Language

Apg29.Nu

Christer Åberg | TV | Bönesidan | Fråga Christer Åberg | Skrivklåda | Chatt | Läsarmejl | Skriv | Media | Info | Sök
REKLAM:
Himlen TV7

Stöd Apg29 genom att swisha 20 kr till 072 203 63 74. Tack.

kthimin e Jezusit para pikėllimit

Nė Rrėmbimit, Jezusi vjen pėr kishėn e tij, kur ai arrin nė fund tė pikėllimit, ai vjen me kongregacionin e tij.

Flashes tė qytetit.

Ashtu si kisha ishte njė sekret qė u zbulua me anė tė Palit, kėshtu ėshtė edhe Rrėmbimi, njė sekret qė ėshtė shpallur pėr ne. Fjala greke pėr sekret ėshtė "mysterion", ku huvudbetydningen ėshtė "diēka qė ėshtė krejtėsisht e re dhe nuk ka qenė mė parė."


Av Mikael Wahfridsson
söndag, 13 oktober 2019 17:30
Gästblogg

Ett försvar för Pre-trib

En fråga många ställer sig i förhållande till Jesu återkomst är när uppryckandet av de troende skall ske? Man talar om tre olika rättningar i frågan: pre-trib läran, mitt-trib läran och post-trib läran. Det här kommer att bli ett försvar för pre-trib läran. Det vill säga, att uppryckandet av de troende sker innan vedermödans start.

När det gäller Jesu tillkommelse så är det tre saker vi måste skilja åt. Det är Guds plan för församlingen, Israel och för hedningarna. Felet vi ofta gör är att vi blandar Guds löften och planer för Israel, för och med församlingen. När församlingen tar Israels plats och omvänt så blir det fel. Vi måste skilja på när Gud talar till Israel och när Gud talar till församlingen.

Israel

På lagens tid var Israels folk de speciella bärarna av Guds frälsningsplaner. GT:s huvudtema är Messias, hans komma och hans rike – Det härliga, lovade Rike, där Israel ska bli det centrala folk, och där Israels land och Jerusalem ska bli mittpunkt för jordens geografiska, politiska och andliga centrum.

Herrens lag ska utgå från Sion, och hans ord från Jerusalem, och folkslagen ska strömma dit. Rättfärdighet, frid och frälsning ska råda på denna jord, i detta fredsrike, som också är tusenårsriket.

Hedningarna och Församlingen

Att folklagen skulle bli frälsta, som konsekvens av det Messianska Rikets upprättelse var alltså ingen hemlighet i GT. Men att Herren hade förberett en särskild hushållning för hedningarna, genom att sända den helige Ande till jorden, för att utvälja ett himmelskt folk vid Guds nåds evangelium som är församlingen, var en hemlighet på den tiden. Därför är heller inte församlingen nämnd i GT, och också väldigt begränsat i Jesu undervisning.

Denna fantastiska hemlighet, att vi hedningar har blivit medarvingar till Guds löften, blev först förmedlat genom aposteln Paulus, som själv fick det i en uppenbarelse av Herren. (Efe 3:3-6, Kol 1:25-27). Den helige Ande och församlingen är oskiljaktiga i denne hushållning. Den helige Ande har tagit permanent bolig i de troende, församlingens hjärta, och är panten på vårt arv intill uppryckelsens dag.

I församlingens tid så är vi den helige Andes tempel, det ända tempel som Gud känner på jorden i dag. Att den helige Ande har tagit sin boning här på jorden, är egentligen det ända, som är till hinder för att Antikrist kan stå fram.

Jesu Kristi Uppenbarelse – Det som snart skall hända härefter

Upp 1:19 – Skriv alltså ner vad du har sett och vad som är och vad som skall ske härefter.

Ordet ”härefter” är det grekiska ordet meta tauta, som betyder ”efter dessa saker”.

Detta är en viktig nyckelvers för hela den uppdelning som Uppenbarelse boken är skriven på. Efter att Johannes har fått lov till att skåda den himmelska synen av Jesus får han veta att han ska skriva ner:

1. Det han har sett. 2. Vad som är 3. Vad som skall ske härefter. Men andra ord en tre delad uppdelning av uppenbarelseboken.

1. Vad han har sett

I kap 1: 12-16 ser Johannes såg den förhärligade Jesus står mitt ibland de 7 ljusstakar av guld (de 7 församlingarna), med 7 stjärnor i sin hand (de 7 församlingarnas änglar). Han ser den förhärligade Jesus, som också är den uppståndne seger Herren från Golgata. Han ser honom som den förhärligade människosonen, som lammet, som lejonet av Juda stam, som den store dommaren, och som Konungarnas Konung och herrarnas Herre.

2. Vad som är

Det är en överblick över församlingens urskillnings tid, utifrån profetisk och historisk tidslinje, helt i från församlingens födelse till Jesu återkomst. 7 brev som representerar församlingen och dess andliga utveckling igenom alla tider och intill bortryckelsen.

Det första brevet sänds till Efesus församlingen som representerar församlingens första tid, nämligen den apostoliska tiden. Det 7 och sista brevet sänds till Laodikea församlingen. Det andliga mörker som skissas upp i brevet är en beskrivning på den allra sista tiden innan Jesus kommer tillbaka. Det vill säga att Laodikea församlingen är ändetidens församling.

3. Och vad som skal ske härefter 

Ordet ”härefter” är det grekiska ordet meta tauta, som betyder ”efter dessa saker”. Dvs sekventiellt efter församlingens tidsålder som är presenterat igenom de 7 brev.

Upp 4:1 - DÄREFTER (dvs, när församlingens tid på jorden är över, och den är blivit fulltalig) såg jag, och se, en dör stod öppen i himlen, och den röst jag först hade hört TALA TILL MIG, SOM EN BASUN, sade: ”KOM HIT UPP, så skall jag visa dig vad som måste ske härefter.” (nämligen efter församlingens tidsålder) GENAST kom jag i Anden, och se en tron stod i himlen och någon satt på tronen.

Här är församlingens uppryckelse från 1 Thess 4:16 i likhet med den uppenbarelse Johannes fick. En stark röst, en Guds basun och ett uppryckande. En härlig parallell! Johannes får i anden se den uppryckta församlingen som är representerade genom de 24 äldste omkring tronen.

Vi får ett himmelskt ”screanshot” i kap 4 och 5 som är efter uppryckelsen, men före vedermödan på jorden. Från kap 6 är vi tillbaka på jorden, och Johannes ser i fågelperspektiv vedermödan utspela sig på jorden i kap 6-19.

De 24 äldste runt omkring tronen

Tidigare påstod jag att de 24 äldste är församlingen som är representerad i himlen genom uppryckelsen före vedermödan. Vi kan börja med att sammanlikna informationerna omkring de 24 äldste och löften till församlingen:

De 24 äldste

Löften till de heliga

Sitter på troner (Upp 4:4,11:6

Har vita kläder (Upp 4:4)

Segerkrans på huvudet (Upp 4:4,10)

Är kungar (Upp 5:10

Är präster (Upp 5:10)

Troner (Matt 19:28, Upp 3:21

Vita kläder (Upp 3:4-5)

Segerkrans (1 kor 9:25, Fil 4:1,2)

Blir kungar (Upp 1:6, 2:26, 20:6)

Blir präster (Upp 20:6)


I Upp 5:9
 så sjunger de 24 äldste en ny sång till Kristus och offerlammet:

v.9 Och de sjöng en ny sång: ”Du är värdig att ta bokrullen och bryta dess sigill, ty du har blivit slaktad, och med ditt blod har du åt Gud köpt människor av alla stammar och språk, folk och folkslag. V.10 Du har gjort dem till ett konungadöme, till präster åt vår Gud, och de skall regera på jorden.”

Som många gånger tidigare har det blivit fel i översättningen från de grekiska grundtexterna. Bland annat KJV som bygger på majoriteten av den grekiska grundtexten översätter så här i stället för:

v.9 Och de sjöng en ny sång: ”Du är värdig att ta bokrullen och bryta dess sigill, ty du har blivit slaktad, och med ditt blod har du åt köpt oss till Gud av alla stammar och språk, folk och folkslag. V10 Du har gjort oss till kungar och präster åt vår Gud, och vi skall regera på jorden.”

De 24 äldste identifierar sig själva med de troende och är alltså alla lösköpta människor som har blivit frälsta vid tron på Jesus Kristus på jorden. De är i himlen från vedermödans start redan när första sigillets början.

Uppryckelsen var en hemlighet

1 Kor 15:51 – Se, jag säger er en hemlighet: Vi skall inte alla insomna, men vi skall alla förvandlas, i ett nu, på ett ögonblick, vid den sista basunens ljud.

Precis som att församlingen var en hemlighet som blev uppenbarad genom Paulus, så är också uppryckelsen en hemlighet som blir uppenbarad för oss. Det grekiska ordet for hemlighet är ”Mysterion” där huvudbetydningen är ”något som är helt nytt och inte har varit förut”.

Vi hittar inga häntydningar till uppryckelsen i GT, och det betyder att Jesus inte undervisar om uppryckelsen, utan bara hans synliga komma för Israel. Uppryckelsen var en hemlighet intill att Paulus förmedlar vidare den uppenbarelse som Gud har anförtrott honom. Uppryckelsen är beskriven i 1 Kor 15 och 2 Thess 2.

Den 70 årsveckan

Profetian i Daniels bok omfattar de 70 årsveckorna som är en betydningsfull skiss över Israels historiska och profetiska tidslinje, som sträcker sig helt från den Babyloniska fångenskapen till Kristi andra komma som Israels Messias.

Dan 9:24 – Sjuttio veckor är bestämda över ditt folk och över din heliga stad för att göra slut på överträdelse, försegla synder, försona skuld, föra fram en evig rättfärdighet, fullborda syn och profetia och smörja den Allra heligaste.

Den 70 och sista årsveckan har med Israel och det judiska folket att göra och inte församlingen. I Dan 9:24 kan vi se att alla 70 årsveckor har med det judiska folket och Jerusalem att göra. Precis som de första 69 veckorna inte hade något med församlingen att göra så har heller inte den sista årsveckan med församlingen att göra.

Israel och världen

D njė javė vitet e fundit e cila ėshtė edhe mundimi siē pėrshkruhet nė Kapitullin Up 6-19, dhe ėshtė veprim i Perėndisė me Izraelin dhe kėsaj ushtrie. Kisha ėshtė kllapa e cila ėshtė e vendosur nė mes tė 69-dhe javės sė 70-tė vjet, e cila ėshtė pėrshkruar nė vargun 26 -  por nė fund ajo vjen si njė pėrmbytje. Deri nė fund do tė ketė luftė. Shkatėrrimi ėshtė pėrcaktuar. 

Perėndia nuk mund tė pėrfundojė programin e tyre me Kishėn dhe Izraelit, para se ai i ka plotėsuar dispozitė unionet me ta.

pėrfundon mosha Church

A lltså Perėndia, para se tė shkojmė nė javėn e fundit tė viteve, duke pėrfunduar atė qė ne e quajmė moshėn e kishės, e cila filloi nė ditėn e Rrėshajve, dhe ka vazhduar pėr 2,000 vjet. Kur Perėndia dhe i kanė dhėnė fund moshėn e kishės, Perėndia mund tė vazhdojė "program me Izraelin." E tyre

besėlidhjen e tij me Izraelin mund tė pėrmbushet vetėm nė shtatė vitet e fundit tė profecisė sė Danielit. Kur premtimet e Perėndisė ndaj Izraelit pakushtėzuar juaj, ai ėshtė vetėm Perėndia qė mund tė pėrmbushė ato. Nė kapitullin e Romakėve 11, Pavli shpjegon se Perėndia duhet tė pėrfundojė programin e tij me kishėn para se ai mund tė vazhdojė planin e tij me Izraelin.

Veprat 15:14 -16 - Simoni ka pėrshkruar se si Perėndia e bėri pėr herė tė parė qė ai fitoi njė popull pėr emrin e tij midis kombeve (NT-Kuvend). Ajo ėshtė nė pėrputhje me fjalėt e profetėve, i cili thotė:  Pas kėsaj ėshtė e ftohtė do tė kthehem dhe tė rindėrtojnė ēadrėn Davidit qė ka rėnė.

V tė shohim arbitrazhin vijues nė Jacob-sė. Sė pari erdhi moshėn e kishės, dhe mė pas, ai do tė rindėrtojė ēadrėn Davidit qė ka rėnė.

Mundimi ėshtė njė pėrgatitje pėr Izraelin para Mijėvjeēarit. Izraeli do tė jetė nė gjendje tė zgjedhin nė mes tė Antikrishtit dhe Krishtit. Gjatė gjyqtarit mundimi, Perėndia i Izraelit, ndėrsa i ftuar popullin hebre nė mbretėrinė Mesianike. zemėrimi i Perėndisė do tė sjellė Izraelin dhe kombet pėr veten e tij dhe pendimit.

Dita e Zotit dhe Jezu Krishtin sot

Kėtu ne shikojmė nė Kishėn NT, dhe sidomos nė kohėn e ngazėllim tė Kuvendit ėshtė e betydning madhe qė ne e dimė dallimin nė ditėn e Zotit dhe Jezu Krishtin sot. Nė supozimin e parė, kjo mund tė duket si ajo ėshtė duke folur nė lidhje me ditėn, por fakti ėshtė se kėto "dy" ditėt janė tė karakterit krejtėsisht tė ndryshme dhe kanė pėrmbajtje krejtėsisht tė ndryshme pėr herė fund.

Zeph 1: 14-16 - Dita e madhe e Jehovait ėshtė afėr, pranė, dhe ajo do tė shpejt. Dėgjoni, kjo ėshtė dita e Zotit! Pastaj bėrtet heronjtė e ankthit. Njė ditė zemėrimi ėshtė ajo ditė, njė ditė ankthi dhe ankthi, njė ditė shkatėrrimi dhe shkretie, njė ditė resh dhe mjegull e dendur, njė ditė kur zhurma e brirė dhe protesta duke thirrur kundėr murtornen fortifikuar ...

2 Thesalonikasve 2: 2 - Kur ėshtė fjala pėr Zotin tonė Jezu Krisht dhe tonė u mblodhėn rreth tij, ne ju kėrkojmė, o vėllezėr, pėr tė mos papritur tė humbasė pozicionin e tij dhe tė bėhet i frikėsuar, as nga ndonjė shpirt ose me fjalė ose letėr, pretendon tė jetė nga ne dhe qė ėshtė i bazuar nė ka ardhur dita e Zotit.

N ėshtė dita e Zotit kėshtu qė nėse kjo ėshtė, zemėrimi dhe domstid qė do tė dalė mbi tokė nė njė periudhė kohore duke filluar nga ngazėllim (shtrėngimi i fillimit) dhe Mijėvjeēarit. Jezu Krishti sot nuk ėshtė pėrmendur nė Dhiatėn e Vjetėr, si ajo ka me sekret tė vėrtetė pėr tė bėrė, domethėnė, tė vėrtetėn e kishės NT, dhe ngazėllim e lavdisė.

Jezu Krishti sot ėshtė vetėm njė zbulesė NT. Dita e Zotit nuk ėshtė vetėm njė shpallje OT, por dommens koha e kombeve ėshtė mė i detajuar nė Dhiatėn e Re dhe veēanėrisht tė pėrshkruara nė kapitujt Zbulesa 6-19. "Dita e Zotit" nė lidhje me tokėn dhe njerėzit nė tokė, ndėrsa Jezus Krishti sot nė lidhje me ngazėllim Kuvendit NT dhe pėrgatitjen para Atit nė qiell.

Kur vjen puna pėr tė Jezu Krishtit sot, ajo ėshtė njė benämnelse nė ditėn kur Jezusi do tė vijė mbi retė pėr tė marrė asamblenė e tij tė plotė forcė pėr veten e tij.

Filipianėve 1: 6 - Unė jam i sigurt se ai qė nisi njė punė tė mirė nė ju gjithashtu duhet tė pėrfundojė deri nė ditėn e Jezu Krishtit.

B etydningen i kėtij ajeti ėshtė se Fryma e Shenjtė nė Rrėshajėve filloi punėn e tij duke zgjedhur njė popull qiellor, do tė marrė plotėsisht dhe kėtė popull forcė tė plotė pranė Jezu Krishtit sot, qė pranė Jezusit pėr tė sjellė nė shtėpi kongregacionin e tij tė qiellore banesat - i cili nė kėtė mėnyrė zhvillohet para ditės sė Zotit.

Kisha nė Selanik

2 Thesalonikasve 2: 1-12  - Kisha nė Selanik ishte bėrė frikėsuar nga mėsuesit e rremė i cili kishte qenė mėsim se dita e Zotit, me tė gjitha ato qė ajo nėnkupton zemėrimin dhe mundime, tashmė kishte filluar. Kjo edhe duket si dikush i kishte dėrguar letra tė rreme dhe dha veten pėr tė Palit, pėr tė dhėnė letrėn e autoritetit. Paul paralajmėron fuqimisht kundėr kėtij mėsim tė rremė, dhe fillon pėr tė mėsuar tė vėrtetėn nė lidhje me kėtė "Dita e Zotit".

Sė pari, Pali nė 1 Thesalonikasve 1:10 premtuar kongregacionin qė Jezusi do t'i shpėtonte nga zemėrimit qė po vjen, pse ishte tmerr i tyre aq shumė mė i madh, kur ata papritmas mendonin se ata ishin nė mes tė tij. Paul siguron ato dhe pėrcjell kongregacionin qė dita e Zotit nuk mund tė fillojnė para atij njeriu i mėkatit, qė Antikrishti janė shfaqur pėr herė tė parė, dhe thekson se kjo nuk mund tė bėhet para se tė "mbajnė prapa" ka parė ėshtė pastruar nga rruga. (Heqja pari), pėrkthim Danish)

Kush apo ēfarė po mban prapa?

V ers 4-8 ditur Antikrishtit, dhe atė qė mban atė pėrsėri nė mėnyrė qė ai nuk mund tė dalė pėrpara. Sot, kemi shkruar 2013 dhe ne mund tė konkludojmė se ajo / ai qė mban prapa ėshtė ende kėtu, kur Antikrishti nuk ka ardhur pėrpara akoma. Ajo qė e mban edhe njė herė tė bėhet si e pėrshkroi si "ajo" dhe "ai". Fryma Fjala nė Frymėn e Shenjtė ėshtė fjala "pneuma" nė greqisht. Nuk ėshtė njė fjalė nė intetkön.

Fakti qė Fryma e Shenjtė nė tė njėjtėn kohė ėshtė Perėndia, ai ėshtė pėrshkruar edhe si "ai". Ka pasur shumė supozime mbi atė qė po pengojnė Antikrishtin, por qė tė dyja janė gjinia mashkullore, ndėrsa mund tė ketė asnjė tjetėr pėrveē Shpirtit tė Shenjtė. Fryma e Shenjtė ėshtė i lidhur ngushtė me kishėn, dhe ka qenė qė nga dita e Rrėshajėve nė Veprat 2 Nė GT dukej edhe Fryma e Shenjtė nė tokė, por nė vend nga maja. Ashtu si ai do tė bėjė nė shtrėngime.

