, ajo ishte si njė ujė lumi kopsht-oborr dhe mė pas ndahet nė katėr degė kryesore." Kjo ėshtė, nė / nė qendėr tė tokės, ku tempulli nė Jeruzalem shumė mė vonė erdhi qė do tė ndėrtohet, ka pasur njė burim i thellė; vrapoi deri njė lumė nxiton. Unė e quaj atė "lumenjtė" Burimi ". Dhe ju nuk mund tė kaloni Psalmi 46: 5: "Ka njė Lumi rrjedh qė i japin gėzim pėr qytetin e Perėndisė, seli e shenjtė tė Mė tė Lartit."

Qė 638 ėshtė e madhe Dome musliman i Rock me Xhaminė e vogėl Al-Aksa nė historike "Malin e Tempullit". Pra, tė drejtė deri nė arkeologėve dhe studiuesve ēifutė nuk do tė marrė, ajo merr shumicėn e arsye fetare dhe politike nuk duhet tė bėni - por kjo nuk do tė thotė se ata gėrmoj poshtė nga anėt, dhe gjatė ndaluar "origjinė". Vini re, se nė fillim tė viteve 1970, ka shprehur arkeologėt dhe shkencėtarėt hebraike dhe perėndimore - ata dėgjuan ulėrimė e ujit thellė nė zonėn e lashtė e tempullit. Nuk ėshtė tė flasim sot nė lidhje me "qytet nėn qytet" nė lidhje me kėtė vend. Rruga e kohės sė Jezusit shpie deri nė tempull - (dmth e dyta, e quajtur "Tempulli i Zorobabelit", pas hebraike kryesor 500 pes, dhe "Tempullin e Herodit", pėr shkak tė Herodit zgjerimi tė Madh tė kėtij tempulli pak para lindjes sė Krishtit) - u zbulua nė vitin 2004. Ėshtė pastaj me kujdes tė madh (nė rrezikun e xhamisė Al-Aksa mė sipėr do tė binte) zbuluar dhe kėtė vit edhe pėrurua nė Jeruzalem. Nė pėrurimin e rrugės tha nėnkryetar i fondacionit "Qyteti i Davidit", Doron Spielman, dhe ai tha, ndėr tė tjera: ". Ky vend ėshtė zemra e popullit hebre dhe ėshtė gjaku qė rrjedh nė venat tona."

Por njė engjėll i Zotit u pengua nė momentin e fundit dhe viktima ishte nė vend tė kėsaj njė dash / a "kokė turku" qė mbėrthyer me kokė / brirėt nė njė kaēube (1 Eksodi 22: 11-14). Kjo ėshtė e drejtė!

profetike

Materiali biblik ėshtė profetike / Fryma e Shenjtė ngarkuar aq fort nė zemrat tona, "duhet" gurgullimė dhe flokėt mbi kokat tona tė rritet. Sepse kur ne mendojmė tė kopshtit tė Edenit / parajsės, ne vėrejmė se kur Adami dhe Eva ishin tė lejuar mė qė tė mbetet atje pėr shkak tė rėnies - kėshtu duket se ata u dėbuan nė lindje, nė lindje tė kopshtit. Nė hyrje dhe vėnė "eldsänglar" Zoti, Zoti, pėr tė monitoruar rrugėn nė, pėr ndoshta mė shumė nė veriperėndim nė atje, nuk ishte vetėm pema e njohjes tė sė mirės dhe tė sė keqes, por edhe "pema e jetės". Dhe si ajo Dashuri (1 Gen 3:22): "Njeriu Zoti, Perėndia said'Se u bė si njė prej nesh, sepse njeh tė mirėn dhe tė keqen. Tani ajo nuk shtrijė dorėn e tij pėr tė marrė edhe nga pema e jetės, dhe hani, dhe (me mėkat, shėnimi im.) Dhe tė jetojnė pėrgjithmonė. "

Nėse ne tani tė na marrė pėr tė Ezekielit 46 dhe 47 dhe studiuar profeci, duke filluar nga atėherė, pėrmbushja nė ditėt e ardhshme, ndoshta pėr kohėn tonė, tė paktėn nė vjen mbretėrinė njėmijtė e Perėndisė - siē thuhet nė 46: 19-20: " dhe ai ( "angel-njeri") mė ēoi, nėpėr hyrjen qė ishte pranė portės, nė dhomat e shenjta u emėrua pėr priftėrinjtė qė shikojnė nga veriu, dhe unė pashė se nuk ishte njė vend shumė mė drejt perėndimit (dmth nė perėndim , shėnimi im.). Ai tha me'Detta ėshtė vendi ku priftėrinjtė do tė pjekin mishin e flijimeve pėr shkeljen dhe pėr mėkatin dhe ku ata do tė gatuajnė blatimet ushqimore pėr tė mos pasur nevojė pėr tė kryer atė nė oborrin e jashtėm dhe kėshtu tė bėjė njerėzit heligt. ''

kryqėzim

Le tė ndaluar dhe tė mendojnė pėr ku nė Jerusalem (zona e vjetėr e Eden / Kopshtin e Edenit) dhe mendoni se ēka Calvary ishte, nė kulmin e tė cilit Jezusi vuajti vdekjen sakrifikuese pėr mėkatet tona. E pra, ajo do tė jetė nga lindja (pak juglindje) numėruara - tė drejtė nėpėr qytet, dhe tė drejtė nėpėr tempull pak veriperėndim tė. Ne kemi vetėm njė "hapėsirė ​​kokė" (West?) Nė Eden tė regjistruar, ku rėnia ka ndodhur nė "pema e njohjes tė sė keqes sė mirė" dhe ku "pema e jetės" mbeti. Pastaj vijon si Abrahami nė vendndodhja kryesore Moria e (a veriperėndim tė vogėl nė ndėrtuar ende nuk qytetin e Jeruzalemit) ėshtė pėrgatitur pėr tė sakrifikuar Isakun. Shtuar nė kėtė ėshtė koha e vlerėsuar -. Fermer i madh Arunas shitur lėmė tė Salomonit, qė ndėrton tempullin e parė Jerusalemit nė faqen kryesore (diēka veriperėndim), ku priftėrinjtė 'duhet tė pjekin mishin e flijimeve pėr shkeljen dhe pėr mėkatin " Sė fundi, nė kėtė countdown, vuajnė vdekjen Jesus nė Jeruzalem "kokė do tė vendos" Kafka (tė ngjashme me njė tru fatale), njė nė veriperėndim tė shkurtėr nė distancė tė tempullit dhe qytetit. Pas kėsaj, Varrimi i Jezusit, njė distancė tė shkurtėr (45 m) nėn nivelin e varrosur nė njė varr, dhe vlerėsuar tani se si ajo vė pėrsėri nė Eden, nė njė kopsht zonė / Eden. Sipas traditės ēifut, Talmudi, Adami u varros nė kėtė vend, dhe nė traditėn e krishterė tė veēantė pėrshkruan Kafka kodėr me kafkėn e Adamit, nė njė varr nėn kryq. Por e bėjnė tė sigurt nga Bibla: "Nė vendin ku Jezusi u kryqėzua ishte njė kopsht, dhe kopsht ishte njė varr i ri, ku askush nuk kishte ende hedhur. Atje e vunė Jezusin, sepse ishte tė Pėrgatitjes sė Judenjve, dhe varri ishte afėr "(Gjoni 19: 41-42).. Pas kėsaj, Varrimi i Jezusit, njė distancė tė shkurtėr (45 m) nėn nivelin e varrosur nė njė varr, dhe vlerėsuar tani se si ajo vė pėrsėri nė Eden, nė njė kopsht zonė / Eden. Sipas traditės ēifut, Talmudi, Adami u varros nė kėtė vend, dhe nė traditėn e krishterė tė veēantė pėrshkruan Kafka kodėr me kafkėn e Adamit, nė njė varr nėn kryq. Por e bėjnė tė sigurt nga Bibla: "Nė vendin ku Jezusi u kryqėzua ishte njė kopsht, dhe kopsht ishte njė varr i ri, ku askush nuk kishte ende hedhur. Atje e vunė Jezusin, sepse ishte tė Pėrgatitjes sė Judenjve, dhe varri ishte afėr "(Gjoni 19: 41-42).. Pas kėsaj, Varrimi i Jezusit, njė distancė tė shkurtėr (45 m) nėn nivelin e varrosur nė njė varr, dhe vlerėsuar tani se si ajo vė pėrsėri nė Eden, nė njė kopsht zonė / Eden. Sipas traditės ēifut, Talmudi, Adami u varros nė kėtė vend, dhe nė traditėn e krishterė tė veēantė pėrshkruan Kafka kodėr me kafkėn e Adamit, nė njė varr nėn kryq. Por e bėjnė tė sigurt nga Bibla: "Nė vendin ku Jezusi u kryqėzua ishte njė kopsht, dhe kopsht ishte njė varr i ri, ku askush nuk kishte ende hedhur. Atje e vunė Jezusin, sepse ishte tė Pėrgatitjes sė Judenjve, dhe varri ishte afėr "(Gjoni 19: 41-42).. dhe nė traditėn e krishterė tė veēantė pėrshkruan kodrės Calvary me kafkėn e Adamit, nė njė varr nėn kryq. Por e bėjnė tė sigurt nga Bibla: "Nė vendin ku Jezusi u kryqėzua ishte njė kopsht, dhe kopsht ishte njė varr i ri, ku askush nuk kishte ende hedhur. Atje e vunė Jezusin, sepse ishte tė Pėrgatitjes sė Judenjve, dhe varri ishte afėr "(Gjoni 19: 41-42).. dhe nė traditėn e krishterė tė veēantė pėrshkruan kodrės Calvary me kafkėn e Adamit, nė njė varr nėn kryq. Por e bėjnė tė sigurt nga Bibla: "Nė vendin ku Jezusi u kryqėzua ishte njė kopsht, dhe kopsht ishte njė varr i ri, ku askush nuk kishte ende hedhur. Atje e vunė Jezusin, sepse ishte tė Pėrgatitjes sė Judenjve, dhe varri ishte afėr "(Gjoni 19: 41-42)..