Fryma e Shenjtė

D Fryma e Shenjtė vjen nė shtrėngime do tė vazhdojė tė operojė nė njerėzit, por nga momenti uppryckelsens nga lart. Prandaj ne nuk shohim Frymėn e Shenjtė pėrfaqėsuar nga Kapitullin 3 tė Zbulesės librit. Nė letrat drejtuar shtatė kishave, dėgjojmė kėto fjalė: Ai qė ka veshė, le tė dėgjojė  atė qė Fryma u thotė  tė kongregacionit. Pas Kapitulli 3, e cila ėshtė Rrėmbimi i Kuvendit nuk ėshtė Fryma e Shenjtė qė flet. Zbulesa 13: 9 - Ai qė ka veshė, le tė dėgjojė . As nuk ėshtė Shpirti i Shenjtė qė vjen me shpėtim tė ndryshme dhe mesazhin e gjykimit ndaj njerėzve nė shtrėngimi, ajo do tė bėhet nga engjėjt. ( Rev 14: 6-7 ).

Kur Kuvendi bėhet kapur Frymėn e Shenjtė nuk ka vend pėr tė punuar nga mė shumė se Kuvendi ėshtė i vetmi Temple se Zoti e di sot. (1 3:16). Kisha i vetėm qė ėshtė e pėrfaqėsuar nė shtrėngime ėshtė skökoförsamlingen, dhe mund Fryma e Shenjtė nuk punon nga.

Mbeturinave apo largim?

2 Thesalonikasve 2: 3 - ..Ty parė, mbetjet duhet tė vijė dhe njeriu i paligjshmėrisė, i biri i humbjes, haptazi vijnė pėrpara

D et fjalė nė greqisht ėshtė pėrkthyer mbeturinave, fjala "apostasia". Emrit "apostasia" vjen nga folja "afistemi" huvudbetydning tė cilit ėshtė "lėviz" ose "pėr tė lėvizur diēka nga njė vend nė tjetrin." Fjala ėshtė pėrdorur nė mėnyrė specifike nė lidhje me ndonjė lėvizur nga njė vend nė tjetrin, ose nė qoftė se ajo shkon larg, ose ėshtė i ndryshėm nga dikush.

Fjala mund tė pėrdoret gjithashtu nė lidhje me joshje fetare apo mbetjeve qė pėrshkruhet nė 1 Tim 4: 1. Disa prej pėrkthyesve tė para Protestant tė Biblės zgjodhi pėr tė pėrkthyer anglisht fjalėn "largimin", qė do tė thotė pėr tė shkuar larg ose zhduken.

Disa prej pėrkthyesit tė Biblės mė tė njohur qė pėrkthyer fjalė zhduken / tė shkojnė larg pėrfshijnė Kenneth Wuest, Genovabibelen, John Dawson, Coverdale, mashtrim etj Do tė ju pėlqen pėrkthyesi pėrdorur fjalėn "nisjes" nė vend tė mbetjeve padyshim do tė japė qartėsi mė tė madhe nė lidhje me ngazėllim dhe mundimi. Ai gjithashtu donte pėr tė dhėnė njė kuptim shumė mė tepėr nė lidhje me kuptimin e teksten nga dy 1 Thesalonikasve dhe 2 Thesalonikasve.

Kuvendi nuk do tė hyjė nė tė shtrėngimit ose vuajnė zemėrimin e Perėndisė

Up 6: 16-17 - dhe u tha maleve dhe shkėmbinjve "Bini mbi ne dhe na fshihni nga fytyra e tij qė rri mbi fron dhe tė zemėrimit tė Qengjit. Sepse zemėrimi i tij erdhi dita e madhe, dhe kush mund tė qėndrojė?

Rev 15: 1 - Pastaj pashė njė shenjė tjetėr tė madhe dhe tė mrekullishme nė qiell: shtatė engjėj me shtatė plagėt e fundit, sepse me to u krye zemėrimi i Perėndisė arrin pėrmbushjen e saj.

V deri nė pėrpjekje ėshtė e njėjtė si ditėn e Zotėrisė, e cila ėshtė e njėjtė si zemėrimit tė Perėndisė. I tėrė Mundimi ėshtė zemėrimi i Perėndisė, dhe jo vetėm pjesa e fundit e den.Vi mund tė shihni se tashmė nė 6 vula kėshtu ka ardhur zemėrimin e Qengjit. Nė kapitullin 15, ne shohim se zemėrimi i Perėndisė do tė  plotėsohet  me shtatė plagėt e fundit. Kjo do tė thotė se zemėrimi i Perėndisė nuk ka fillimin e tij me shtatė plagėt, por do tė fillojė mė herėt.

Me shtatė plagėt e fundit pėrfundon shtrėngimin dhe zemėrimi i Perėndisė. Nė Thesalonikasve 1: 9-10 ne kemi qenė premtuar tė presė pėr Jezusin nga qielli (Rrėmbimi), i njėjti qė na ka ēliruar nga zemėrim qė po vjen.

1 Thesalonikasve 1: 9-10 - dhe tė presin pėr Birin e tij nga qielli, qė Perėndia e ringjalli prej sė vdekurish, Jezusin, qė na ēliroi nga zemėrim qė po vjen.

1 Thesalonikasve 5: 1-9 - V.2 Ju e dini shumė mirė se dita e Zotit (zemėrimi / mundimi) do tė vijė, si njė vjedhės natėn. V.9 - Sepse Perėndia nuk na ka caktuar pėr zemėrim, por pėr tė marrė shpėtimin me anė tė Zotit tonė Jezu Krisht.

D njė seksion kemi lexuar vetėm ėshtė shumė interesante. 1 Thesalonikasve Kapitulli 04:13 tutje ėshtė nė lidhje me ngazėllim Kuvendit dhe takimit me Jezusin nė hapėsirė. Pali e vė prapa ngazėllim nė lidhje me shtrėngimin qė do tė pėrshkruhet nė Kapitullin 5: 1-3.

Ai vazhdon pėr tė pėrshkruar atė ditė, atė ditė, Zoti nuk mund tė na befasojė si njė hajdut, sepse ne i pėrkasim nė dritė. Ai e pėrfundon atė tė gjithė duke konfirmuar se ėshtė fatkeqėsi qė ai ka mėsuar, dhe siguron qė ne nuk derdh zemėrimin, por shpėtimi nėpėrmjet Jezusit.

Kuvendi Filadelifia

F reparti Philadelphia, qė pėrfaqėson njė nga dy kishave fund me kohė u ėshtė premtuar qė do tė mbahen nga ora e sprovės qė do tė vij mbi gjithė botėn. Ky premtim ėshtė njė nga premtimet mė tė forta se Kisha do tė rrėmbehet mbahet javėn e fundit tė viteve.

Zbulesa 3:10 -  Sepse e ruajte fjalėn time pėr qėndrueshmėrinė, unė do tė tė ruaj dhe do tė tė shpėtojė nga ora e sprovės qė do tė vij mbi gjithė botėn dhe pėr tė sjellė njerėzit e saj nė provė .

Fjala greke pėr  ruajtjen  e fjalės greke (stereo). Folja ėshtė pėrdorur dy herė nė kėtė ajet. Herėn e parė ajo do tė pėrkthehet  ruajtjes , por hera e dytė  qė t'ju shpėtojė nga  nė pėrkthim suedeze. Nė KJV ėshtė dy fjalė tė pėrkthyera duke ruajtur dhėnė njė betydning krejtėsisht tė ndryshme:

10 Sepse e ruajte fjalėn e durimit tim, edhe unė do tė tė ruaj ty nga ora e sprovės qė do tė vij mbi gjithė botėn, pėr tė provuar ata qė banojnė mbi tokė. (King James Version)

Thayer thotė se kur kjo fjalė pėrdoret nga fjala greke "njė", do tė thotė tė "qėndrojnė tė patundur nė njė gjė", por kur pėrdoret me "dushk" kjo do tė thotė ashtu si pėrkthimi King James ka "ruajtur nga". Mėnyrė tė ngjashme, "lisi" pėrdoret kur ajo ka qenė e pėrkthyer nė 1 Thesalonikasve 1:10 - .. i cili na ka ēliruar  nga  zemėrim qė po vjen. John kėrkuar pėr tė treguar se ishte "ora e tundimit", shkruante ai, "njė lavire ēaj". Nė vend se tė zgjedhin pėr Gjonin pėr tė shkruar "ek tes horas", qė thjesht do tė thotė " nga  ora e sprovės"

Pėr tė cilėt ėshtė Mundimi?

Zbulesa 03:10 -  ora e sprovės qė do tė vij mbi gjithė botėn dhe pėr tė sjellė njerėzit e saj nė provė .

Njė orė tt i gjykimit ėshtė njė shprehje e zemėrimit tė Perėndisė dhe se ēfarė do tė vijė e vlerave, shumica bien dakord. Por pse do ajo? A ėshtė ajo pėr tė pėrpiqen dhe tė pastėr kongregacionin? Jo, kjo ėshtė pėr tė vėnė banorėt e tij, nė tė gjithė botėn, nė provė. Kjo ka pėr qėllim njerėzit qė kanė mbetur nė tokė pas rrėmbimit nė qiell, dhe tė cilėt janė bashkuar Antikrishtin.

Fjala "banorėt e saj" (katoikeo), e cila ėshtė pėrdorur kėtu ėshtė njė fjalė e fortė. Fjala ėshtė pėr diēka tė qėndrueshme dhe tė vazhdueshme. Kjo do tė thotė se gjykimi pėr ata qė kanė bėrė tokėn nė shtėpinė e tyre tė vėrtetė, dhe identifikon me tregti Tokės dhe fesė. Ata e kanė bėrė tokėn nė shtėpinė e saj tė pėrhershme, tė cilat nuk mund tė referohen nė Kuvend.

Kisha e vėrtetė ėshtė e pėrbėrė nga tė huaj dhe qiramarrės nė kėtė tokė. (1 Pet 2:11), dhe duke kėrkuar mė tė lartė (Col 3: 1-2) qė ka shtetėsinė e tyre tė qiellit (Efe 2:19), dhe duke pasur shtėpinė e tyre nė qiell (Gjoni 14: 2) .

Tė cilėt po presim?

Tit 2:13 - Ndėrsa ne presim pėr shpresėn e lume e Perėndisė tonė tė madh dhe Fräsare Jezu Krishti do tė duket nė lavdinė.

D t ka asnjė dyshim se shpresa dhe gėzimi jonė ėshtė Jezusi 'vjen. Ne nuk duhet tė presim pėr Antikrishtit, pikėllimit dhe zemėrimit tė Perėndisė. Nė qoftė se Zoti e kishte nė mendje qė njerėzit e tij ishin duke shkuar nėpėr pikėllimit dhe shtėpisė Antikrishtit, ai kishte paralajmėruar gjithashtu dhe tė pėrgatitur asamblenė e tij mbi tė. Sepse nė kėtė rast, Antikrishti qė do tė vijnė pėrpara para Rrėmbimi mund tė ndodhė.

Ungjilli i mbretėrisė

D et As nuk ėshtė ungjilli i hirit qė do tė predikohet nė shtrėngime, por mė tepėr ungjill i mbretėrisė. Predikohet ky ungjill, nga 144.000 zgjedhurve Judenjtė do tė shpallin Mesia restaurimin e Mbretėrisė mesianike. Ungjilli i hirit si ne e dimė se do tė pėrfundojė nė atė moshė e kishės ėshtė e pėrfunduar.

Dėshmorėt kėrkojė edhe Perėndia tė hakmerreshin kundėr armiqve tė tyre. Kjo nuk ėshtė edhe dėshmia e besimtarit nė seancėn e Kuvendit. Ne nuk kėrkojmė Perėndisė pėr tė marrė hak e armiqve tanė, ne i kėrkojmė Perėndisė pėr tė shpėtuar tė gjithė njerėzit. (Romakėve 12:19) Dy dėshmitarė tė merrni fuqinė pėr t'u hakmarrė me dhe pėr tė ndėshkuar armiqtė e tyre.

pėrfundim

F örsamlingens Rrėmbimi ishte njė sekret tjetėr pėr Paul mori atė kaluar nė Kuvend. Prandaj, ne nuk dėgjojmė Jezusi mėsojnė nė lidhje me ngazėllim. Jezusi e predikon ringjallje, ditėn e fundit, dhe e dukshme e saj tė vijnė nė Izrael.

Dan 9 tregon qartė se 70 javė vitesh ėshtė pėr Izraelin dhe Jeruzalemi nuk ėshtė pėr asamblenė.

Nga programi ngatėrruar Perėndisė pėr Izraelin dhe Kishės do tė jetė i gabuar. Nėpėrmjet shumė shkrimet e shenjta, Zoti na premton se kisha nuk ėshtė zemėrimi shkallėzuar, por pėr tė shpėtuar prej saj. Zemėrimi apo dita e Zotit ėshtė e tėrė periudha shtatė-vjeēar. Kuvendi do tė raptured, pra para se tė fillojė javėn e fundit tė viteve. Ashtu si kongregacion Filadelfia do tė mbahet nga ora e gjykimit.

Pas kapitullit 3 tė Librit tė Zbulesės, ne nuk gjeni asamblenė e kapitujve 6-19 e cila ėshtė edhe pikėllimit tė shtatė vjet. Ne shohim as Shpirti i Shenjtė, i cili ėshtė i lidhur ngushtė me kishėn. Kur Fryma e Shenjtė qė banon nė tė shpėtuarve ėshtė zhdukur nga toka, ajo ėshtė e lirė pėr tė Antikrishtit dhe tė shtėpisė sė tij. vetėm Kisha qė ėshtė kthyer ėshtė ajo prostitutė.

Ne gjejmė asnjė provė se Kuvendi duhet pėrmes pikėllimit, por nė tė kundėrtėn, tė mbahen prej saj. Ne shell pritur tė jetė Jezu Krishti sot jetojnė nė zemrat tona. Mundimi ose probleme Jakobit ėshtė pėr ata qė jetojnė nė tokė. Izraeli dhe hebrenjtė do tė gjykohet nė mėnyrė tė veēantė nė qoftė se ata duan tė njohin Jezusin si Mesia apo jo. Antikrishti nė kohėn e tij tabernakulli i Perėndisė, qė ėshtė edhe vendbanim. Famullisė ėshtė e pėrfaqėsuar nė qiell, edhe nė fillim tė shtrėngimit nga 24 pleqtė. Kur Zoti tė kthehet nė tokė nė Zbulesa 20, si nė Kuvend, sė bashku me engjėjt.

Jezusi po vjen sė shpejti!


PJESA 2

D et kjo ėshtė njė vazhdim i shtyllės sė parė "kthimin e Jezusit para pikėllimit", e cila po ashtu ėshtė njė mbrojtje pėr Para-tribläran qė do tė thotė se Rrėmbimi i besimtarėve ndodh para pikėllimit. Ne tė gjeni shumė e madhe i jep tė drejtė zgjidhjet nė OT qė janė modele rol nė ekstazė, pikėllimit dhe herė jetojmė nė. Unė dua tė tregoj disa nga jep tė drejtėn zgjidhjet nga GT mund tė shikoni dhe tė konfirmuar njė ngazėllim para pikėllimit.

zemėrimi i Perėndisė

N ėshtė duke folur pėr vuajtjet ne duhet tė fillojmė duke bėrė dallimin midis vuajtjeve tė pėrgjithshėm hasim nė botė (gr.thlipsis) dhe vuajtjeve hasim nė fatkeqėsi e madhe (gr.Thlipsis Megas) se Jezusi flet nė Mateu 24, dhe Daniel nė Kapitullin 12. nė kėtė botė besimtarėt e vėrtetė do tė pėrjetojnė njė betejė shpirtėrore kundėr principatave dhe fuqive, hanė mishin e vet, dhe tė vuajtur pėr ungjillin. Kjo lloj vuajtje, Jezusi nuk na ka premtuar se do tė jetė e lirė nga. Zemėrimi hasim nė shtrėngime ėshtė diēka e ndryshme dhe diēka qė fjala na ka premtuar se ne nuk duhet tė pėrjetojnė ose tė shkojnė pėrmes.

Nė kohėt mė tė fundit ėshtė zemėrimi i Perėndisė filloi tė ketė njerėz tė ndryshėm betydningar. Ajo pėrmend zemėrimi i Qengjit, zemėrimi i njeriut, zemėrimi Satanait dhe tė zemėrimit tė Perėndisė dhe ngatėrron atė. Ka edhe mosmarrėveshje nė tė dy kur dhe si zemėrimi i Perėndisė ndodh.

pasojat shtrėngimi

Nė  Zbulesa, ne mund tė shohim se mundimi fillon nė Kapitullin 6 tė gjashtė vulave tė para tė thyera nga Qengjit dhe pėrfundon me tė Zotit shtatė kupat e zemėrimit nė kapitullin 16-18. Tashmė gjatė gjashtė vulave tė para, ne shohim njė ndikim shkatėrrues nė jetėn nė Tokė. Gjashtė vula e para sjellin luftės, urinė plagėt dhe shkaqet e vdekjes pėr njė tė katėrtėn e popullsisė sė botės. Me fjalė tė tjera, rreth 1.7 miliardė njerėz do tė vdesin gjatė gjashtė vulave tė para. Krahas kėsaj do tė ketė dėshmorėt e njerėzve qė bėhen besimtarė gjatė shtrėngimit.

Kur engjėjt defekt nė shtatė boritė kėshtu qė ajo shkakton automatike dėnime tė reja penale tė tokės. Kėta gjyqtarė kombinon fatkeqėsive tė fuqishme natyrore me fatkeqėsira tė mbinatyrshme. Kur shtatė bori janė tė gatshėm me dhembjeve tė tyre kėshtu qė kanė njė tė tretėn e ujit tė shkatėrruara, njė e treta e tė gjithė jetės nė det vdiq, dhe njė e treta e tokės do tė digjet, dhe njė e treta e njerėzve qė mbijetuan gjashtė parė vulat do tė vdesin. Me fjalė tė tjera, njė shtesė prej rreth 1.7 miliard njerėz tė popullatės botėrore.

lojė me birila zemėrimi kompleton fund gjykimit tė Perėndisė

V nė nuk ka fjalim mbi se sa njerėz do tė lejohet pėr tė sjellė jetėn nė zemėrimin e pjatave, por ne mund tė mendoj vetėm. Jezusi vetė thotė se nėse periudha ėshtė shkurtuar, asnjė qenie njerėzore pėr t'u shpėtuar (Mateu 24:22). Kėto zemėrimi ėshtė jashtė ēdo decription, dhe ėshtė e vėshtirė pėr tė kuptuar pasojat ose betydningen prej tyre.

Kėto shishe e zemėrimit tė bėhet pėrfundimi nė fund tė gjykimit tė Perėndisė. Rev 16: 16-21 flet pėr njė tėrmet tė tillė tė madhe se kurrė nuk ka pasur kurrė ndonjė gjė si ajo mė parė. Pasojė e saj do tė bėjnė kėshtu tė gjithė ishujt largohen nga, dhe malet do tė jetė jo mė shumė. Besoni mua kur unė them se askush nuk dėshiron tė jetė nė tokė nė atė kohė.

Mundim ėshtė nėn zemėrim qė po vjen

M n fjalė tė tjera, ajo ėshtė periudha mundimi kur zemėrimi i Perėndisė ėshtė manifestuar dhe derdhur mbi gjithė dheun. Zemėrimi nuk ėshtė njė ditė e lehtė, ashtu si dita e Zotit nuk ėshtė as. zemėrimi i Perėndisė, zemėrimi, dita e Zotėrisė, zemėrimi dhe kėshtu me radhė. ėshtė njė periudhė qė fillon me vula e parė ėshtė thyer dhe arrin kulmin nė Jezusin dukshme pėr tė ardhur nė Izrael dhe nė botė, ku gjithashtu do tė shfaqet zemėrimi i Perėndisė.