Pėr mė tepėr, tani Ezekiel 47: 1-2: "Dhe ata sollėn (" engjėll njeri ", shėnim im.) Mė mbrapa nė shtėpi (tempull) hyrje, dhe ujėrat ja nxjerrė jashtė nga nėn (tempull) pragut nė anėn lindore (drejt Gjetsemani, Mali i Ullinjve dhe Lugina Kidron, shėnimi im.), pėr shtėpinė (tempulli) front qė shikon nga lindja dhe uji rrodhi poshtė shtėpisė (tempulli) anėn jugore, nė jug tė altarit. Pastaj mė ēoi jashtė nėpėrmjet portės veriore dhe mė bėri up rrugėn pa nė portėn e jashtme, qė shikon nga lindja. Nuk kam folur i papėrmbajtur ujė pe jashtė nga ana jugore (nė drejtim tė Detit tė Vdekur, shėnimi im.). "Ne lexojmė kėtu nė lidhje me njė fuqi tė dyfishtė (kjo buron nga poshtė pragut nė anėn lindore, dhe kjo rrjedh jashtė nga ana juglindore). A ėshtė e lashtė burim '' Rivers 'si kjo gufon dhe pėrsėri, tė drejtė deri nga jebusiten Araunahu / Ornanit fermer i vjetėr i madh "lėmė"?

burim '' Rivers '

Lägg märke till, att när det nya Jerusalem beskrivs i Upp 22:1-2, så är inget mindre än ”flodernas källa” där igen, samt ”livets träd”: ”Och (ängeln) visade mig en flod med livets vatten, klar som kristall, som går ut från Guds och Lammets tron. Mitt på stadens gata, på båda sidor om floden, står livets träd. Det bär frukt tolv gånger, varje månad ger det sin frukt, och trädets löv ger läkedom åt folken. De fyra huvud förgreningarna av floder, från ”källan” som flöt upp i Eden och vattnade lustgården, går inte direkt att fastställa på grund av förändringarna i den äldre geografin. Dåtidens Pison är sannolikt Nilen, Frat kan kopplas till dagens Eufrat, dåvarande Hiddekel är med stor förvissning Tigris. Och Gihon i sin tur kan faktiskt knytas till floden Jordan (2 Krön 32:30, Joh 9:6-7): ”Det var också (kung) Hiskia (6-700-talet f.Kr., min anm.) som täppte till Gihonvattnets övre källa och ledde vattnet neråt, väster om Davids stad” till Siloamdammen genom en 0,5 km lång tunnel (en bevarad inskription i tunneln, som kan beses idag, beskriver hur de två grävarlagen möttes halvvägs). I Jes 22:9 heter det: ”Ni ser att Davids stad har många rämnor, och ni samlar upp vattnet i Nedre dammen.” Och intressant i det riktigt stora sammanhanget (Gihon och Jesus) är det vi läser i Joh 9:6-7: ”När han (Jesus) hade sagt detta spottade han på marken, gjorde en deg av saliven, smorde den blindes ögon med degen och sade till honom: “Gå och tvätta dig i dammen Siloam“ - det betyder “utsänd“. Då gick han dit och tvättade sig, och när han kom tillbaka kunde han se.”