Pali e bėri tė qartė se Kuvendi nuk do tė jetė nė tokė gjatė kėsaj kohe tė dėnimit pėrfundon se mundimi ėshtė. Nė 1 Thesalonikasve 1:10 Pali flet nė mėnyrė qė Zoti do tė na shpėtojė nga zemėrim qė po vjen. Fjala nga teksti bazė do tė thotė duke marrė parasysh dy kohė dhe vend, nė mėnyrė qė ne me fjalė tė tjera, nuk do tė jetė i pranishėm kur ajo ndodh. Sepse Perėndia nuk na ka caktuar pėr zemėrim, por pėr tė marrė shpėtimin me anė tė Zotit tonė Jezu Krisht.

zemėrimi i Perėndisė zgjat tėrė mundime

N se ėshtė nė lidhje me zemėrimin e Perėndisė aq shpesh theksojnė njerėzit pėr tė nuk ėshtė e njėjtė si shtrėngimi i madh, dhe ata janė absolutisht tė drejtė. Fatkeqėsi e madhe ėshtė 3,5 vjet duke filluar me neverinė e shkatėrrimit dhe tė zemėrimit tė Perėndisė apo zemėrimi zgjat gjatė pikėllimit tė shtatė vjet.

Up 6: 16-17 - "Bini mbi ne dhe na fshihni nga fytyra e tij qė rri mbi fron dhe tė zemėrimit tė Qengjit. Sepse zemėrimi i tij erdhi dita e madhe, dhe kush mund tė qėndrojė?

Rev 15: 1 - Pastaj pashė njė shenjė tjetėr tė madhe dhe tė mrekullishme nė qiej, shtatė plagėt e fundit, sepse me to u krye zemėrimi i Perėndisė arrin pėrmbushjen e saj.

Kėtu ne shohim se edhe nė vulėn e gjashtė kėshtu ka ardhur zemėrimin e Qengjit, e cila ėshtė e njėjtė si zemėrimit tė Perėndisė, kur Qengji dhe Ati janė i njėjti person. Shpesh, siē ėshtė vėnė nė dukje se shtatė plagėt e fundit - i cili ėshtė edhe zemėrimi i Perėndisė ėshtė zemėrimi i Perėndisė. Por nė kapitullin 15: 1 ne mund tė shohim se zemėrimi i Perėndisė arrin saj konsumi me kėto plagėt e fundit, kjo nuk ėshtė fillimi i saj. Pra, kjo ėshtė vetėm e mbarimit tė periudhės sė zemėrimit tė Perėndisė pėrfundon me shtatė plagėt e fundit.

Shpėtuar nga koha dhe vendi

Njė Zot Braham kujtoi tė argumentit tė tyre rreth Sodoma dhe Gomora se ajo ėshtė nė kundėrshtim me natyrėn e tij tė zhdukėsh tė drejtin sė bashku me tė paudhin (1 Eksodi 18:23).

Pjetri na mėson duke na dhėnė shembullin e Lotit pėr tė treguar se Loti nuk ishte njė shembull i pėrkohshėm, por njė parim i pėrgjithshėm nga ana e Zotit, qė Zoti "kursen perėndishėm nga tundimi" pėrkthim anglisht: Zoti e di se si pėr tė shpėtuar gjykime tė perėndishme, por nga ". Word Nga (jashtė) do tė thotė kohėn dhe vendin e kėsaj ngjarje.  

Paralajmėrimet pėr Kishėn

F Ragan ėshtė nėse ne mund tė gjeni fjalėt qė Zoti flet rehati apo paralajmėrime pėr nusen e tij u pėrball zemėrimit qė po vjen? A mund tė gjejmė fjalė tė cilėn ai premton tė mbrojė dhe tė na ruajnė nėpėr kėtė kohė tė tmerrshme shtrėngimi ėshtė? Mund tė kemi mundėsi tė shohim ekzistencėn e Kuvendit gjatė shtrėngimit?

Jo, ne nuk mund tė! Vetėm pėr shkak se ai hänvänder tė Izraelit kur asambleja ėshtė zhdukur, dhe mund tė mbajė programin e saj me Izraelin gjatė javės sė fundit tė viteve, ndėrsa ai na premton se ne nuk duhet tė ndikohet nga zemėrim qė po vjen.

Si ditėt e Noeut

Matthew 24:37 - Sepse, ashtu si qe nė ditėt e Noeut, kėshtu do tė jetė edhe Biri i njeriut duke ardhur.

H Erren dėshiron qė ne pėr tė studiuar Noeun dhe krahasuar me kalimin e pėrfundimit. Nė Mateu 24:37 ne lexojmė se nė tė njėjtėn mėnyrė siē ishte nė ditėt e Noeut jetuar ajo do tė jetė nė kthimin e Zotit. Ēfarė mund tė mėsojmė nga ditėt e Noesė ėshtė nė lidhje me kohėn pėrpara Pėrmbytjes, Pėrmbytjes dhe dora mbrojtjen e Zotit ndaj Noeut dhe familjes sė tij.

Jezusi vazhdon tė shpjegojė se njerėzit qė mbijetojnė shtrėngimin menjėherė do tė gjykohet pėrpara mbretėrinė 1000 Viti. Disa do tė raptured nė gjyq dhe tė lejohen tė shkojnė nė mbretėrinė Mesianike. Nė tė njėjtėn mėnyrė si nė pėrmbytjet, njerėzit do tė raptured nė gjyq. Populli i ditėt e Noesė shkoi nėn shkak tė pėrmbytjes, dhe nė tė njėjtėn mėnyrė, njerėzit do tė vdesin nė mundime dhe straks pasi nė gjykimin e Jezusit.

Tre lloje tė njerėzve

D et ishin tre lloje tė ndryshme tė njerėzve qė jetonin nė ditėt e Noeut para erdhi pėrmbytja. Ajo ishte jobesimtarėt qė e hedhur poshtė fjalėn e Zotit, dhe tė gjithė u zhdukėn nė pėrmbytjes. Ajo ishte Noeu dhe familja e tij tė cilėt janė ruajtur nėpėrmjet Pėrmbytjes, dhe kjo ishte Enoku i cili u rrėmbye pranė Zotit para se tė erdhi pėrmbytja. Secili nė mėnyrėn e vet pėrfaqėsojnė ata njerėz tri kategori tė ndryshme qė mund tė krahasohet me kohėn tonė sot. Nė tė njėjtėn mėnyrė ne shohim tre lloje tė njerėzve nė ditėn kur ne jemi duke ecur nė drejtim tė pikėllimit dhe duke pėrfunduar kohė:

· Njerėzit tė cilėt u zhdukėn nė pėrmbytjet e ditėve tė Noesė pėrfaqėson jobesimtarėt, tė cilėt nuk kanė marrė nė Jezusit si Shpėtimtarin e tyre. Ata njerėz do tė shkojnė nė shtrėngime, dhe tė jenė tė ekspozuar ndaj zemėrimit tė Perėndisė. Ata qė nuk pendohen nė Mundimit do tė gjykohet nga Jezusi dhe mė pas do tė hidhet nė liqenin e zjarrtė e zjarrit.

· Noah pėrfaqėson mbetjen e Izraelit qė Zoti do tė pėrfundojė premtimet e tyre me 1000-vjeēare Rajhut. Noah ėshtė duke tė zgjedhur tė Izraelit, i cili nė njė mėnyrė tė caktuar do tė mbrohen gjatė shtrėngimit. 3.5 vjet nė Mundimit do tė hebrenjve duke besuar pėr tė ikur nė shkretėtirė, ku Zoti do t'i mbrojė ata pėr Antikrishtit dhe persekutimit tė tij. Noah ėshtė ruajtur nėpėrmjet pėrmbytjes dhe nuk do tė jetė njė pjesė e popullit hebre qė tė jetė.

· Enoku ėshtė njė foto e asamblesė tė cilėt nuk ishin pjesė e Pėrmbytjes dhe gjykimit tė Perėndisė, kur ai merr kapur dhe marrė nga Perėndia para se tė erdhi pėrmbytja.

Enoku / Enoku ėshtė njė lloj i Kuvendit

1 Zanafilla 5:24 - Dhe Enoku nė kėtė mėnyrė eci me Perėndinė, ai nuk ishte, sepse Perėndia e mori me vete.

H ANOK ėshtė njė shumė i foli model i ngazėllim Kuvendit kundrejt kohės pėr shtrėngimin anti-tė krishterė. Enoku jetoi nė fazėn e 7 nga Adami, dhe jetoi nė njė kohė shumė tė veēantė, pėrkatėsisht nė periudhėn para pėrmbytjes. Fjala thotė se nė atė kohė nė mėnyrė qė ligėsia e njerėzve tė madh nė tokė, dhe zemrat dhe motivet e njerėzve ishin vazhdimisht krejtėsisht e keqe.

Nė mes tė kėtij shamatė mėkatare tė njeriut, atje ishte njė njeri, Enoku, i cili besonte nė Perėndinė dhe shkuan mė me tė. (1MOS 05:24) Dėshmia e Enokut ėshtė se e kishte gjetur hirin e Perėndisė. (Heb 11: 5)

Enoku u rrėmbye

Hebrenjve 11: 5 - Me anė tė besimit Enoku u zhvendos pa u pėrballur me vdekjen . Dhe ata e gjetėn atė nuk u gjet mė, sepse Perėndia e kishte  marrė atė pėr veten e tij .

H ANOK u kap pa provuar vdekjen, sepse Perėndia e kishte marrė atė pėr veten e tij. Nė kohėn para rrėmbimit tė tij si shpallet Hanoku, prej njerėzve tė kohės sė tij, nė lidhje me pėrvojė e hidhur dhe dėnimin e mėkatit dhe pabesi vjen. Kur qėllimi i mėkatit u arrit erdhėn edhe gjykimin e Perėndisė mbi mėkatin nė ditėt e Noesė dhe ai dėrgoi pėrmbytje, por pastaj u Enoku kapur tashmė deri nė Zotin.

Pėrmbytja ėshtė njė foto e zemėrimit tė Perėndisė do tė dėrgojė mbi tokė, dhe njerėzit e ligj nė fundin e kohės - zemėrimit qė po vjen (1 Thesalonikasve 1:10)

Transportohen nė njė vend tjetėr

D et fjalė greke pėr "marrė atė pėr veten e tij" ėshtė metatithemi, dhe ėshtė nė KVJ pėrkthyer "transportet", dmth transferohen, transportohen nė njė vend tjetėr. Enoku ishte me fjalė tė tjera, transportohen ose lėvizur nė qiell, sepse ai nuk do tė shijojė vdekjen. 1 Korintasve 15 ju tregon se jo tė gjithė duhet tė fle, por tė gjithė do tė transformohet. Ajo ėshtė Pali qė pėrshkruan Rrėmbimi i vendbanim, ku jo tė gjithė do tė pėrballet me vdekjen, por pėrvoja qė Zoti na merr nė shtėpinė e tij.

Ashtu si Enoku pėrfaqėson ngazėllim Kuvendit para pikėllimit, duke pėrfaqėsuar Noeun dhe familjen e tij, ai premtoi qė mbeti nga Izraeli, i cili do tė ruhet pėrmes pikėllimit, dhe tė pėrjetojnė bekimet Mbretėrisė mesianike.

Bloodline shtati pas Adamit

D et qė mund tė jetė interesante pėr tė pėrmendur kėtu ėshtė se Enoku ishte bloodline shtati pas Adamit. Kuvendi ėshtė nė tė njėjtėn mėnyrė, Kuvendi i shtatė tė jetė i paraqitur nė Zbulesa kapitullin e tretė

Ne jetojmė nė kohė Laodice, i cili, nė bazė tė njė historik dhe njė afat kohor profetike pėr vendbanim ėshtė edhe kalimi i fundit i Kuvendit para rrėmbimit nė qiell. Ne gjithashtu jetojmė nė fillim tė viteve sjutusende pas krijimit, ku Enoku u kapur si i shtati släktsled pas Adamit.

Hanoks rėndėsia

R OT nga emri i Enokut do tė thotė trajnim dhe mėsim, qė na bėn tė mendojmė pėr komandėn e misionit tė Jezusit nė kongregacion. - " Shkoni, pra, dhe bėni dishepuj nga tė gjithė popujt" (Mateu 28:19 )

Sipas traditės hebraike, siē ėshtė Enoku u lind nė ditėn e Rrėshajėve, e cila ėshtė edhe dita e kongregacionit ka lindur. Jeta Hanoks dhe ngazėllim e tij pėrpara pėrmbytjes, ėshtė njė shembull i qartė i rrėmbimit nė qiell sė mbledhjes.

Loti u ruajt shpėtojnė zemėrimit tė Perėndisė

1 Eksodi 19:22 - "tė mos shkatėrroj qytetin pėr tė cilin fole. Por ngut pėr tė ik atje, sepse unė nuk mund tė bėj asgjė para se ti je aty "

G ud dėgjon britmėn e Sodomės dhe tė Gomorės, dhe pa mėkat tė rėndė qė mbretėronte nė qytetet. Abraham bargained me Zotin pėr tė mos shkatėrruar qytetet nuk ishin mjaft poshtė nė dhjetė tė drejtė nė qytetet. Tani nuk ka dhjetė ishin tė drejtė nė qytetet, por vetėm njė e thjeshtė - Lot.

Pėrkundėr se kjo nuk ishte diēka qė Zoti e kishte angazhuar pėr tė, ai nuk ka tė shkatėrrojė dhe tė dėnojnė qytetet pėr shkak tė atij njėrit prej tyre. Sodoma dhe Gomora ishin nėnshtruar gjykimit dhe tė zemėrimit tė Perėndisė, dhe Zoti le tė bjerė shi zjarri e squfuri mbi qytetet. Por Zoti nuk mund tė fillojnė zemėrimin e tij deri kur Loti kishte lėnė qytetin dhe ishin tė sigurt nė qytetin fqinj tė Coar.

Luke 17: 28-29 - Nė tė njėjtėn mėnyrė siē ishte nė kohėn e Lotit: njerėzit hanin, pinin, blinin, shitnin, mbillnin, por ditėn kur Loti doli nga Sodoma, ra shi zjarri e squfuri nga qielli dhe i zhduku tė gjithė ata.

L ot u hoq nga koha dhe vendi ku gjykimi i Perėndisė do tė jetė nė dhimbje. Engjėjt tė cilėt ishin dėrguar pėr tė shpėtuar Lotin shpall se ata nuk mund tė fillojnė gjykimit tė Perėndisė para se Loti ishte e sigurt. Loti ėshtė njė foto e asamblesė qė ėshtė shpėtuar nga koha dhe vendi e zemėrim qė po vjen.

2 Peter 2: 7-9 - Por ai e shpėtoi Lotin e drejtė, i cili ishte torturuar nga jeta lig shthurur.

P etrus mėsojnė nė lidhje me gjykimin qė ndikon nė tė gjitha paudhėsi, dhe na tregon se Perėndia nuk do tė tė gjykojė tė drejtin sė bashku me tė pabesėt.  

Daniel dhe tre burrat nė furrėn e zjarrit

H istorien pėr Danielin dhe tre burrat nė furrėn e zjarrit ėshtė njė nga tregimet e Dhiatės sė Vjetėr qė tregojnė njė pasqyrė tė qartė tė pikėllimit dhe pėrfundimin e ardhshėm.

Mbreti Nebukadnetsar, i cili ėshtė njė shembull i qartė i Antikrishtit, kishte ngritur njė statujė tė artė nė fushėn e Duras, nė Babiloni. Vini re se statuja ėshtė e lartė gjashtėdhjetė kubitė dhe e gjerė gjashtė kubitė, e cila mund tė krahasohet me fjalėn e Antikrishtit ėshtė 666. Nebukadnetsari detyruar tė gjithė tė bjerė pėrmbys pėr tė adhuruar kėtė statujė rangut, ku pasoja pėr ata qė nuk iu bind ishin pėr t'u hedhur nė furrėn e zjarrit . Furrėn e zjarrit ėshtė njė foto e zemėrimit tė Perėndisė dhe mjerim tė madh nė shtrėngime. (Malakia 4: 1. - Ja, dita vjen, ajo djeg si njė furrė)

S adrak, Meshaku dhe Abed-nego refuzoi tė pėrkulesh para statujės Nebukadnetsarit, dhe ata u hodhėn nė furrėn e zjarrit. Mbreti urdhėroi qė furra duhet tė ngrohet shtatė herė mė shumė se ju keni parė ndonjėherė qė ajo tė jetė, dhe ka njė foto e fjalės pėrsosmėri. Zoti dėrgoi engjėllin e tij qė i mbrojtur Shadrakun, Meshakun dhe Abed-negon nė furrėn e zjarrit, dhe ata dolėn pa ndonjė dėm ose ndikimin e zjarrit.

Por kjo ngre pyetjen e kėsaj historie ėshtė se ku Daniel ėshtė diku. A ishte ai njė nga ata qė u gjunjėzuar me statujė? Pse ai nuk mori pjesė, dhe pse u nuk edhe hidhet nė furrėn e zjarrit. Ne mund tė jetė mjaft e sigurt se Danieli nuk janė ulur nė gjunjė pėrpara statujės Nebukadnetsarit. Daniel thjesht nuk ishte i pranishėm, ku tė gjithė e adhuronin statujėn, apo nė furrėn e zjarrit tė vuajtjeve. Perėndia e kishte "marrė atė larg."

Pėrshkrimi qė mbreti kishte kėta burra nė furrėn e zjarrit ishte se kishte tre burra hebrenj (Dan 3:12). Tė tre burrat hebrenj ėshtė njė foto e Izraelit, tė zgjedhurit e cila do tė ruhet pėrmes pikėllimit, dhe Daniel, i dashur (Danieli 10:11) ėshtė njė foto e asamblesė qė do tė ruhet nga pikėllimit. 

Pali mėsoi nė lidhje me ngazėllim

P Aulus ishte personi i parė mbi tokė qė prezantoi mėsimin dhe tė zbulesės sė rrėmbimit nė qiell, rreth 20 vjet pas kryqit. Deri nė atė kohė ishte i panjohur pėr shkak se Jezusi nuk e mėsojnė ngazėllim pėr dishepujt e tij nė kohėn e tij. Rrėmbimi i kishės ėshtė pėrshkruar kryesisht nė 1 Thesalonikasve 4:16 dhe 1 Korintasve 15:52.

Njė nga vargjet mė tė qartė nga GT qė ne mund tė lidhen me xhemat nė ėshtė nga Isaia 26: 19-21. Dua tė pėrpiqen pėr tė krahasuar atė qė ne shohim nė kapitullin 26 tė Isaisė, dhe mėsimi i Palit nė lidhje me ngazėllim nė 1 Thesalonikasve 4: 16-17 dhe 5: 9.

Fjalėt e Isaisė me tekstin e zi dhe Palit nė tė kuqe.

J es 26:19 - Por tė vdekurit juaj do tė jetojė; trupat e tyre do tė rritet. (Sė pari tė vdekurit nė Krishtin do tė ringjallen)  Wake up dhe tė kėndojnė, ju qė jetojnė nė pluhur, sepse vesa jote ėshtė njė vesa e dritės, dhe toka do tė japė nga tė vdekurit. Ejani popullin tim dhe tė shkojnė nė dhomat e tua, mbylli portat e tua prapa teje. (Pastaj ne tė gjallėt dhe tė mbeten do tė rrėmbehemi nė re, sė bashku me ta pėr tė dalė pėrpara Zotit nė ajėr)  fshih veten pėr njė ēast, deri sa zemėrimi ka kaluar nga. Sepse ja, Zoti del nga banesa e tij pėr tė ndėshkuar banorėt e tokės pėr shkak tė paudhėsisė sė tyre. (Sepse Perėndia nuk na ka caktuar pėr zemėrim, por pėr tė marrė shpėtimin me anė tė Zotit tonė Jezu Krisht) 

Ajo ėshtė gjithashtu e ngjitur pėr t'iu referuar Gjoni 14: 2-3 ku Jezusi flet pėr nė shtėpinė e tė atit janė shumė dhoma, dhe se ai ishte duke shkuar larg pėr tė pėrgatitur njė vend pėr ne. Kuvendi do ta dėgjojnė zėrin e njėjtė qė John dėgjohet nė Zbulesa: - "Eja kėtu," dhe ne do tė marrin pjesė tė vendit qė Zoti ka pėrgatitur pėr ne. Ne do tė duhet tė shkojnė nė dhomat e tij, dhe mbylli derėn pas nesh. Kur kjo ndodhi, Zoti nga banesa e tij pėr tė ndėshkuar banorėt e tokės pėr shkak tė paudhėsisė sė tyre - i cili ėshtė edhe zemėrimi i Perėndisė.