/ Ju lutemi studim ēdo gjė nė Bibėl pėr Jordan (uji i tij pėr disa kuptime), dhe tė kėrkoni nė atė nė dritėn e ujpptäckter arkeologjike tė sotėm. /

Por pastaj, fillimisht qarkulloi Rivers jashtė tė mjaftueshme nė tė katėr drejtimet e Edenit, me qėllim qė e gjithė zona u bė kėshtu ujitur plotėsisht. I imagjinoni "burimin" dhe degėt, parė nga lart, si njė tik-tak / kryq. Upflow nė mes, dhe pastaj katėr lumenj nė drejtime tė kundėrta. Nuk do tė jetė njė model i hershėm dhe tė fortė profetike rolin nė Jezusin dhe katėr Ungjijtė pėr tė. Mateu, me njė fokus tė veēantė nė shpėtimin e popullit hebre. Mark, nė kuptimin e veēantė tė pendimit nė mesin e romakėve. Luka, duke pasur parasysh ringjalljen midis grekėve. Dhe John, synon mė shumė nė ruajtjen e besimit tė secilit tashmė besohet. Dhe duhet theksuar se ata qė - pavarėsisht nga epoka para shpėtimit tė Krishtit, vdiq nė besimin e saj - i takon sa mė shumė pėr tė. Prandaj tė qartė nė mėnyrė tė vazhdueshme: "Nė besim vdekur tė gjitha kėto, nuk ka marrė ajo qė u premtohet. Por ata e panė atė nė distancė dhe pėrshėndeti atė pėr tė rrėfyer tė huaj dhe shtegtarė mbi dhe. »(Hebrenjve 11:13) Nė traditėn e krishterė tė kafkės sė Adamit varrosur nėn kryqin e Kalvarit, kjo ilustrohet me anė tė gjakut rrjedhin nė dy rryma nga kryqi lart - poshtė nė varrin e kulmit dhe poshtė "Kafka", qė mė pas pėrfaqėsojnė tė gjithė ata qė vdiqėn nė besim, duke pritur pėr atė, qė do tė mposhtur gjarpėr dhe tė shlyer mėkatin.

jesus ilustrim

Herėt kėndoi shumė nė mesin e njerėzve tė besimit si kjo pėr Jezusin: "Unė shoh nė Fjalėn imazhin e tij tė bukur ..." (Victory Toner 567 v 2). Dhe njė nga ilustrimet e para profetike nė / off / nė Jezusin - njė njė tėrheqės - ėshtė pėr tė studiuar uji rrjedh nė Kopshtin e Edenit. Jezusi ėshtė burimi i shenjtė i jetės, ajo ėshtė kryqėzimi realiteti nė Kalvar, rrjedhin dhe nga njė "burim i besimit" nė katėr "armė" - e cila nga ana bėhet burime tė vogla / pėrrenj, me ēdo pranuar Jezusin nė jetėn e tij . Nė takimin me gruan samaritane, Jezusi tha (Gjoni 4:14): ". Uji unė jap do tė jetė njė pranverė nė atė me uji qė gufon nė jetė tė pėrjetshme" Nė njė rast tė veēantė nė festėn e Kasolleve, Jezusi u ngrit dhe bėrtiti (Gjoni 7 : 38-39b): " 'Nėse dikush ka etje, vijnė tek unė e tė pijė! Ai qė beson nė mua, siē thotė Shkrimi, nga brendėsia e tij do tė burojnė nga uji tė gjallė. "Kėtė ai e tha pėr Frymėn, qė ata do tė marrin tė cilėt besuan nė tė," Kur Jezusi i dėrgoi dishepujt me "ujė" brenda gjallė, me kėrcim burim upwelling nė rrjedhė tė plotė -. Ai u shpreh se do tė dalė me kėtė tė gjithė bota, nė tė gjitha anėt dhe edges (Mateu 28: 18-20, Veprat 1: 8). Nuk ka vend e kishte konsideruar tė rėnda arritur, nuk ka njerėz lloj i pamundur pėr tė dhėnė ungjillin - ". Perėndia ishte nė Krishtin, duke pajtuar botėn (tėrėsi) pėr veten e tij" pėr (2 Korintasve 5:19)