Ky premtim nuk ka tė bėjė me kthimin e Tij tė dukshme ku Zoti vjen tė Izraelit, qė tė jetė aty ku janė. Kjo ėshtė njė premtim pėr kishėn qė ai ka shkuar nė shtėpi tek Ati i tij pėr tė pėrgatitur njė vend pėr ne.

24 pleqtė

fillim tė librit tė Zbulesės, kapitulli 4, ne takohemi njė grup qė nuk e kemi hasur mė parė nė Bibėl. Ajo ka qenė mė parė tre profetė tė tjerė se John realizuar njė vizion ėshtė parė fronin e Perėndisė, por asnjė nga mė parė parashikoi kėtė turmė. Isaia panė ata nė Isaia Kapitulli 6. Ezekieli nuk i shohin ato nė Kapitujt Ezekieli 1 dhe 10, dhe Danieli pa edhe ata jo nė Kapitullin 7. Ajo ėshtė 24 pleqtė mendoj ulur rreth fronit tė Perėndisė nė Zbulesa 4: 4

Kjo turmė nė kėtė mėnyrė nuk ka qenė aty mė parė, por tani, pas shtatė kishat qė pėrfaqėsojnė kongregacionin nga njė perspektivė historike dhe profetike, ne shohim ata nė qiell. Ata janė nė vend rreth fronit tė Perėndisė para Mundimit do tė kenė fillimin e tyre nė Zbulesa, kapitulli 6, dhe pėr kėtė arsye, unė besoj se 24 pleqtė pėrfaqėsojnė kishėn raptured qė ėshtė nė vend para se tė Mundim merr fillimet e saj. 

24 pleqtė ulur secili nė fronin si ata sundojnė. Ata ulen rreth fronit tė Perėndisė, nė mėnyrė qė ata tė ndihmojnė dhe tė ndihmojė Zotin. Ata ulen kėshtu puna e tyre ėshtė bėrė. Ata janė tė veshur me tė bardha si ata janė rättfärdigjorda. Rrobat e tyre janė Himation, e cila ėshtė e njėjtė si repart dhe rroba tė Jezuit. Ata veshin kurora (Stefanos) nė mėnyrė qė ata janė mbretėr. Ata janė quajtur edhe pleqtė tė cilėt janė tė gatshėm aluzion pėr kongregacionin.

Kur sjungar si ata kėndojnė förlöstas song nė Zbulesa 5: 9-10:

" Ti je i denjė ta marrėsh librin dhe tė hapėsh vulat e tij, sepse ti u there, dhe me gjakun tėnd na blerė njerėzit pėr Perėndinė (US) nga ēdo fis, gjuhė, popull dhe komb. Ju keni bėrė ato (US) pėr njė brendshme mbretėrore (mbretėr) dhe priftėrinj pėr Perėndinė tonė, dhe ata (ne) do tė mbretėrojė nė tokė.

S nė qoftė se kaq shumė herė, teksti nuk ėshtė pėrkthyer si duhet nga teksti origjinal. King James ka, nė mesin e pėrkthime tė tjera u ul parė shumėsi personi nė vend. 24 pleqtė e identifikojnė veten me Kishėn shpenguar, e cila ėshtė veshur si ata, janė priftėrinj dhe mbretėr si ata, dhe janė nė vend para fillimit mundimi.

pėrmbledhje

V nė mėnyrė tė parė gjatė shumė shembujt e Biblės dhe shembuj qė tregojnė se Zoti do tė lėvizė kongregacionin e tij nga tė dy njė kohė dhe vend, kur bėhet fjalė pėr fund me kohė gjykimin qė do tė lėvizė tokėn.

Ai do tė na ērrėnjosur dhe na fshihni nė shtėpinė e tė atit tjetėr pėr zemėrimi i tij ka kaluar nga. Ne premtojmė qė do tė ruhen nga ajo qė do tė kalojė nga kjo botė qė qėllimin dhe lėndėn e pikėllimit nuk ėshtė pėr asamblenė. Ne nuk jemi duke pritur pėr Antikrishtit, por pėr shpresėn e bekuar tė Perėndisė sonė tė madh dhe Shpėtimtarit Jezu Krisht do tė duket nė lavdinė. (Titit 3: 4) Ai qė na shpėton nga zemėrim qė po vjen. (1 Th 1:10)


PJESA 3

D et Ky ėshtė postimi i tretė Unė shkruaj si njė mbrojtje pėr doktrinės Para-trib, domethėnė se Jezusi do tė shkoj tė marr kongregacionin e tij para se tė shkojnė nė javėn e 70-tė dhe tė fundit tė viteve, dhe se gjykimet shtrėngimi i shkon nga mbi toka.

 

A i zgjedhur

U lidh ekran i kthimit tė Jezusit ka hipnotizuar gjithmonė mua, dhe ideja e njė brezi tė zgjedhur nė historinė e njerėzimit nuk do tė vdesin, por nė vend tė kėsaj do tė duhet tė pėrjetojnė atė qė tė transformohet ndodh kur Jezusi tė vijė pėr tė mbledhur asamblenė e tij pėrmes pėr tė ērrėnjosur tė gjallė nė qiell.

Dita e qasjeve tė riblerjes

D et qė e bėn temė kaq interesante dhe tė diskutueshme, ėshtė se shenjat flasin shumė tė fuqishėm se ne jemi duke ecur drejt kėtij pėrfundimi nė tė ardhmen, dhe kėshtu kthimin e Jezusit.

Shumė njerėz sot janė tė zhytur plotėsisht nga shenjat qė ne mund tė shihni dhe pėrvojė, dhe se Fryma e Shenjtė flet qartė pėr kishėn e Perėndisė dhe zemrat e njerėzve pėr tė marrė tė gatshme. Nė kėtė lidhje, atėherė njerėzit fillojnė tė shohin se dita e shėlbimit po afrohet, pyetja tjetėr ėshtė kur ne tė vėrtetė mund tė presim pėr tė uppryckelsens moment ndodh?

Pyetjet shumė kėrkojnė

E n Disa nga pyetjet qė shumė njerėz pyesin veten nė lidhje me kthimin e Jezusit ėshtė kur ne mund tė presim Rrėmbimi ndodh? Kuvendi do tė duhet tė kalojnė nėpėr shtrėngimit? Ēfarė ėshtė saktėsisht qėllimi i pikėllimit, dhe kjo ėshtė nė tė vėrtetė Antikrishti apo Jezusin, ne duhet tė presim? Ėshtė kthimi i Jezusit dhe Rrėmbimi i njėjtė ose dy ngjarje tė ndryshme?

Shpresoj se edhe ky post dhe tė fundit kam shkruar pėrgjigje disa prej pyetjeve janė.

Bindja ime personale

T reviously Unė kam qenė mjaft i bindur se Jezusi sė pari do tė rifitoj famulli e tij pas pikėllimit dhe ngazėllim dhe kthimin e dukshme Jezusit tė njėjtėn ngjarje. Jezusi flet vetėm pėr njė kthim, dhe pse duhet asambleja tė ruhen nga mundimi kur tė dy Izraeli dhe kjo botė tė vuajnė? Pashė mundime si njė proces tė nevojshėm spastrimit tė trupit tė Krishtit, pėr shkak tė mbetjeve tė shohim nė shumė vende sot.

Por, kur unė fillimisht kishte disa pyetje pa pėrgjigje qė unė nuk mund tė merrni hutuar me atė qė unė mund tė lexoj nė Bibėl, unė u pėrpoq pėr tė vėnė veten nė pyetjet si duhet. Kėto parashtresa janė rezultat i asaj qė kam ardhur me.

Ashtu si i sigurt si unė jam sot pėr shpėtimin tim, unė jam edhe kur vjen puna pikė kohor pėr ngazėllim e mbledhjes. Jezusi do tė kėpusin kongregacionin e tij para se tė fillojė javėn e fundit tė viteve dhe javėn e 70, dhe unė dua tė ndajnė disa nga argumentet qė unė mendoj se flet shumė pėr tė.

Rrėmbimi dhe Jezusit kthimi i dukshėm

Gjoni 14: 1-3 - '' Zemra juaj mos u trondittė. Besoni nė Perėndi dhe besoni nė mua. Nė shtėpinė e Atit tim ka shumė dhoma. Po tė mos ishte kėshtu, do Ju kam thėnė se unė po shkoj t'ju pėrgatis njė vend pėr ju? Dhe kur tė shkoj dhe pėrgatis njė vend pėr ju, unė do tė kthehem dhe do t'ju marr pranė meje, nė mėnyrė qė ju mund tė jenė aty ku jam unė

1 Thesalonikasve 4: 15-17 - ne po ju them me fjalėn e Zotit, se ne tė gjallėt dhe tė mbeten deri nė ardhjen e Zotit, nuk do tė parandalojė ata qė janė nė gjumė. Sepse kur njė komandė me zė tė lartė, njė zė kryeengjėlli dhe borinė e Perėndisė, Zoti vetė do tė zbresė nga qielli. Dhe vetėm tė vdekurit nė Krishtin do tė rritet. Pastaj ne tė gjallėt dhe tė mbeten do tė rrėmbehemi nė re, sė bashku me ta pėr tė dalė pėrpara Zotit nė ajėr. Dhe kėshtu do tė jemi pėrherė bashkė me Zotin

U ppryckelsen nuk ėshtė njė tjetėr emėr pėr kthimin e dukshme Jezusit. Ju mund tė them se kthimi i Jezusit ndodh nė fazat e fillimit me ngazėllim dhe nė fund nė kthimin e Tij tė dukshme pas shtrėngimit tė madh.

Rrėmbimi i Kuvendit

U ppryckelsen ėshtė njė ngjarje e padukshme qė ndodh pa paralajmėrim. Ne e dimė, me fjalė tė tjera jo shumė tė drejtė kur ajo ndodh, dhe na ėshtė thėnė tė jetė vigjilent dhe plot lutje. Ne do tė dini kohėn rreth rrėmbimit nė qiell dhe tė ketė njė kuptim tė kur ajo fillon tė kontratės, por orėn dhe momentin ne nuk dimė asgjė rreth, dhe ajo do tė jetė e fshehur deri nė ditėn qė ndodh. 

Jezusi vjen nė gjysmė tė rrugės nė Tokė pėr tė na takuar nė hapėsirė, dhe pastaj tė marrė tė na kthyer nė qiell, pėr ne qė tė jetė, ku ai ėshtė. Nėse Jezusi kishte vazhduar nė Tokė pas rrėmbimit nė qiell, kėshtu qė ai kishte tė na marrė pėr ku jemi nė vend. Por sipas Gjonit, dhe ai kthehet pėr tė na marrė pėr tė, ku ai ėshtė, i cili ėshtė nė shtėpinė e tė atit nė mbretėrinė e tij qiellore. 

Jesus kthimi i dukshėm

J ESU kthimi i dukshėm nuk ėshtė e padukshme apo sekret vijnė. Tė gjithė sytė do tė shihni atė, dhe ai do tė jetė plotėsisht e dukshme nė retė e qiellit. Koha e ditės ėshtė edhe ēudi, atėherė, ne e dimė se ai do tė menjėherė pas pėrfundimit tė pikėllimit, ose vetėm 3.5 vjet pas telashe tė mėdha nė fillim.

Disa njerėz qė mbijetojnė mundime do tė jetė nė gjendje pėr tė dėshmuar kėtė ngjarje.

Sipas fjalėve tė vetė Zotit

P Aulus thekson se ajo ėshtė  "me anė tė fjalės sė Zotit " kur ai mėson nė lidhje me ngazėllim dhe ringjalljes.

Sė pari, ajo ėshtė 1 Thesalonikasve ėshtė shkruar nga Pali rreth AD 51, dhe ndoshta nuk Ungjijtė ishte akoma i shkruar nė pikėn kohore kur Pali shkroi kėtė letėr. Sė dyti, ju do tė thjesht nuk mėsimi i Jezusit nė Ungjijtė ku Jezusi flet pėr disa qė ringjallu prej sė vdekurish, ndėrsa tjetri vjen gjallė u kthye pėr t'u pėrballur me atė nė retė.

Jezusi predikoi vetėm ringjalljen nga tė vdekurit, tė bazuar nė premtimet qė ne mund tė shohim nė OT. Atje, ringjallja e shenjtė e premtuar menjėherė pas shtrėngimit tė madh (Danieli 12: 2), dhe vetėm para Mijėvjeēarit. Ėshtė kjo ringjallje Jezusi i thirri jeta apo ringjallja e cila nė kėtė mėnyrė i takon shenjtorėt GT.

sekretet e kuvendit

1 Korintasve 15: 51-52 - Ja, unė po ju them njė tė fshehtė: tė gjithė nuk do tė vdesim, por tė gjithė do tė shndėrrohemi nė njė moment, nė injoroj njė sy, nė tingullin e burisė sė fundit. Pėr do tė bjerė buria dhe tė vdekurit do tė ringjallen tė paprishshėm, dhe ne do tė shndėrrohemi.

D et do tė thotė se Pali pėrcjell njė nga sekretet qė nė mėnyrė indirekte me xhemat pėr tė bėrė, pasi ai ka qenė pėrmes njė fjalė tė drejtpėrdrejta apo shpalljes sė Zotit.

Sekreti qė Pali pėrcjell kėtė dhe qė kurrė nuk ka qenė i shpallur ose tė njohura, ajo ėshtė vetėm se njė brez i zgjedhur nuk do tė vdesė, por do tė pėrjetojnė ajo do tė transformohet dhe tė shpėrfytyruar, dhe do tė rrėmbehemi bashkė me tė vdekurit nė mėnyrė qė tė pėrmbushė Jezusi nė qiell.

Ne duam tė jetė, ku ai ėshtė i

Gjoni 14: 1-3 - " '' Zemra juaj mos u trondittė besoni nė Perėndi dhe besoni nė mua Nė shtėpinė e Atit tim ka shumė dhoma Po tė mos ishte kėshtu, do tė kam thėnė se unė shkoj t'ju pėrgatis njė vend... pėr ju? dhe kur tė shkoj dhe pėrgatis njė vend pėr ju, unė do tė kthehem dhe do t'ju marr pranė meje, nė mėnyrė qė ju mund tė jenė aty ku jam unė. dhe kudo qė tė shkoj, ju e dini se. nė mėnyrė qė ju e dini. "

 Ungjillin e Gjonit, Jezusi na jep njė zbulesė unike. Ai ėshtė duke folur pėr diēka qė nuk ka profet kishte parė ose kanė qenė premtuese. Askund mund tė lexojmė se Mesia do tė vinte, por mė tepėr pėr tė mbledhur shenjtorėt nė Jeruzalem nė tokė, ai do tė marrė ato nė shtėpinė e tė atit, i cili ėshtė i njėjti vend ku ai do tė shkojė larg.

Kur ai jep premtimin, kjo ėshtė nė bazė tė se " unė do tė kthehem dhe do t'ju marr pranė meje, nė mėnyrė qė ju mund tė jenė aty ku jam unė."  Ai ėshtė duke folur pėr njė rikthim, jo me ēlirimi hebre pėr tė bėrė, ose pėr tė konsolidoj mbretėrinė e tij nė tokė, apo pėr tė gjykuar kombet. Kjo ėshtė njė fjalė qė vetėm marrja e tij.

John 14: 1-3 dhe 1 Th 4: 13-18

D kėtu janė paralele tė mahnitshme kur krahasojmė kėto dy vargje, ku disa nga fjalėt ose frazat janė pothuajse identike. Ata ndjekin njėri-tjetrin nė tė njėjtėn kohė, sipas radhės qė vijnė, dhe nė mėnyrėn se pjesa ėshtė ndėrtuar. 

John 14: 1-3 1 Sel 4: 13-18

v.1 shqetėsuar v.13 Pine

Besoni v.1 v.14 A

v.1 Perėndia, me v.14 Jezuit, Perėndia

v.2 tha ju v.15 ju them

v.3 kthehen v.15 ardhjen e Zotit;

v.3 marrin V.17 juaj rrėmbejė

V.3 mua V.17 pėr tė dalė pėrpara Zotit

v.3 aty ku jam unė V.17 gjithmonė bashkė me Zotin.

Tė dyja kėto vargje inkurajues dhe na tregon nė mėnyrė tė veēantė qė Zoti vjen pėr tė marrė besimtarėt nga tokė pėr lavdinė e qiellit.                 

18 Para-trib argumenter

1. Nuk ėshtė thjesht nuk ka pasazhe nė Dhiatėn e Vjetėr apo e Dhiatės sė Re pėr tė sugjeruar se kisha do tė shkojnė nėpėr periudhės mundimi, ose se kisha duhet tė qėndrojė ballė pėr ballė kundėr Antikrishtit.

2. Mundimi quhet "ankthi pėr Jakobin" (Jer30: 7), por kurrė nuk ėshtė quajtur "asambleja ose kishė shqetėsimit tė".                                                     

3. Angel Gabriel shpalli Danielit se 70 javė janė caktuar pėr popullin tėnd (ēifutėt) dhe pėr qytetin tėnd tė shenjtė (Jerusalem). Kisha nuk ėshtė pėrmendur kėtu. Dan 9:24

4. Kuvendi nuk kishte pjesė nė 69 javėt e para, dhe nuk do tė jetė pjesė e javės sė 70-tė tė fundit dhe.

5. Nė Zbulesa ngazėllim ndodh nė Kapitullin 4: 1 tė cilat janė periudha mundimi ėshtė pėrshkruar nė kapitullin 6-19. 24 pleqtė pėrfaqėsojnė kongregacionin ėshtė nė vend para se vula e parė ėshtė thyer.

6. Kuvendi ėshtė pėrmendur njėzet herė nė tre kapitujt e parė tė Zbulesės, por kurrė nuk ėshtė pėrmendur mes kapitujt 4 dhe 19. 

7. Periudha e madhe mundimi ėshtė quajtur edhe njė "ditė zemėrimi" (Sof 1:15) nė Bibėl, por Jezusi nuk na ka caktuar pėr zemėrim. (1 Th 5: 9), por na ēliron nga "zemėrimi" (1 Th 1:10)

8. Mundimi koha quajtur dita e Zotit nė Bibėl (Sof 1:15). Por 1 Thesalonikasve 5: 2-3 thotė se dita e Zotit (Mundimit) do tė vijė, si njė vjedhės natėn. Kur njerėzit (jobesimtarė) thonė: "Paqe dhe siguri", atėherė goditi (jobesimtarėt) me shkatėrrim aq papritur sa dhimbja vjen nėpėr njė grua shtatzėnė, dhe ata (mohuesit) nuk do tė shpėtojnė. Ėshtė e qartė se shtrėngimi ėshtė diēka qė do tė ndodhė jobesimtarėt, por kjo nuk pėrfshin besimtarėt dhe shpėtoi.