”Trons källa”

Jfr. här med Golgatakorsets fyra riktningar. Från Jesus, i mitten räknat, går alltså budskapet ut åt varje väderstreck: öster, väster, syd och nord. Med den profetiska illustrationen/bilden: på, av och om Jesus i Bibelns berättelse om den stora ”centrumfloden” och de mindre förgreningarna. Kan vi t.o.m. visa varandra på det som sedan hände efter Jesu död på korset, och då i betydelsen ”den dubbla strömmen” som i Hes 47. Se Joh 19:33-34: ”Men när (soldaterna) kom till Jesus och såg att han redan var död, krossade de inte hans ben. I stället stack en av soldaterna upp hans sida med sitt spjut (snett uppåt och träffade hjärtat, Jesu centrum), och genast kom det ut blod och vatten.”

Kthehu nė profecinė e ardhshėm, Ezekiel 47 v 8-9: "Pastaj ai tha (engjėlli) tė ujit me'Detta rrjedh nė drejtim tė pjesės lindore tė vendit dhe rrjedh poshtė mbi shkretėtirė, dhe pastaj nga deti (tė vdekur). Uji depėrtuan rrjedhin tė (tė vdekur), detin, dhe uji bėhet i shėndetshėm. Kudo ku lumenjtė do tė jetė i ringjallur ēdo krijesė tė gjallė qė lėviz nė Shoals. Dhe peshku janė atje shumė tė shumta, sepse kur ky ujė merr atje, uji bėhet i shėndetshėm, dhe ēdo gjė vjen nė jetė ku lumė shkon jashtė. "Deti i Vdekur ėshtė njė foto biblik i njerėzimit. Kur ne tė lejojė procesin e pastrimit tė brendshėm Jezusi shtrenjtė gjakut shlyes dhe vattendopets, duke marrė punė nė ne me anė tė Frymės sė Shenjtė, atėherė ne biblikisht shpėtuar, ruajtur, i shenjtė, dhe tė shėndetshme. Ne bėhemi bartės tė jetės qiellore. Nė "väckelsemötenas" kėngėve mė parė, ajo nuk ishte e pazakontė pėr lidhjet e "burimit tė besimit", qė u zhvillua nė kryq e Kalvarit, Pėr shembull (shih Victory Toner): "Kėtu rrjedh njė burim, i bekuar ėshtė ajo gjen! Ajo ėshtė e thellė dhe e qartė, e fshehur, por e qartė! "(246) -". Perėndia ėshtė plot ujė nė shumė tė grave dhe burrave tė uritur. Njė burim uji qė gufon si bubbling mbi tė gjallė "(383) -". A, burim i mrekullueshėm i mrekullueshėm ėshtė burimi i plagėve tė Jezusit. Ajo pastron nga tė gjitha mėkatet, e bardhė si bora nė larje time. "(524)

Bibla mban sė bashku

Le tė mos tė zgjedhin nga e vėrteta. Bibla na ndihmon pėr tė mbajtur mesazhin e shpėtimit. Tani kjo ėshtė si kam thėnė kohė pėr tė menduar, dhe jo koha pėr tė mos shtrėnguar dyshim. Nėse marrim nė ne e mėdha dhe tė thellė - biblike / profetike - Perspektivat (ndonjėherė e fshehur nė emrat personal dhe vend, ndryshimet e shpejta nė kurset e ngjarjeve, etj), kushtet janė mė tė mėdha qė ne mund tė rezistojė armikun vėnė kurthe hapur gropa, vendosur tripwires. Po, gama e plotė e tundimeve. Le Shpirti i Shenjtė tė jetė ngritur mbi kotėsinė e mosbesimi! Bibla ėshtė e drejtė! Profecia vijnė e vėrtetė! Jezusi ėshtė gjithmonė pėrgjigje!

Ajo ėshtė provokuar pėr tė lexuar nė lidhje me Maria Magdalenės (Gjoni 20: 11-18), rreth saj ndeshen me Jezusit tė ringjallur nė kopsht / kopsht jashtė varrit bosh. - si nė fillim ajo nuk e njeh, por trishtimi i tij mendonte se ishte kopshtari e agjencisė, "Jezusi i tha: 'Kvinna, pse po qan? Kush jeni duke kėrkuar pėr "Ajo mendonte se ishte kopshtari, i tha atij:". Herre, nė qoftė se ju e pate hequr ti, trego ku e vure dhe unė do ta marr honom "Jezusi i tha her'Maria .'Then ajo u kthye dhe i tha nė gjuhėn hebraike: 'Rabbuni' - qė do tė thotė mėsues. Jezusi i tha: 'RoR mua, sepse unė nuk u ngjita te Ati im ende. Por shko te vėllezėrit e mi dhe u thuaj atyre se unė po ngjitem tek Ati im dhe Ati juaj, te Perėndia im dhe Perėndia juaj.

"Kopsht"

Ungjilli na, dhe shkrimtar muzikė, Miles C. Austin (1868-1946), shkroi kėngėn 1912 ringjalljen: "Nė kopsht" / "Nė Xhennet". Ai e bėri kėtė dy nga takimi Maria Magdalenės me Jezusit tė ringjallur jashtė varrit tė zbrazėt, por edhe vetė Miles erdhi nė pėrvojėn se si ai pėr njė kohė dhe ishte ai qė u takua me "kopshtar", - dhe kjo ishte diēka e njė "kthim" nė Kopshti i Edenit me zėrin e quajtur Perėndisė. Dhe pėrveē kėngės do tė thotė se shumė veta erdhėn pėr tė dhėnė jetėn e tyre pėr Jezusin kur e dėgjuan atė tė kėnduar, kėshtu qė erdhi edhe pėr t'u pėrdorur si dopsång. Vetėm tė hyjė nė "kopsht" dhe atje, njė rritje nė ujė pagėzimit / e "lumit" tė ardhshėm - deri afėr dhe konvertimin personal nė Jezusin. Lumenjtė dhe burim i besimit nė njė.

Kėtu ungjilli pėrkthyer nė suedisht nga HH 1925:

Unė kam ardhur nė kopshtin e tij tė rrugė, ndėrsa vesa ishte ende nė lule. Dhe zėri qė dėgjoj se mė bėn tė lumtur, ju merrni pėr mua tani.

Ref. Dhe kam dėgjuar zėrin e tij nė gjoksin tim, dhe ai thotė se unė jam e tij. Hidhėrim dhe ankthi pėr tė shpėtuar pėr njė gėzim tė ri, tė ngjashėm me tė cilat kurrė nuk ka ekzistuar.

Ai e thėrret takimin nė mėnyrė tė butė, aq sa zogjtė ndaluar kėnduarit. Pėr melodinė, me dashurinė e Perėndisė, hiq dorė nga tė gjitha mendimet e rėndė.

Nė kopsht, tė dua, por nuk jashtė qaj me probleme. Dhe ai pyet mua pėr tė shkuar, nė pak rėnė, pėr ta, ai shkoi nė vdekjen e tyre.


Publicerades måndag 4 november 2019 21:33:16 +0100 i kategorin och i ämnena:


1 kommentarer


x
Lotta
tisdag 5 november 2019 18:05

Tack Sigvard!

Mycket intressant läsning. Det Stärker tron när vi ser hur tillförlitlig Bibeln är och att vi idag kan hitta bevis på Bibelns trovärdighet,

Fridshälsningar
Lotta

Svara

Första gången du skriver måste ditt namn och mejl godkännas.


Kom ihåg mig?

Din kommentar kan deletas om den inte passar in på Apg29 vilket sidans grundare har ensam rätt att besluta om och som inte kan ifrågasättas. Exempelvis blir trollande, hat, förlöjligande, villoläror, pseudodebatt och olagligheter deletade och skribenten kan bli satt i modereringskön. Hittar du kommentarer som inte passar in – kontakta då Apg29.

Nyhetsbrevet - prenumerera gratis!


Senaste bönämnet på Bönesidan

torsdag 21 november 2019 22:40
Gode Gud ta bort den hemska hostan.

Senaste kommentarer


Aktuella artiklar



Stöd Apg29:

Kontakt:

MediaCreeper Creeper

↑ Upp