9. Ne do tė ngushėlluar njėri-tjetrin me flasin e rrėmbimit nė qiell (1 Thesalonikasve 4:18). Nuk ka asnjė ngushėllim nė mėsimdhėnie qė thotė se Kisha do tė kalojnė nėpėr njė pjese ose tė gjithė domstid mundimi.

10. Jezusi premtoi kishėn nė Filadelfia se ai donte pėr tė ruajtur kishėn, dhe "tė shpėtuar nga ora e sprovės qė do tė vij mbi gjithė botėn dhe pėr tė sjellė njerėzit e saj nė provė." (Zbulesa 3:10) Perėndia premtoi tė ruajė asamblenė besnik jashtė periudha e mundimi.

11. Ashtu si Enoku u kapur deri nė qiell pėrpara pėrmbytjes dhe Noeu u ruajt me anė tė Pėrmbytjes, Kuvendi do tė raptured para pikėllimit dhe Izraeli mbetur tė ruhet pėrmes pikėllimit.

12. Nė tė njėjtėn mėnyrė qė Perėndia nuk mund tė gjykojė Sodoma dhe Gomora para Loti ishte larg nga qyteti, Perėndia nuk mund tė gjykojė kėtė botė para se tė drejtit ėshtė zhdukur. (1 Gen 19:16)

13. Jezusi foli pėr periudhėn mundimi, kur ai e pyeti: ". Vaka gjithmonė dhe luten pėr forcė pėr tė shpėtuar tė gjitha gjėrat qė do tė vijnė dhe tė dilni para Birit tė njeriut" (Luka 21:36) Kjo e bėn nuk ka kuptim qė Jezusi kėrkon diēka qė ai nuk ėshtė i gatshėm pėr tė mbajtur.

14. Malakia 3:18 thotė Zoti (nė arritje) do tė na tregojė ndryshimin ndėrmjet tė drejtit dhe tė pabesit, ndėrmjet atij qė i shėrben Perėndisė dhe nuk shėrbejnė atij. Para-trib besojnė se Zoti vjen pėr tė mbledhur asamblenė e tij, atėherė ne tė vijnė sė bashku me tė pėr tė gjykuar nė mes tė drejtėt dhe tė padrejtėt. 

15. Nė ekstazė, Jezusi vjen  pėr  kishėn e Tij (1 Thesalonikasve 4: 16-17) kur tė vijė nė fund tė pikėllimit, ai vjen  me  kongregacionin e tij. (1 Th 3:13).

16. letrat drejtuar shtatė kishave qė e ftoi atė pėr tė "dėgjojė atė qė Fryma u thotė kongregacionit." Por, nė shtrėngim tė madh, pasi qė Fryma e Shenjtė nė kishė ėshtė nė anėn e ul, ai thotė: "Ai qė ka veshė, le tė dėgjojė!" (Zbulesa 13: 9) Ai lė jashtė Kuvendit, ku nuk ka asnjė kishė pėr tė dėgjuar Frymėn e flet dhe pėr tė shkuar nėpėr pikėllimit. 

17. Antikrishti do tė bėjė luftė kundėr tė shenjtorėve dhe tė ketė fuqinė pėr tė mposhtur ata. (Rev 13: 7). Por kjo nuk mund tė jetė vendbanim flitet kėtu. Jezusi vetė ka premtuar tė "helvets portet nuk duhet tė jetė kuvendin e Perėndisė." (Matthew 16:18)

18. Jezusi nuk tha: "Kur kjo ka ndodhur", pastaj ngre lart dhe ngrini kokat tuaja, por "Kur e gjithė kjo (shenjat) fillon tė ndodhė," kėshtu lart dhe ngrini kokat tuaja, sepse ēlirimi juaj. (Luka 21:28).

E dy dėshmitarėve

S Hill I zgjedhur dy shkrimet, GT dhe NT, duke folur sė bashku, dhe dėshmoj se kisha nuk do tė kalojnė nėpėr tė zemėrimit tė Perėndisė, ose mundimi, unė dua tė theksoj dy vargjet e mėposhtme:

1 Thesalonikasve 1: 9-10 - e ata flasin pėr mėnyrėn se si ne u pranuar nga ju dhe si ju kthyer nga idhujt te Perėndia pėr t'i shėrbyer Perėndisė sė gjallė e tė vėrtetė dhe tė presin pėr Birin e tij nga qielli, tė cilin Perėndia e ringjall prej sė vdekurish, Jezusin, qė na ka ēliruar nga zemėrim qė po vjen

Isaiah 26: 19-21 - Por tė vdekurit juaj do tė jetojė; trupat e tyre do tė rritet. Wake up dhe tė kėndojnė, ju qė jetojnė nė pluhur, sepse vesa jote ėshtė njė vesa e dritės, dhe toka do tė japė nga tė vdekurit. Ejani popullin tim dhe tė shkojnė nė dhomat e tua, mbylli portat e tua prapa teje. Fshihu pėr njė ēast tė shkurtėr deri sa zemėrimi ka kaluar nga. Sepse ja, Zoti del nga banesa e tij pėr tė ndėshkuar banorėt e tokės pėr shkak tė paudhėsisė sė tyre. Toka do tė nxjerrė nė shesh borxhet e tyre tė gjakut dhe tė fshehur mė tė vrarėt e tyre.

premtimi i papėrmbushur

V ne nuk mund tė shohim se ky pasazh nga Isaia kurrė mė parė janė pėrmbushur. Ajo gjithashtu nuk pajtohet me ringjalljen se Jezusi predikoi dhe Daniel tregon Dan 12: 2, tė cilat ne e dimė do tė ndodhė pas Mundimit dhe jo pėrpara.

Kėtu Isaia flet nė vend tė njė ringjallje qė ndodh kur Zoti i parė i quajtur njerėzit e tyre nė dhomat e tyre tė parė dhe para se zemėrimi dhe gjykimin e Perėndisė po pėrhapet mbi tokė. 

Ejani popullin tim

"K nė lidhje me njerėzit e mi", e cila me tė vėrtetė do tė thotė "zhdukjen" ose "tė bėhen tė padukshme", ėshtė njė paralele e mahnitshme pėr tė pėrvojėn e Gjonit kishte nė kapitullin Zbulesa 4, ku ai e pa njė derė tė hapur nė qiell, dhe nė tė njėjtėn kohė dėgjoi zėrin e Perėndisė si njė fryhet nė mėnyrė tė ngjashme, tha: "Ngjitu kėtu lart." Menjėherė pas Zotit, tė ftohtė bėhet John kapur deri nė fronin e Perėndisė, ku ai ėshtė nga qielli ja njė mundim aq tė luajtur nė tokė.

John pėrfaqėson kėtė kishė qė do tė pėrjetojnė tė njėjtin nė ditėn uppryckelsens. Nėpėrmjet njė komandė, njė zė kryeengjėlli dhe borinė e Perėndisė, asambleja do tė kapen ngrit nė qiell dhe do tė shihni njė mundim aq tė ndahen tokėn.

Pėr tė provuar dhe tė ndėshkuar banorėt e tokės

Zbulesa 3:10 - Sepse e ruajte fjalėn time pėr qėndrueshmėrinė, unė do tė tė ruaj dhe do tė tė shpėtojė nga ora e sprovės qė do tė vij mbi gjithė botėn dhe pėr tė sjellė njerėzit e saj nė provė

J esaja flet  "Zoti del nga banesa e tij pėr tė ndėshkuar banorėt e tokės pėr paudhėsinė e tyre." Nė mėnyrė tė ngjashme konfirmon Zbulesa 03:10 se ora e sprovės (mundimi), i cili do tė vijė mbi gjithė botėn ėshtė pėr tė vėnė njerėzit e saj nė provė.

Tė dy bisedimet Isaia dhe Zbulesa nė lidhje me qėllimin e Mundimit ėshtė pėr tė ndėshkuar dhe tė pėrpiqen dhe banorėt e dheut pėr shkak tė mėkateve tė tyre me diēka tė quajtur zemėrimi i Perėndisė. E njėjta Zemėrimi se tė dyja kėto vargje dėshmoj se ne jemi tė shpėtuar nga, nga Zoti na thėrret nė shtėpi nė shtėpinė e tė atit, nė shtėpi pėr dhomat e tij deri sa zemėrimi ka kaluar nga.

Njė njeri nė njė ishull tė shkretė

O m ne mund tė bėjmė njė eksperiment dhe tė vėnė njė njeri nė njė ishull tė shkretė, me vetėm njė Bibėl nė dorė, por ekspozita dhe zbatuar idetė doktrinore. Ēfarė pėrfundimi ai kishte ardhur nė pėrfundim nė lidhje me pikėn kohore pėr rrėmbimit nė qiell?

Sė pari, ai e kishte mėsuar nga Isaia 13: 9-13, dhe Amosi 5:18 qė Perėndia do tė gjykojė tokėn pėr shkak tė mėkateve tė tyre duke derdhur zemėrimin e tij me anė tė njė domstid tmerrshme si e pėrshkruan Bibla si ditėn e Zotit. 

Isaiah 13: 9-13 - Ja, dita e Zotit po vjen, e tmerrshme, indinjate dhe zemėrimi tė fortė, pėr ta shkatėrrojnė vendin dhe pėr tė shfarosur mėkatarėt qė jetojnė atje. Sepse yjet e qiellit dhe yllėsitė nuk anije mė dritėn e saj. Dielli lind e errėt, dhe drita e hėnės nuk ėshtė mė. Unė do tė dėnoj botėn pėr ligėsinė e saj dhe tė pabesėt pėr paudhėsinė e tyre. Unė do tė bėjė stoltas e guxim dhe tė hedh nė tokė tiranėt krenari. Do ta bėjė njeriun e vdekshėm mė tė rrallė se ari i kulluar, njė njeri mė tė rrallė se arin e Ofirit. Prandaj do tė bėj qė tė dridhen qiejtė, dhe toka tė ndikoj dhe tė shkundur nga themelet -Me Zoti i ushtrive pakėnaqėsi, i zemėrimit tė tij tė zjarrtė.

Amos 5:18 - Mjerė ata qė mallėngjehen pėr ditėn e Zotit! Pse ju jam i etur pėr tė? Dita e Zotit ėshtė terri dhe jo drite.

G Enom tė pastaj tė lexuar nė kapitullin Mateu 24, ai mund tė shohin se koha e dėnimit do tė jetė aq serioze qė nėse Zoti pėrfundimin se do tė ishte jo mbijetesėn njerėzore. Nė vend tė kėsaj, Zoti do tė pėrfundojė kėtė domstid nga fuqia dhe lavdia pėrsėri nė kėtė tokė. Kur ai e dinte se kthimi i Jezusit nuk kishte ndodhur ende, kėshtu qė ai e dinte se zemėrimi i Perėndisė ishte ende diku nė tė ardhmen.

Kur ai erdhi nė 1 Sel 9-10 kėshtu qė ai mund tė shohin njė deklaratė mjaft tė qartė. Ai lexoi nė lidhje me Jezusin, qė na shpėton dhe na ēliron nga zemėrim qė po vjen.

1 Thesalonikasve 1: 9-10 - e ata flasin pėr mėnyrėn se si ne u pranuar nga ju dhe si ju kthyer nga idhujt te Perėndia pėr t'i shėrbyer Perėndisė sė gjallė e tė vėrtetė dhe tė presin pėr Birin e tij nga qielli, tė cilin Perėndia e ringjall prej sė vdekurish, Jezusin, qė na ka ēliruar nga zemėrim qė po vjen.

pėrkthim English (NIV):  ..dhe tė presin pėr Birin e tij nga qielli, tė cilin ai e ngjalli prej sė vdekurish - Jezusin, qė na ēliron nga zemėrim qė po vjen.

G Enom pėr tė lexuar varg biblik ai mund t'u pėrgjigjeni pyetjeve vijuese "kush, ēfarė, ku, kur dhe pse." I cili (Jezusi) Ēfarė (i cili shpėton dhe na shpėton), kur (koha e zemėrimit). Duke lexuar mė tej nė 1 Thesalonikasve 4: 15-17, ai mund tė lexohet se "tė gjithė" ėshtė prej tokės deri nė retė e qiellit, dhe nė 1 Thesalonikasve 5: 9 u pyet se pse reciproke kur lexojmė se ne jemi tė destinuar tė vuajnė zemėrimi i Perėndisė, por pėr tė marrė shpėtimin me anė tė Jezu Krishtit.

1 Thesalonikasve 5: 9 - Sepse Perėndia nuk na ka caktuar pėr zemėrim, por pėr tė marrė shpėtimin me anė tė Zotit tonė Jezu Krisht

pėrkthim English (KJV): Sepse Perėndia nuk na ka caktuar pėr zemėrim, por pėr tė marrė shpėtimin me anė tė Zotit tonė Jezu Krisht 

V e shkallės ur mund tė shihni se, nė se jemi tė shpėtuar pėr tė njėjtėn kohė-pikė e zemėrimit tė Perėndisė, si ne nuk jemi tė sigurt pėr kėtė, ai pėr kėtė arsye mund tė konkludojmė se Rrėmbimi nė vend tė kėsaj do tė pėrfaqėsojė atė. Rrėmbimi do alltstå pėr tė shkaktuar zemėrimin e Perėndisė mbi tokė i cili fillimet e tyre nė Zbulesa kapitulli 6.

Pėrgjigjet pėr pyetjet mė tė shpeshta post-trib

M ed rregullisht do tė shpesh argumentet dhe pyetje nga njerėzit tė cilėt nuk besojnė nė njė ekstazė para pikėllimit. Kėtu janė disa prej tyre:

"Bibla nuk mėson se do tė ketė dy ardhjet. Si mund tė thuash se Jezusi do tė vijė dy herė? "

Pėrgjigje: Ashtu si ajo nė tė njėjtėn mėnyrė, ka dy fotografi tė ndryshme tė Mesisė nė Dhjatėn e Vjetėr (robit vuajtjes dhe Mbretit), ka dy fotografi tė ndryshme tė kthimit tė Jezusit ėshtė e vėshtirė pėr tė marrė sė bashku. Kėto dy sekuenca janė Rrėmbimi dhe kthimi i dukshėm Jezusit. Ju mund tė them se Jezusit kthimi ėshtė bėrė nė faza ku Rrėmbimi fillon, dhe Jezusit kthimin e dukshme tė pėrfundojė atė. Kjo ėshtė thjesht vende krejtėsisht tė ndryshme ose ngjarje.

"Jezusi tha se Rrėmbimi do tė ndodhė menjėherė pas pikėllimit (Mateu 24: 29-31). Kur ai dėrgon engjėjt pėr tė mbledhur tė zgjedhurit e tij"

Pėrgjigje: Rrėmbimi nuk do tė ndodhė nė kapitullin Mateu 24 pėr disa arsye:

Nė ekstazė duhet organet besimtarė lavdinė qė na bėn ashtu si Jezusi nė vrullin Ascension mund ta bėjė atė pa ndihmėn e engjėjve. Pse do tė kemi nevojė pėr ndihmėn e engjėjve nė ekstazė, kur ne u kthye lavdinė e organeve?

Engjėjt gjithashtu mbledh sė bashku orättfärdia nė kėtė pikė kohore (Mateu 13: 38-43, 49-50)

Nėse dikush thotė se engjėjt ėshtė mbledhur besimtarėt nė Mateu 24 ėshtė upprycklsen duhet Matt 13 po ashtu edhe tė jetė atje. Tek Mateu 13, ne shohim nė tė njėjtėn kohė se ajo ėshtė pabesėve do tė thyhen larg nga Toka e parė dhe jo tė drejtėt.

Engjėjt janė dėrguar jashtė pėr tė mbledhur sė bashku si tė drejtėt, edhe tė padrejtėt qė tė gjykohet nga Jezus pėrpara mbretėrinė 1000 Viti. Kėta njerėz janė nė trupat e tyre natyrore, ku tė ligjtė janė hedhur nė liqenin e zjarrit, ndėrsa tė drejtėt lejohen til trashėgojnė mbretėrinė 1000 Viti.

Kthimi i Jezusit tek Mateu 24

Matthew 24:31 - Me tinguj tė fuqishėm borie, ai do tė dėrgojė tė dėrgojė engjėjt e vet dhe ata do t'i mbledhin tė zgjedhurit e tij nga tė katėr pikat kardinale, nga njė skaj i qiellit te tjetri.

M nė 24 ėshtė njė kapitull qė pėrshkruan Jezusi "tė dukshme tė vijnė nė Izrael dhe nė botė. Nė gjykimin e armiqve tė tij, dhe pėr tė vendosur Mbretėrinė mesianike. Shpesh duke tė zgjedhur Nė vargun 31, tė cilat ajo pretendon ėshtė asambleja. Unė mendoj se ėshtė mjaft e qartė se ajo ėshtė seksioni zgjedhurit hebrenjtė ėshtė rreth. 

Mundohuni pėr tė sjellė edhe vargjet e mėposhtme nė lidhje me Mateu 24:31:

Isaia 11:11 - Dhe Zoti do tė jenė nė atė kohė edhe njė herė shtriu dorėn e tij,  nė mėnyrė qė tė marrin pėr veten e tyre mbetjen e popullit tė tij , qė janė shpėtuar nga Asiria, Egjipti, Pathrosit, Etiopi, Elami, Shinari, nga Hamathi dhe ishujt .

Isaia 11: 12 Ai do tė ngrerė njė flamur pėr kombet dhe tė mbledhė tė dėbuarit e Izraelit dhe u shpėrndanė nga Juda nė tė katėr anėt.

Banner dhe bori

B Anner dhe bori simbolizon quajtur deri e popullit. Nuk ka asnjė dyshim tė njėjta ADDICTION ata janė duke folur nė lidhje me, dhe Perėndia deklaron nėpėrmjet Isaisė se ėshtė burrat dhe gratė qė janė thirrur tė Izraelit. Tė zgjedhurit janė judenjtė besnikė qė mbijetuan shtrėngimi, dhe se nė atė kohė, janė tė shpėrndara nė tė gjithė tokėn. Tė gjithė hebrenjtė shkuar nė shtėpi, e cila ėshtė gjithashtu nė harmoni tė plotė me GTS fjalėve profetike. Kjo ėshtė prova se ajo nuk ėshtė duke folur pėr kishėn nė kalimin. 

"Pre-trib ėshtė futur nga disa tė cilėt ishin tė frikėsuar pėr tė shkuar nėpėrmjet persekutimit"

Pėrgjigje: Kur flasim pėr vuajtjet ne duhet tė fillojmė duke bėrė dallimin midis vuajtjeve tė pėrgjithshėm hasim nė botė (gr.thlipsis) dhe vuajtjeve hasim nė fatkeqėsi e madhe (gr.Thlipsis Megas) se Jezusi flet nė Mateu 24, dhe Daniel Kapitulli 12

Doktrina Para-trib nuk ka dalė nė se besimtarėt do tė shpėtuar persekutimit. Jezusi profetizoi se do tė jeni tė urryer nė kėtė botė pėr hir tė tij (Gjoni 15:18). Nė botėn besimtarėt e vėrtetė do tė pėrjetojnė njė betejė shpirtėrore kundėr principatave dhe fuqive, hanė mishin e vet, dhe tė vuajtur pėr ungjillin. Kjo lloj vuajtje, Jezusi nuk na ka premtuar se do tė jetė e lirė nga. Zemėrimi hasim nė shtrėngime ėshtė diēka e ndryshme dhe diēka qė fjala na ka premtuar se ne nuk duhet tė pėrjetojnė ose tė shkojnė pėrmes. (1 Th 5: 8)

"Pali thotė tek 2 Thesalonikasve 2: 1-9 se ngazėllim nuk ka ndodhur para se tė shfaqet Antikrishti"

Pėrgjigje: Paul flet pėr ngazėllim nė lidhje me ditėn e Zotit, qė nuk ėshtė enstydig kthim tė dukshėm tė Jezuit. Dita e Zotit nuk ėshtė njė ditė tė vetme nė betydningen prej 24 orėsh, por mė tepėr njė periudhė e gjykimit qė shkon jashtė nė botė. (Is 2:12, 13: 6, Ezekiel 13: 5, Joel 1:15 Amos 5: 18,20)

Kisha nė Selanik ishin tė frikėsuar dhe tė shqetėsuar se ata tashmė e gjetėn veten brenda periudhės mundimi. Paul siguron ato dhe tregon Antikrishti duhet sė pari tė zbulohet para se tė ndodh. Kur Antikrishti fillon besėlidhjen e tij me Izraelin fillon javėn e fundit tė viteve, apo mundimi.

Si mund tė njerėzit tė ruhen nė shtrėngimin e Shpirtit tė Shenjtė ėshtė zhdukur nga faqja e dheut?

 Pėrgjigje: se Fryma e Shenjtė ėshtė nė anėn e ulur nuk do tė thotė se mundėsia e shpėtimit nuk ekzistojnė mė, por Fryma e Shenjtė do tė banojė nė zemrat njerėzore, ku ne kemi Frymėn e Shenjtė, si njė vulė ėshtė mjaft unike pėr moshėn e kishės.

Para derdhjen e Shpirtit tė Shenjtė nė Rrėshajėve ishte njerėz shpėtohen edhe, dhe Fryma e Shenjtė u shfaq pėr njerėzit. Kur Fryma e Shenjtė u derdh nė ditėn e Rrėshajve, ne nuk ishin njė "dytė" Fryma e Shenjtė nė tokė. Ashtu si nė Dhiatėn e Vjetėr, njerėzit do tė ruhen gjatė shtrėngimit tė sė cilės Fryma e Shenjtė do tė punojnė nė tė njėjtėn mėnyrė si nė OT, baza nga lart.

Pyetjet doktrinės Post-trib

S amtidigt ka edhe disa pyetje pa pėrgjigje se doktrina Post-trib ėshtė e vėshtirė pėr t'iu pėrgjigjur ose tė japė njė shpjegim tė duhur tė:

Nėse Rrėmbimi vjen e para nė Jesus 'dukshme tė vijė, i cili mė pas do tė populloj Mijėvjeēarit?

"Nėse mendoni se vetėm tė ruajtur tė marrin pjesė tė Mijėvjeēarit, dhe Rrėmbimi vjen e para nė Jesus 'dukshėm vijnė kur duhej nė parim tė gjithė njerėzit nė mijėvjeēarin e pėr tė kanė kthyer trupat pėrjetė. Por kush do populloj mijėvjeēarit, kur riprodhimi mund tė bėhet vetėm nga njerėzit nė organet natyrale "?

Pėrgjigje: Kjo ėshtė bėrė nga njerėzit qė u shpėtuan pas rrėmbimit nė qiell gjatė shtrėngimit. Burrat shkojnė nė Mijėvjeēarit nė trupat e tyre natyrore.

Pse ėshtė ngazėllim nuk ėshtė pėrmendur nė Zbulesa 19: 11-23 apo gjė Kapitullit 14?

"Nė kapitullin 19 tė Zbulesės, ne kemi marrė njė pėrshkrim tė kthimit tė dukshme tė Jezusit, por ajo pėrmend as njė ringjallje apo ngazėllim. ZECH 14: 1-7 pėrshkruan kėtė incident, por jo kur ajo ėshtė pėrmendur. A nuk ėshtė e ēuditshme qė njė i ngjarjes mė tė madhe tė historisė qė pėrfshin njė ringjallje tė qindra miliona njerėzve nuk ėshtė pėrmendur as nė kapitullin Zbulesa 19 apo gjė Kapitullit 14? Pėrse? "

Pėrgjigje: Rrėmbimi ose Ringjallja nuk ėshtė pėrmendur, sepse ajo thjesht nuk ėshtė bėrė nė pikėn kohore.

Kush do tė mblidhen sė pari, tė padrejtėt (Mateu 13: 30,41,49) ose i drejti? (1 Sel 4: 16-17)

Tė dy 1 Selanikasve dhe Matthew 13 thotė se ringjallje pėrkatėse marrė vendin e parė. 1 Thesalonikasve u tregon uppståendelsen i asamblesė vjen e para, por Matt 13 pa se pari tė padrejtėt marrė nga toka. Tė dyja grupet nuk mund tė jetė i pari qė tė hiqet sot?

Pėrgjigje: Ka dy ngjarje tė veēanta qė thjesht nuk ndodhin njėkohėsisht .

Fakti qė shpėtoi do tė shpėrblehet me kurora nė ekstazė (gjykatės Krishtit) Si ėshtė e mundur qė 24 pleqtė tashmė kanė ata (Zbulesa 4: 4-10) edhe nėse Rrėmbimi ka ndodhur?

Pėrgjigjja: The Rapture duhet tė ketė ndodhur para se vula e parė ėshtė thyer.


Pse delet dhe dhitė tė bėhen tė ndara pas pikėllimit tė atyre qė kanė qenė tashmė nė ekstazė? (Matthew 25: 31-33)

 Pėrgjigjja: Me Rrėmbimi nuk ka ndodhė nė kthimin e dukshme Jezusit, kėshtu qė tė bėjė dele dhe dhi (mbijetuar njerėzit nė shtrėngimit) tė ndahet pėrpara se tė Mijėvjeēarit.

Ku do tė gjitha "pashpėtuar" nga ajo qė gjendet nė fund tė Mijėvjeēarit? (Rev 20: 7-10)

 Pėrgjigje: Ka njerėz qė kanė lindur gjatė Mijėvjeēarit. Ata janė pasardhėsit e atyre qė kanė hyrė nė mijėvjeēarin nė trupat e tyre natyrore.

Kush ėshtė ai qė po e mban prapa nė mėnyrė qė Antikrishti nuk mund tė dalė pėrpara?

 Pėrgjigje: Fryma e Shenjtė nė kishė ėshtė pengesa mė e madhe pėr Antikrishtit nuk mund tė vijnė pėrpara.

Jezusi premtoi tek Gjoni 14: 1-3 se ai do tė pėrgatisė njė vend pėr besimtarėt nė qiell, dhe pastaj tė kthehen pėr tė na marrė, ku ai ėshtė. Para-trib pretendon se Jezusi do tė kthehet nė tokė pėr tė qenė atje me kongregacionin e tij. Pse do Jezusi pėrgatitur njė vend pėr ne nė qiell dhe pastaj nuk na merr atje?

 Pėrgjigje: doktrina Post-trib ėshtė shumė e vėshtirė pėr tė shpjeguar Gjoni 14: 1-3

shpallja e Jezusit nė Nazaret

Luka 4:. 18-19 - "Fryma e Zotit ėshtė mbi mua, sepse ai mė vajosi pėr tė ungjillizuar tė varfėrit ai mė dėrgoi pėr tė shpallur ēlirimin e tė burgosurve dhe kthimin e tė parit tė verbėrve, pėr tė dhėnė shtypur lirinė dhe tė predikuar vitin e pranueshėm tė Zotit

E ndjekur Jezusi u tundua nė shkretėtirė, ai erdhi nė Nazaret, ku ai lexonte nga Isaia 61: 1-2 dhe shpalli se kėto fjalė kishte ardhur e vėrtetė. Gjė nė njoftim ėshtė se Jezusi ndalon nė mes tė dėnimit pa pėrfunduar tė gjithė profecia e Isaias.

Arsyeja Jezusi ndalon nė mes tė vargut ėshtė se pjesa e parė e kėtij ajeti ka qenė me ardhjen e tij tė parė dhe tė shėrbimit nė tokė pėr tė bėrė. Pjesa e dytė e profecisė do tė pėrfundojė vetėm pas kisha ėshtė zhdukur nga toka.

Izraeli dhe Kisha

Veprat e Apostujve 15: 13-18 - "Vėllezėr, mė dėgjoni! Simoni ka pėrshkruar se si Perėndia e bėri pėr herė tė parė i sigurt se ai fitoi popull pėr emrin e tij midis kombeve Kjo ėshtė nė pėrputhje me fjalėt e profetėve, i cili thotė: Atėherė unė do tė kthehem prapa.. dhe rindėrtuar banesėn e Davidit qė ka rėnė. gėrmadhat e tij unė do tė rindėrtojė, dhe unė do ta vendosur atė,

D et arsye tė tjera teologjike se Kisha do tė rrėmbehet nė javėn e 70 dhe tė fundit tė viteve.

Nėse shkaku kryesor pėr javėn 70 ėshtė pėr tė pėrfunduar gjashtė premtimet ndaj Izraelit qė ne shohim nė Danieli 9:24, atėherė asambleja jetė zhdukur para se atėherė. Jacob dėshmon se nė Veprat 15, sekuenciale pas kohės Kuvendit nė tokė, Zoti do tė kthehet fokusin e tij dhe tė vazhdojė programin e saj me Izraelin. Rrėmbimi do tė ndodhė nė njė moment kohor tė veēantė se kthimit tė dukshme Jezusit e Zotit ka programe tė ndryshme pėr Izraelin dhe Kishės.

Mundimi Me fjalė tė tjera, dy tė pėrbashkėt. Pjesėrisht pėr tė pastruar Izraelin, dhe sė dyti, pėr tė shkatėrruar dhe pėr tė bėrė deri me kombet pafe. (Jer 30: 1-11). Kongregacioni nuk i takon me kėto qėllime. 

Borisė 7

Zbulesa 11:15 -  Dhe engjėlli i shtatė  i ra trumbetės . Pastaj u dėgjua nė qiell zėrat e fortė qė ka thėnė: ". Mbretėritė e botės tani i takon Zotit tonė dhe tė Krishtit tė tij, dhe ai do tė mbretėrojė nė shekuj tė shekujve"

E n Disa thonė se ngazėllim dhe nė ringjalljen qė ndodh nė burisė sė fundit ėshtė e njėjtė si 7 dhe burisė sė fundit hasim nė shtrėngime. Por ne nuk duhet ngatėrruar shtatė borisė nė Zbulesa 11:15, me borisė fundit pėrkasin Ringjalljes.

Sė pari, ka njė ndryshim nė tė dy subjektit dhe ndikimin mbi kėto dy bori, kur fryhet e Perėndisė ėshtė njė bori e shpėtimit, nė kontrast me shtatė bori qė hasim nė Zbulesa ėshtė gjykimi i kėsaj bote. Borinė e Perėndisė, ėshtė njė thirrje pėr tė ringjalljes, dhe mbledhja e popullit tė Perėndisė.

Kjo nuk ėshtė Zoti defekt nė borisė nė Zbulesa, por mė tepėr njė engjėll. Kur engjėlli defekt borisė, ėshtė njė sinjal se shtrėngimi i madh fillon, dhe 3.5 vitet e fundit mund tė ketė filluar. Dhe sė fundi, kur i fryhet e Perėndisė tingėllon aq transmutes atė vetėm njė ngjarje e madhe, ndėrsa shtatė liron borisė disa ngjarje tė ndryshme.

Diel

1 Thesalonikasve 5: 2 - Nėse kohėt dhe stinėt, vėllezėr, ne nuk kemi nevojė pėr tė shkruar pėr ju. Ju e dini shumė mirė se dita e Zotit vjen si njė vjedhės natėn. Kur njerėzit janė duke thėnė, "Paqe dhe siguri", atėherė ata vuajnė shkatėrrimin aq papritur sa dhimbja vjen nėpėr njė grua shtatzėnė, dhe ata nuk do tė shpėtojnė. Por ju, vėllezėr, nuk jeni nė errėsirė, qė ajo ditė t'ju zėrė nė befasi si njė vjedhės.

M njerėzit avull angazhohen dhe i referohet ditės sė Zotėrisė si njė ditė tė kufizuar dhe tė caktuar prej 24 orėsh, qė do tė mbahet nė fund tė pikėllimit, kur Jezusi e kthimit tė dukshme. Kėshtu, do tė thotė se dita e Zotit dhe Rrėmbimi janė sinonime dhe shkon jashtė nė njė.

Ndoshta vargu mė i cituar ėshtė vetėm 1 Selanikasve 5: 2, e cila pėrmend ngazėllim nė lidhje me ditėn e Zotit. Si dita e Zotit, nė tė njėjtėn mėnyrė qė Jezusi tė vijė si njė "vjedhės natėn" qė ju lidh shpesh ngatėrrojnė kėto dy ngjarje.

Por njė shqyrtim i disa bivelverser qė pėrmend ditėn e Zotėrisė tregon se ajo nuk i referohet vetėm njė ditė tė vetme, por nė njė kohė tė gjykimit qė mbulon dy shtrėngime, Jezu kthimit tė dukshme dhe tė Mijėvjeēarit.

Joel 2: 11-20 -  Dita e Zotit tė pėrfshijė njė sulm nga armiku nga veriu, e cila shumė besojnė se ėshtė e njėjtė sulmi ne shohim nė Ezekieli 38-39. Shumė besojnė se GOG / Magog lufta ndodh nė pjesėn e parė tė Mundimit.

Joel 3: 4 -  Kėtu ėshtė dita e Zotit lidhur me kthimin e dukshme Jezusit dhe gjykimin e tij mbi kombet. 

2 Peter 3: 10-23 -  Kėtu dita e Zotit nuk mund t'i referohet kthimit tė dukshme tė Jezusit, atėherė ne e dimė se dita e trupat qiellorė do tė shpėrbėhet, dhe ne kemi marrė qiej tė rinj dhe njė tokė tė re nė vend tė parė pas 1000 vjetėsh tė Perandorisė.

Ringjallja e parė

Zbulesa 20: 4 - Dhe pashė frone, dhe ata u ulėn mbi to janė dhėnė autoritet pėr tė gjykuar. Dhe pashė shpirtrat qė u ishin prerė kokat pėr shkak se ata kishin dėshmuar e Jezusit dhe Fjala e Perėndisė dhe nuk e kishin adhuruar bishėn dhe figurėn e saj dhe tė mos marrė damkė mbi ballin apo tė dorės. Ata jetuan dhe mbretėruan me Krishtin pėr njė mijė vjet. Por tė vdekurit e tjerė nuk ka jetuar pėrsėri deri nė njė mijė vjet. Kjo ėshtė ringjallja e parė.  

Dnjė ringjallje tė parė nė Zbulesa 20: 4 ėshtė gjithashtu diēka qė ka pasur shumė diskutime mbrapa dhe me radhė, dhe unė mendoj se fjala e Biblės flasin pėr veten e saj, kur lexojmė atė. Ne mund tė shohim nė ajetin qė flet pėr ringjalljen, dhe kjo ėshtė ringjallja e parė. Atėherė ne mund tė shohim se, dhe ka folur pėr dėshmorėve ringjalljen pas pikėllimit. Por kjo do tė thotė qė ringjallja e parė vetėm pėrbėhet nga dėshmorėve nga shtrėngime? Jo, sigurisht jo.

D ringjallja e parė ėshtė mė shumė nė lidhje me ēfarė lloj lloji i ringjalljes ėshtė. Ne mund tė shohim se ka dy lloje tė ringjalljeve. I pari me njė jetė tė pėrjetshme me Perėndinė, dhe ringjalljen e dytė tė njė pėrjetėsi pa Perėndinė. Ringjallja e fundit, qė ėshtė ndarja e pėrjetshme nga Perėndia, i pėrbėrė nga tė gjithė pengojnė vdekur nga tė gjitha periudhat kohore, dhe tė zhvillohet pas 1000 viteve tė Perandorisė. (Rev 20: 5)

Ringjallja e parė e cila ėshtė e barabartė me jetėn e pėrjetshme me Perėndinė zhvillohet nė faza tė ndryshme. Nė Dhiatėn e Re, ne shohim disa ringjallje tė ndryshme qė tė gjithė tė vijnė nė nėn kategorinė "ringjalljen e parė". 

Ringjallja 1. Jezusi 'nė ditėn e tretė. Dhimbje shpėtimi i Jezusit ėshtė pėr shkak tė ekipit pėr tė gjithė rebelim tė. Nėse ai nuk e kishte pajtuar tė gjitha mėkatet e strehuesit pothuajse 2000 vjet mė parė, nuk e kishte ne kishim njė ringjalljen e tė vdekurve. Ringjallja e Jezusit ėshtė ringjallja ime. 

2. Ringjallja e disa njerėzve nė Dhiatėn GL tid.- Hebrenjve 11:35

3 besimtarėt nga Dhiatėn GL qė kanė ndodhur nė lidhje me vdekjen dhe ringjalljen e Jezusit. Matt 27: 52-53

4 Rrėmbimi Kuvendi i krishterė para finales dhe 70 javė tė viteve tė pėr Izraelin dhe Jeruzalemin.


5. Ringjallja e dy dėshmitarėve nė fund tė pikėllimit - Up 11:12

6. Ringjalljes sė besimtarėve tė GL Dhjatės sė dhe dėshmorėve tė pikėllimit, i cili zhvillohet vetėm pak para restaurimin e mbretėrisė sė Izraelit. - Dan 0:13, Gjoni 11:24, Up 20: 4

boshllėqet pėrkohshme

M avujt nga ngjarjet qė ndodhin gjatė shtrėngimit dhe nė komunikim me kthimin e Jezusit na tregojnė se ėshtė e nevojshme pėr njė hendek tė pėrkohshme ndėrmjet ngazėllim tė Kuvendit, dhe Jezusi kthimi i dukshėm. Disa nga ngjarjet qė sugjerojnė se kjo ėshtė:

gjyqit tė Krishtit

2 Korintasve 5:10 - Sepse ne tė gjithė duhet tė dalim para gjyqit tė Krishtit, qė secili merr shpagimin atė qė ai ka bėrė nė kėtė jetė, tė mira apo tė kėqija

G UDS fjalė na mėson se tė gjithė ne do tė qėndrojnė njė ditė para fronit tė gjykimit tė Krishtit dhe tė bėjė räkenskab pėr veprat tona. Njė gjykatė e cila ėshtė pėr tė ēliruarit dhe nuk duhet tė ngatėrrohet me gjykimin nė fron tė madh tė bardhė pas 1000 viteve tė Perandorisė. Fjala greke pėr kėtė gjykatė ėshtė "Bema", dhe pėr kėtė arsye ėshtė quajtur "gjykim Beema".

1 Korintasve 4: 5 - Lower pėr kėtė arsye nuk ka gjykim para kohe, para se tė vijė Zoti. Ai duhet tė ndizet si fsheh errėsirės dhe do tė shfaqė mendimet e zemrės dhe qėllimet, dhe atėherė do tė secili tė ketė lavdėrimin e vet nga Perėndia

Kjo gjykatė merr lidhur menjėherė me upprycklsen, qė do tė thotė se kur Kuvendi kthehet me Krishtin nė tokė, ata tashmė janė pėrpara fronit tė gjykimit tė Krishtit pėr modtaga shpėrblimin e tyre.

24 pleqtė

N Ågot si bekräfter se kjo gjykatė tė zhvillohet nė menjėhershėm tė nyjė deri nė ngazėllim janė 24 pleqtė, qė pėrfaqėsojnė Kuvendin e plotė forcė. Ata janė nė vend rreth fronit tė Perėndisė, i Kroner nė kokė, dhe tė gatshėm pėr t'i shėrbyer Zotit gjatė shtrėngimit, para se pastaj se Jezusi thyen vulėn parė nė Zbulesa 6 kapitullit

Nėse 24 pleqtė pėrfaqėsojnė kongregacionin, kjo do tė thotė dy gjėra. Dhe nė njė kohė qė kėrkohet ndėrmjet ngazėllim dhe 70-årsveckans fillim, dhe para vendimit tė parė dhe para se kali i parė do tė blihet, asambleja ėshtė tashmė nė vend nė qiellorit.

Gjykimi i kombeve dhe johebrenjve

D shenjė e kombeve do tė ishte e pamundur nė qoftė se nuk ishin pėr njė hendek tė pėrkohshme ndėrmjet ngazėllim dhe kthimin e dukshme Jezusit. Si tjetėr do tė tė dy tė ruhen dhe tė pashpėtuarit, tė cilėt janė ende nė trupat e tyre fizikė mund tė ndahen nėse besimtarėt u shkulėn tashmė dhe kthyer lavdinė e organeve?

Nėse Rrėmbimi ndodh pas pikėllimit tė gjetur thjesht nuk ka nevojė pėr tė ndarė njerėzit para Mijėvjeēarit. Ne tashmė do tė kishte pasur njė uppdelining nė lidhje me ngazėllim kur Jezusi vėnė kėmbė nė malin e Ullinjve.

Popullsia e Mijėvjeēarit

M eople qė janė tė shpėtuar gjatė shtrėngimit do tė shkojė nė trupat e tyre natyrore nė Mijėvjeēarit. Kėta njerėz do tė punojnė, tė ndėrtojnė shtėpi dhe kanė fėmijė. Para se tė shkojmė nė Mijėvjeēarit, nuk do tė jetė pėrsėri shumė njerėz nė tokė, ndryshe fund tė pikėllimit, kur njeriu do tė jetė mė e rrallė se arin e Ofirit? (Is 13: 9-12)

e ardhmja e Izraelit

Nė  njė moshė ku Jude dhe Gentile janė bėrė njė trup i vetėm e nevojshme hendekun kohė pėr Zotin pėr tė vazhduar programin me Izraelin. Javėn e 70 dhe i fundit i viteve ėshtė koha kur Zoti pėrsėri do tė vėnė fokusin e saj mbi ēifutėt dhe kombit izraelit.

Fundi i församlingenstid nė tokė plotėson jo vetėm profecitė biblike, por edhe shprehje e njė hendeku tė nevojshėm mes ngazėllim dhe kthimin e dukshme Jezusit. Tė dy gjykimi selia e Krishtit, 24 pleqtė, gjykimin e kombeve, popullsia e mijėvjeēarit dhe programit tė Zotit pėr Izraelin ėshtė, dhe sugjerojnė kėtė. 

pėrfundim

V nė jetojmė nė njė kohė e pritjes. Nė ndėrkohė, dhe nė pritje qė Zoti do tė sė shpejti do tė na thėrret nė shtėpi tė tij. Unė jam mjaft i fortė nė besimin tim se ne jemi brezi i zgjedhur qė do tė ketė hir tė pėrjetojnė tė ftohtė, borisė qiellor e Zotit dhe njė engjėll klithmat.

Kongregacioni i kanė fillimet e saj nė Perėndinė derdhjen e Shpirtit nė Rrėshajėve, dhe do tė pėrfundojė me ngazėllim e mbledhjes. Ėshtė koha pėr tė hequr kokat tona, pėr afrimin shpejti ēlirimin tonė.

 D et Ky ėshtė postimi i tretė Unė shkruaj si njė mbrojtje pėr doktrinės Para-trib, domethėnė se Jezusi do tė shkoj tė marr kongregacionin e tij para se tė shkojnė nė javėn e 70-tė dhe tė fundit tė viteve, dhe se gjykimet shtrėngimi i shkon nga mbi toka.


A i zgjedhur

U lidh ekran i kthimit tė Jezusit ka hipnotizuar gjithmonė mua, dhe ideja e njė brezi tė zgjedhur nė historinė e njerėzimit nuk do tė vdesin, por nė vend tė kėsaj do tė duhet tė pėrjetojnė atė qė tė transformohet ndodh kur Jezusi tė vijė pėr tė mbledhur asamblenė e tij pėrmes pėr tė ērrėnjosur tė gjallė nė qiell.

Dita e qasjeve tė riblerjes

D et qė e bėn temė kaq interesante dhe tė diskutueshme, ėshtė se shenjat flasin shumė tė fuqishėm se ne jemi duke ecur drejt kėtij pėrfundimi nė tė ardhmen, dhe kėshtu kthimin e Jezusit.

Shumė njerėz sot janė tė zhytur plotėsisht nga shenjat qė ne mund tė shihni dhe pėrvojė, dhe se Fryma e Shenjtė flet qartė pėr kishėn e Perėndisė dhe zemrat e njerėzve pėr tė marrė tė gatshme. Nė kėtė lidhje, atėherė njerėzit fillojnė tė shohin se dita e shėlbimit po afrohet, pyetja tjetėr ėshtė kur ne tė vėrtetė mund tė presim pėr tė uppryckelsens moment ndodh?

Pyetjet shumė kėrkojnė

E n Disa nga pyetjet qė shumė njerėz pyesin veten nė lidhje me kthimin e Jezusit ėshtė kur ne mund tė presim Rrėmbimi ndodh? Kuvendi do tė duhet tė kalojnė nėpėr shtrėngimit? Ēfarė ėshtė saktėsisht qėllimi i pikėllimit, dhe kjo ėshtė nė tė vėrtetė Antikrishti apo Jezusin, ne duhet tė presim? Ėshtė kthimi i Jezusit dhe Rrėmbimi i njėjtė ose dy ngjarje tė ndryshme?

Shpresoj se edhe ky post dhe tė fundit kam shkruar pėrgjigje disa prej pyetjeve janė.

Bindja ime personale

T reviously Unė kam qenė mjaft i bindur se Jezusi sė pari do tė rifitoj famulli e tij pas pikėllimit dhe ngazėllim dhe kthimin e dukshme Jezusit tė njėjtėn ngjarje. Jezusi flet vetėm pėr njė kthim, dhe pse duhet asambleja tė ruhen nga mundimi kur tė dy Izraeli dhe kjo botė tė vuajnė? Pashė mundime si njė proces tė nevojshėm spastrimit tė trupit tė Krishtit, pėr shkak tė mbetjeve tė shohim nė shumė vende sot.

Por, kur unė fillimisht kishte disa pyetje pa pėrgjigje qė unė nuk mund tė merrni hutuar me atė qė unė mund tė lexoj nė Bibėl, unė u pėrpoq pėr tė vėnė veten nė pyetjet si duhet. Kėto parashtresa janė rezultat i asaj qė kam ardhur me.

Ashtu si i sigurt si unė jam sot pėr shpėtimin tim, unė jam edhe kur vjen puna pikė kohor pėr ngazėllim e mbledhjes. Jezusi do tė kėpusin kongregacionin e tij para se tė fillojė javėn e fundit tė viteve dhe javėn e 70, dhe unė dua tė ndajnė disa nga argumentet qė unė mendoj se flet shumė pėr tė.

Rrėmbimi dhe Jezusit kthimi i dukshėm

Gjoni 14: 1-3 - '' Zemra juaj mos u trondittė. Besoni nė Perėndi dhe besoni nė mua. Nė shtėpinė e Atit tim ka shumė dhoma. Po tė mos ishte kėshtu, do Ju kam thėnė se unė po shkoj t'ju pėrgatis njė vend pėr ju? Dhe kur tė shkoj dhe pėrgatis njė vend pėr ju, unė do tė kthehem dhe do t'ju marr pranė meje, nė mėnyrė qė ju mund tė jenė aty ku jam unė

1 Thesalonikasve 4: 15-17 - ne po ju them me fjalėn e Zotit, se ne tė gjallėt dhe tė mbeten deri nė ardhjen e Zotit, nuk do tė parandalojė ata qė janė nė gjumė. Sepse kur njė komandė me zė tė lartė, njė zė kryeengjėlli dhe borinė e Perėndisė, Zoti vetė do tė zbresė nga qielli. Dhe vetėm tė vdekurit nė Krishtin do tė rritet. Pastaj ne tė gjallėt dhe tė mbeten do tė rrėmbehemi nė re, sė bashku me ta pėr tė dalė pėrpara Zotit nė ajėr. Dhe kėshtu do tė jemi pėrherė bashkė me Zotin

U ppryckelsen nuk ėshtė njė tjetėr emėr pėr kthimin e dukshme Jezusit. Ju mund tė them se kthimi i Jezusit ndodh nė fazat e fillimit me ngazėllim dhe nė fund nė kthimin e Tij tė dukshme pas shtrėngimit tė madh.

Rrėmbimi i Kuvendit

U ppryckelsen ėshtė njė ngjarje e padukshme qė ndodh pa paralajmėrim. Ne e dimė, me fjalė tė tjera jo shumė tė drejtė kur ajo ndodh, dhe na ėshtė thėnė tė jetė vigjilent dhe plot lutje. Ne do tė dini kohėn rreth rrėmbimit nė qiell dhe tė ketė njė kuptim tė kur ajo fillon tė kontratės, por orėn dhe momentin ne nuk dimė asgjė rreth, dhe ajo do tė jetė e fshehur deri nė ditėn qė ndodh. 

Jezusi vjen nė gjysmė tė rrugės nė Tokė pėr tė na takuar nė hapėsirė, dhe pastaj tė marrė tė na kthyer nė qiell, pėr ne qė tė jetė, ku ai ėshtė. Nėse Jezusi kishte vazhduar nė Tokė pas rrėmbimit nė qiell, kėshtu qė ai kishte tė na marrė pėr ku jemi nė vend. Por sipas Gjonit, dhe ai kthehet pėr tė na marrė pėr tė, ku ai ėshtė, i cili ėshtė nė shtėpinė e tė atit nė mbretėrinė e tij qiellore. 

Jesus kthimi i dukshėm

J ESU kthimi i dukshėm nuk ėshtė e padukshme apo sekret vijnė. Tė gjithė sytė do tė shihni atė, dhe ai do tė jetė plotėsisht e dukshme nė retė e qiellit. Koha e ditės ėshtė edhe ēudi, atėherė, ne e dimė se ai do tė menjėherė pas pėrfundimit tė pikėllimit, ose vetėm 3.5 vjet pas telashe tė mėdha nė fillim.

Disa njerėz qė mbijetojnė mundime do tė jetė nė gjendje pėr tė dėshmuar kėtė ngjarje.

Sipas fjalėve tė vetė Zotit

P Aulus thekson se ajo ėshtė  "me anė tė fjalės sė Zotit " kur ai mėson nė lidhje me ngazėllim dhe ringjalljes.

Sė pari, ajo ėshtė 1 Thesalonikasve ėshtė shkruar nga Pali rreth AD 51, dhe ndoshta nuk Ungjijtė ishte akoma i shkruar nė pikėn kohore kur Pali shkroi kėtė letėr. Sė dyti, ju do tė thjesht nuk mėsimi i Jezusit nė Ungjijtė ku Jezusi flet pėr disa qė ringjallu prej sė vdekurish, ndėrsa tjetri vjen gjallė u kthye pėr t'u pėrballur me atė nė retė.

Jezusi predikoi vetėm ringjalljen nga tė vdekurit, tė bazuar nė premtimet qė ne mund tė shohim nė OT. Atje, ringjallja e shenjtė e premtuar menjėherė pas shtrėngimit tė madh (Danieli 12: 2), dhe vetėm para Mijėvjeēarit. Ėshtė kjo ringjallje Jezusi i thirri jeta apo ringjallja e cila nė kėtė mėnyrė i takon shenjtorėt GT.

sekretet e kuvendit

1 Korintasve 15: 51-52 - Ja, unė po ju them njė tė fshehtė: tė gjithė nuk do tė vdesim, por tė gjithė do tė shndėrrohemi nė njė moment, nė injoroj njė sy, nė tingullin e burisė sė fundit. Pėr do tė bjerė buria dhe tė vdekurit do tė ringjallen tė paprishshėm, dhe ne do tė shndėrrohemi.

D et do tė thotė se Pali pėrcjell njė nga sekretet qė nė mėnyrė indirekte me xhemat pėr tė bėrė, pasi ai ka qenė pėrmes njė fjalė tė drejtpėrdrejta apo shpalljes sė Zotit.

Sekreti qė Pali pėrcjell kėtė dhe qė kurrė nuk ka qenė i shpallur ose tė njohura, ajo ėshtė vetėm se njė brez i zgjedhur nuk do tė vdesė, por do tė pėrjetojnė ajo do tė transformohet dhe tė shpėrfytyruar, dhe do tė rrėmbehemi bashkė me tė vdekurit nė mėnyrė qė tė pėrmbushė Jezusi nė qiell.

Ne duam tė jetė, ku ai ėshtė i

Gjoni 14: 1-3 - " '' Zemra juaj mos u trondittė besoni nė Perėndi dhe besoni nė mua Nė shtėpinė e Atit tim ka shumė dhoma Po tė mos ishte kėshtu, do tė kam thėnė se unė shkoj t'ju pėrgatis njė vend... pėr ju? dhe kur tė shkoj dhe pėrgatis njė vend pėr ju, unė do tė kthehem dhe do t'ju marr pranė meje, nė mėnyrė qė ju mund tė jenė aty ku jam unė. dhe kudo qė tė shkoj, ju e dini se. nė mėnyrė qė ju e dini. "

 Ungjillin e Gjonit, Jezusi na jep njė zbulesė unike. Ai ėshtė duke folur pėr diēka qė nuk ka profet kishte parė ose kanė qenė premtuese. Askund mund tė lexojmė se Mesia do tė vinte, por mė tepėr pėr tė mbledhur shenjtorėt nė Jeruzalem nė tokė, ai do tė marrė ato nė shtėpinė e tė atit, i cili ėshtė i njėjti vend ku ai do tė shkojė larg.

Kur ai jep premtimin, kjo ėshtė nė bazė tė se " unė do tė kthehem dhe do t'ju marr pranė meje, nė mėnyrė qė ju mund tė jenė aty ku jam unė."  Ai ėshtė duke folur pėr njė rikthim, jo me ēlirimi hebre pėr tė bėrė, ose pėr tė konsolidoj mbretėrinė e tij nė tokė, apo pėr tė gjykuar kombet. Kjo ėshtė njė fjalė qė vetėm marrja e tij.

John 14: 1-3 dhe 1 Th 4: 13-18

D kėtu janė paralele tė mahnitshme kur krahasojmė kėto dy vargje, ku disa nga fjalėt ose frazat janė pothuajse identike. Ata ndjekin njėri-tjetrin nė tė njėjtėn kohė, sipas radhės qė vijnė, dhe nė mėnyrėn se pjesa ėshtė ndėrtuar.

John 14: 1-3 1 Sel 4: 13-18

v.1 shqetėsuar v.13 Pine

Besoni v.1 v.14 A

v.1 Perėndia, me v.14 Jezuit, Perėndia

v.2 tha ju v.15 ju them

v.3 kthehen v.15 ardhjen e Zotit;

v.3 marrin V.17 juaj rrėmbejė

V.3 mua V.17 pėr tė dalė pėrpara Zotit

v.3 aty ku jam unė V.17 gjithmonė bashkė me Zotin.

Tė dyja kėto vargje inkurajues dhe na tregon nė mėnyrė tė veēantė qė Zoti vjen pėr tė marrė besimtarėt nga tokė pėr lavdinė e qiellit.                 

18 Para-trib argumenter

  1. Nuk ėshtė thjesht nuk ka pasazhe nė Dhiatėn e Vjetėr apo e Dhiatės sė Re pėr tė sugjeruar se kisha do tė shkojnė nėpėr periudhės mundimi, ose se kisha duhet tė qėndrojė ballė pėr ballė kundėr Antikrishtit.

  2. Mundimi quhet "ankthi pėr Jakobin" (Jer30: 7), por kurrė nuk ėshtė quajtur "asambleja ose kishė shqetėsimit tė". 

  3. Engjėlli Gabriel shpalli Danielit se 70 javė janė caktuar pėr popullin tėnd (ēifutėt) dhe pėr qytetin tėnd tė shenjtė (Jerusalem). Kisha nuk ėshtė pėrmendur kėtu. Dan 9:24

  4. Kisha nuk kishte pjesė nė 69 javėt e para, dhe nuk do tė jetė pjesė e javės sė 70-tė tė fundit dhe.

  5. Zbulesa ngazėllim ndodh nė Kapitullin 4: 1 tė cilat janė periudha mundimi ėshtė pėrshkruar nė kapitullin 6-19. 24 pleqtė pėrfaqėsojnė kongregacionin ėshtė nė vend para se vula e parė ėshtė thyer.

  6. Famullisė ėshtė pėrmendur njėzet herė nė tre kapitujt e parė tė Zbulesės, por kurrė nuk ėshtė pėrmendur mes kapitujt 4 dhe 19. 

  7. Periudha Mundimi ėshtė quajtur edhe njė "ditė zemėrimi" (Sof 1:15) nė Bibėl, por Jezusi nuk na ka caktuar pėr zemėrim. (1 Th 5: 9), por na ēliron nga "zemėrimi" (1 Th 1:10)

  8. Periudha Mundimi quhet Dita e Zotit nė Bibėl (Sof 1:15). Por 1 Thesalonikasve 5: 2-3 thotė se dita e Zotit (Mundimit) do tė vijė, si njė vjedhės natėn. Kur njerėzit (jobesimtarė) thonė: "Paqe dhe siguri", atėherė goditi (jobesimtarėt) me shkatėrrim aq papritur sa dhimbja vjen nėpėr njė grua shtatzėnė, dhe ata (mohuesit) nuk do tė shpėtojnė. Ėshtė e qartė se shtrėngimi ėshtė diēka qė do tė ndodhė jobesimtarėt, por kjo nuk pėrfshin besimtarėt dhe shpėtoi.

  9. Ne do tė ngushėlluar njėri-tjetrin me flasin e rrėmbimit nė qiell (1 Thesalonikasve 4:18). Nuk ka asnjė ngushėllim nė mėsimdhėnie qė thotė se Kisha do tė kalojnė nėpėr njė pjese ose tė gjithė domstid mundimi.

  10. Jezusi premtoi kishėn nė Filadelfia se ai donte pėr tė ruajtur kishėn, dhe "tė shpėtuar nga ora e sprovės qė do tė vij mbi gjithė botėn dhe pėr tė sjellė njerėzit e saj nė provė." (Zbulesa 3:10) Perėndia premtoi tė ruajė asamblenė besnik jashtė periudhės mundimi .

  11. Ashtu si Enoku u kapur deri nė qiell pėrpara pėrmbytjes dhe Noeu u ruajt me anė tė Pėrmbytjes, Kuvendi do tė raptured para pikėllimit dhe Izraeli mbetur tė ruhet pėrmes pikėllimit.

  12. Nė tė njėjtėn mėnyrė qė Perėndia nuk mund tė gjykojė Sodoma dhe Gomora para Loti ishte larg nga qyteti, Perėndia nuk mund tė gjykojė kėtė botė para se tė drejtit ėshtė zhdukur. (1 Gen 19:16)

  13. Jezusi foli pėr periudhėn mundimi, kur ai e pyeti: ". Vaka gjithmonė dhe luten pėr forcė qė tė shpėtoni nga tė gjitha gjėrat qė do tė vijnė dhe tė dilni para Birit tė njeriut" (Luka 21:36) Kjo e bėn nuk ka kuptim qė Jezusi kėrkon diēka qė ai nuk ėshtė i gatshėm pėr tė mbajtur.
  14. Malakia 3:18 thotė Zoti (nė arritje) do tė na tregojė ndryshimin ndėrmjet tė drejtit dhe tė pabesit, ndėrmjet atij qė i shėrben Perėndisė dhe nuk shėrbejnė atij. Para-trib besojnė se Zoti vjen pėr tė mbledhur asamblenė e tij, atėherė ne tė vijnė sė bashku me tė pėr tė gjykuar nė mes tė drejtėt dhe tė padrejtėt. 
  15. Nė Rrėmbimit, Jezusi vjen  pėr  kishėn e Tij (1 Thesalonikasve 4: 16-17) kur tė vijė nė fund tė pikėllimit, ai vjen  me  kongregacionin e tij. (1 Th 3:13).

  16. Nė letrat drejtuar shtatė kishave qė e ftoi atė pėr tė "dėgjojė atė qė Fryma u thotė kongregacionit." Por, nė shtrėngim tė madh, pasi qė Fryma e Shenjtė nė kishė ėshtė nė anėn e ul, ai thotė: "Ai qė ka veshė, le tė dėgjojė!" (Zbulesa 13: 9) Ai lė jashtė Kuvendit, ku nuk ka asnjė kishė pėr tė dėgjuar Frymėn e flet dhe pėr tė shkuar nėpėr pikėllimit. 

  17. Antikrishti do tė bėjė luftė kundėr tė shenjtorėve dhe tė ketė fuqinė pėr tė mposhtur ata. (Rev 13: 7). Por kjo nuk mund tė jetė vendbanim flitet kėtu. Jezusi vetė ka premtuar tė "helvets portet nuk duhet tė jetė kuvendin e Perėndisė." (Matthew 16:18)

  18. 18. Jezusi nuk tha: "Kur kjo ka ndodhur", pastaj ngre lart dhe ngrini kokat tuaja, por "Kur e gjithė kjo (shenjat) fillon tė ndodhė," kėshtu lart dhe ngrini kokat tuaja, sepse ēlirimi juaj. (Luka 21:28).

E dy dėshmitarėve

S Hill I zgjedhur dy shkrimet, GT dhe NT, duke folur sė bashku, dhe dėshmoj se kisha nuk do tė kalojnė nėpėr tė zemėrimit tė Perėndisė, ose mundimi, unė dua tė theksoj dy vargjet e mėposhtme:

1 Thesalonikasve 1: 9-10 - e ata flasin pėr mėnyrėn se si ne u pranuar nga ju dhe si ju kthyer nga idhujt te Perėndia pėr t'i shėrbyer Perėndisė sė gjallė e tė vėrtetė dhe tė presin pėr Birin e tij nga qielli, tė cilin Perėndia e ringjall prej sė vdekurish, Jezusin, qė na ka ēliruar nga zemėrim qė po vjen

Isaiah 26: 19-21 - Por tė vdekurit juaj do tė jetojė; trupat e tyre do tė rritet. Wake up dhe tė kėndojnė, ju qė jetojnė nė pluhur, sepse vesa jote ėshtė njė vesa e dritės, dhe toka do tė japė nga tė vdekurit. Ejani popullin tim dhe tė shkojnė nė dhomat e tua, mbylli portat e tua prapa teje. Fshihu pėr njė ēast tė shkurtėr deri sa zemėrimi ka kaluar nga. Sepse ja, Zoti del nga banesa e tij pėr tė ndėshkuar banorėt e tokės pėr shkak tė paudhėsisė sė tyre. Toka do tė nxjerrė nė shesh borxhet e tyre tė gjakut dhe tė fshehur mė tė vrarėt e tyre.

premtimi i papėrmbushur

V ne nuk mund tė shohim se ky pasazh nga Isaia kurrė mė parė janė pėrmbushur. Ajo gjithashtu nuk pajtohet me ringjalljen se Jezusi predikoi dhe Daniel tregon Dan 12: 2, tė cilat ne e dimė do tė ndodhė pas Mundimit dhe jo pėrpara.

Kėtu Isaia flet nė vend tė njė ringjallje qė ndodh kur Zoti i parė i quajtur njerėzit e tyre nė dhomat e tyre tė parė dhe para se zemėrimi dhe gjykimin e Perėndisė po pėrhapet mbi tokė.  

Ejani popullin tim

"K nė lidhje me njerėzit e mi", e cila me tė vėrtetė do tė thotė "zhdukjen" ose "tė bėhen tė padukshme", ėshtė njė paralele e mahnitshme pėr tė pėrvojėn e Gjonit kishte nė kapitullin Zbulesa 4, ku ai e pa njė derė tė hapur nė qiell, dhe nė tė njėjtėn kohė dėgjoi zėrin e Perėndisė si njė fryhet nė mėnyrė tė ngjashme, tha: "Ngjitu kėtu lart." Menjėherė pas Zotit, tė ftohtė bėhet John kapur deri nė fronin e Perėndisė, ku ai ėshtė nga qielli ja njė mundim aq tė luajtur nė tokė.

John pėrfaqėson kėtė kishė qė do tė pėrjetojnė tė njėjtin nė ditėn uppryckelsens. Nėpėrmjet njė komandė, njė zė kryeengjėlli dhe borinė e Perėndisė, asambleja do tė kapen ngrit nė qiell dhe do tė shihni njė mundim aq tė ndahen tokėn.

Pėr tė provuar dhe tė ndėshkuar banorėt e tokės

Zbulesa 3:10 - Sepse e ruajte fjalėn time pėr qėndrueshmėrinė, unė do tė tė ruaj dhe do tė tė shpėtojė nga ora e sprovės qė do tė vij mbi gjithė botėn dhe pėr tė sjellė njerėzit e saj nė provė

J esaja flet  "Zoti del nga banesa e tij pėr tė ndėshkuar banorėt e tokės pėr paudhėsinė e tyre." Nė mėnyrė tė ngjashme konfirmon Zbulesa 03:10 se ora e sprovės (mundimi), i cili do tė vijė mbi gjithė botėn ėshtė pėr tė vėnė njerėzit e saj nė provė.

Tė dy bisedimet Isaia dhe Zbulesa nė lidhje me qėllimin e Mundimit ėshtė pėr tė ndėshkuar dhe tė pėrpiqen dhe banorėt e dheut pėr shkak tė mėkateve tė tyre me diēka tė quajtur zemėrimi i Perėndisė. E njėjta Zemėrimi se tė dyja kėto vargje dėshmoj se ne jemi tė shpėtuar nga, nga Zoti na thėrret nė shtėpi nė shtėpinė e tė atit, nė shtėpi pėr dhomat e tij deri sa zemėrimi ka kaluar nga.

Njė njeri nė njė ishull tė shkretė

O m ne mund tė bėjmė njė eksperiment dhe tė vėnė njė njeri nė njė ishull tė shkretė, me vetėm njė Bibėl nė dorė, por ekspozita dhe zbatuar idetė doktrinore. Ēfarė pėrfundimi ai kishte ardhur nė pėrfundim nė lidhje me pikėn kohore pėr rrėmbimit nė qiell?

Sė pari, ai e kishte mėsuar nga Isaia 13: 9-13, dhe Amosi 5:18 qė Perėndia do tė gjykojė tokėn pėr shkak tė mėkateve tė tyre duke derdhur zemėrimin e tij me anė tė njė domstid tmerrshme si e pėrshkruan Bibla si ditėn e Zotit. 

Isaiah 13: 9-13 - Ja, dita e Zotit po vjen, e tmerrshme, indinjate dhe zemėrimi tė fortė, pėr ta shkatėrrojnė vendin dhe pėr tė shfarosur mėkatarėt qė jetojnė atje. Sepse yjet e qiellit dhe yllėsitė nuk anije mė dritėn e saj. Dielli lind e errėt, dhe drita e hėnės nuk ėshtė mė. Unė do tė dėnoj botėn pėr ligėsinė e saj dhe tė pabesėt pėr paudhėsinė e tyre. Unė do tė bėjė stoltas e guxim dhe tė hedh nė tokė tiranėt krenari. Do ta bėjė njeriun e vdekshėm mė tė rrallė se ari i kulluar, njė njeri mė tė rrallė se arin e Ofirit. Prandaj do tė bėj qė tė dridhen qiejtė, dhe toka tė ndikoj dhe tė shkundur nga themelet -Me Zoti i ushtrive pakėnaqėsi, i zemėrimit tė tij tė zjarrtė.

Amos 5:18 - Mjerė ata qė mallėngjehen pėr ditėn e Zotit! Pse ju jam i etur pėr tė? Dita e Zotit ėshtė terri dhe jo drite.

G Enom tė pastaj tė lexuar nė kapitullin Mateu 24, ai mund tė shohin se koha e dėnimit do tė jetė aq serioze qė nėse Zoti pėrfundimin se do tė ishte jo mbijetesėn njerėzore. Nė vend tė kėsaj, Zoti do tė pėrfundojė kėtė domstid nga fuqia dhe lavdia pėrsėri nė kėtė tokė. Kur ai e dinte se kthimi i Jezusit nuk kishte ndodhur ende, kėshtu qė ai e dinte se zemėrimi i Perėndisė ishte ende diku nė tė ardhmen.

Kur ai erdhi nė 1 Sel 9-10 kėshtu qė ai mund tė shohin njė deklaratė mjaft tė qartė. Ai lexoi nė lidhje me Jezusin, qė na shpėton dhe na ēliron nga zemėrim qė po vjen.

1 Thesalonikasve 1: 9-10 - e ata flasin pėr mėnyrėn se si ne u pranuar nga ju dhe si ju kthyer nga idhujt te Perėndia pėr t'i shėrbyer Perėndisė sė gjallė e tė vėrtetė dhe tė presin pėr Birin e tij nga qielli, tė cilin Perėndia e ringjall prej sė vdekurish, Jezusin, qė na ka ēliruar nga zemėrim qė po vjen.

pėrkthim English (NIV):  ..dhe tė presin pėr Birin e tij nga qielli, tė cilin ai e ngjalli prej sė vdekurish - Jezusin, qė na ēliron nga zemėrim qė po vjen.

G Enom pėr tė lexuar varg biblik ai mund t'u pėrgjigjeni pyetjeve vijuese "kush, ēfarė, ku, kur dhe pse." I cili (Jezusi) Ēfarė (i cili shpėton dhe na shpėton), kur (koha e zemėrimit). Duke lexuar mė tej nė 1 Thesalonikasve 4: 15-17, ai mund tė lexohet se "tė gjithė" ėshtė prej tokės deri nė retė e qiellit, dhe nė 1 Thesalonikasve 5: 9 u pyet se pse reciproke kur lexojmė se ne jemi tė destinuar tė vuajnė zemėrimi i Perėndisė, por pėr tė marrė shpėtimin me anė tė Jezu Krishtit.

1 Thesalonikasve 5: 9 - Sepse Perėndia nuk na ka caktuar pėr zemėrim, por pėr tė marrė shpėtimin me anė tė Zotit tonė Jezu Krisht

pėrkthim English (KJV): Sepse Perėndia nuk na ka caktuar pėr zemėrim, por pėr tė marrė shpėtimin me anė tė Zotit tonė Jezu Krisht 

V e shkallės ur mund tė shihni se, nė se jemi tė shpėtuar pėr tė njėjtėn kohė-pikė e zemėrimit tė Perėndisė, si ne nuk jemi tė sigurt pėr kėtė, ai pėr kėtė arsye mund tė konkludojmė se Rrėmbimi nė vend tė kėsaj do tė pėrfaqėsojė atė. Rrėmbimi do alltstå pėr tė shkaktuar zemėrimin e Perėndisė mbi tokė i cili fillimet e tyre nė Zbulesa kapitulli 6.

Pėrgjigjet pėr pyetjet mė tė shpeshta post-trib

M ed rregullisht do tė shpesh argumentet dhe pyetje nga njerėzit tė cilėt nuk besojnė nė njė ekstazė para pikėllimit. Kėtu janė disa prej tyre:

"Bibla nuk mėson se do tė ketė dy ardhjet. Si mund tė thuash se Jezusi do tė vijė dy herė? "

Pėrgjigje: Ashtu si ajo nė tė njėjtėn mėnyrė, ka dy fotografi tė ndryshme tė Mesisė nė Dhjatėn e Vjetėr (robit vuajtjes dhe Mbretit), ka dy fotografi tė ndryshme tė kthimit tė Jezusit ėshtė e vėshtirė pėr tė marrė sė bashku. Kėto dy sekuenca janė Rrėmbimi dhe kthimi i dukshėm Jezusit. Ju mund tė them se Jezusit kthimi ėshtė bėrė nė faza ku Rrėmbimi fillon, dhe Jezusit kthimin e dukshme tė pėrfundojė atė. Kjo ėshtė thjesht vende krejtėsisht tė ndryshme ose ngjarje.

"Jezusi tha se Rrėmbimi do tė ndodhė menjėherė pas pikėllimit (Mateu 24: 29-31). Kur ai dėrgon engjėjt pėr tė mbledhur tė zgjedhurit e tij"

Pėrgjigje: Rrėmbimi nuk do tė ndodhė nė kapitullin Mateu 24 pėr disa arsye:

Nė ekstazė duhet organet besimtarė lavdinė qė na bėn ashtu si Jezusi nė vrullin Ascension mund ta bėjė atė pa ndihmėn e engjėjve. Pse do tė kemi nevojė pėr ndihmėn e engjėjve nė ekstazė, kur ne u kthye lavdinė e organeve?

Engjėjt gjithashtu mbledh sė bashku orättfärdia nė kėtė pikė kohore (Mateu 13: 38-43, 49-50)

Nėse dikush thotė se engjėjt ėshtė mbledhur besimtarėt nė Mateu 24 ėshtė upprycklsen duhet Matt 13 po ashtu edhe tė jetė atje. Tek Mateu 13, ne shohim nė tė njėjtėn kohė se ajo ėshtė pabesėve do tė thyhen larg nga Toka e parė dhe jo tė drejtėt.

Engjėjt janė dėrguar jashtė pėr tė mbledhur sė bashku si tė drejtėt, edhe tė padrejtėt qė tė gjykohet nga Jezus pėrpara mbretėrinė 1000 Viti. Kėta njerėz janė nė trupat e tyre natyrore, ku tė ligjtė janė hedhur nė liqenin e zjarrit, ndėrsa tė drejtėt lejohen til trashėgojnė mbretėrinė 1000 Viti.

Kthimi i Jezusit tek Mateu 24

Matthew 24:31 - Me tinguj tė fuqishėm borie, ai do tė dėrgojė tė dėrgojė engjėjt e vet dhe ata do t'i mbledhin tė zgjedhurit e tij nga tė katėr pikat kardinale, nga njė skaj i qiellit te tjetri.

M nė 24 ėshtė njė kapitull qė pėrshkruan Jezusi "tė dukshme tė vijnė nė Izrael dhe nė botė. Nė gjykimin e armiqve tė tij, dhe pėr tė vendosur Mbretėrinė mesianike. Shpesh duke tė zgjedhur Nė vargun 31, tė cilat ajo pretendon ėshtė asambleja. Unė mendoj se ėshtė mjaft e qartė se ajo ėshtė seksioni zgjedhurit hebrenjtė ėshtė rreth. 

Mundohuni pėr tė sjellė edhe vargjet e mėposhtme nė lidhje me Mateu 24:31:

Isaia 11:11 - Dhe Zoti do tė jenė nė atė kohė edhe njė herė shtriu dorėn e tij,  nė mėnyrė qė tė marrin pėr veten e tyre mbetjen e popullit tė tij , qė janė shpėtuar nga Asiria, Egjipti, Pathrosit, Etiopi, Elami, Shinari, nga Hamathi dhe ishujt .

Isaia 11: 12 Ai do tė ngrerė njė flamur pėr kombet dhe tė mbledhė tė dėbuarit e Izraelit dhe u shpėrndanė nga Juda nė tė katėr anėt.

Banner dhe bori

B Anner dhe bori simbolizon quajtur deri e popullit. Nuk ka asnjė dyshim tė njėjta ADDICTION ata janė duke folur nė lidhje me, dhe Perėndia deklaron nėpėrmjet Isaisė se ėshtė burrat dhe gratė qė janė thirrur tė Izraelit. Tė zgjedhurit janė judenjtė besnikė qė mbijetuan shtrėngimi, dhe se nė atė kohė, janė tė shpėrndara nė tė gjithė tokėn. Tė gjithė hebrenjtė shkuar nė shtėpi, e cila ėshtė gjithashtu nė harmoni tė plotė me GTS fjalėve profetike. Kjo ėshtė prova se ajo nuk ėshtė duke folur pėr kishėn nė kalimin. 

"Pre-trib ėshtė futur nga disa tė cilėt ishin tė frikėsuar pėr tė shkuar nėpėrmjet persekutimit"

Pėrgjigje: Kur flasim pėr vuajtjet ne duhet tė fillojmė duke bėrė dallimin midis vuajtjeve tė pėrgjithshėm hasim nė botė (gr.thlipsis) dhe vuajtjeve hasim nė fatkeqėsi e madhe (gr.Thlipsis Megas) se Jezusi flet nė Mateu 24, dhe Daniel Kapitulli 12

Doktrina Para-trib nuk ka dalė nė se besimtarėt do tė shpėtuar persekutimit. Jezusi profetizoi se do tė jeni tė urryer nė kėtė botė pėr hir tė tij (Gjoni 15:18). Nė botėn besimtarėt e vėrtetė do tė pėrjetojnė njė betejė shpirtėrore kundėr principatave dhe fuqive, hanė mishin e vet, dhe tė vuajtur pėr ungjillin. Kjo lloj vuajtje, Jezusi nuk na ka premtuar se do tė jetė e lirė nga. Zemėrimi hasim nė shtrėngime ėshtė diēka e ndryshme dhe diēka qė fjala na ka premtuar se ne nuk duhet tė pėrjetojnė ose tė shkojnė pėrmes. (1 Th 5: 8)

"Pali thotė tek 2 Thesalonikasve 2: 1-9 se ngazėllim nuk ka ndodhur para se tė shfaqet Antikrishti"

Pėrgjigje: Paul flet pėr ngazėllim nė lidhje me ditėn e Zotit, qė nuk ėshtė enstydig kthim tė dukshėm tė Jezuit. Dita e Zotit nuk ėshtė njė ditė tė vetme nė betydningen prej 24 orėsh, por mė tepėr njė periudhė e gjykimit qė shkon jashtė nė botė. (Is 2:12, 13: 6, Ezekiel 13: 5, Joel 1:15 Amos 5: 18,20)

Kisha nė Selanik ishin tė frikėsuar dhe tė shqetėsuar se ata tashmė e gjetėn veten brenda periudhės mundimi. Paul siguron ato dhe tregon Antikrishti duhet sė pari tė zbulohet para se tė ndodh. Kur Antikrishti fillon besėlidhjen e tij me Izraelin fillon javėn e fundit tė viteve, apo mundimi.

Si mund tė njerėzit tė ruhen nė shtrėngimin e Shpirtit tė Shenjtė ėshtė zhdukur nga faqja e dheut?

Pėrgjigje: se Fryma e Shenjtė ėshtė nė anėn e ulur nuk do tė thotė se mundėsia e shpėtimit nuk ekzistojnė mė, por Fryma e Shenjtė do tė banojė nė zemrat njerėzore, ku ne kemi Frymėn e Shenjtė, si njė vulė ėshtė mjaft unike pėr moshėn e kishės.

Para derdhjen e Shpirtit tė Shenjtė nė Rrėshajėve ishte njerėz shpėtohen edhe, dhe Fryma e Shenjtė u shfaq pėr njerėzit. Kur Fryma e Shenjtė u derdh nė ditėn e Rrėshajve, ne nuk ishin njė "dytė" Fryma e Shenjtė nė tokė. Ashtu si nė Dhiatėn e Vjetėr, njerėzit do tė ruhen gjatė shtrėngimit tė sė cilės Fryma e Shenjtė do tė punojnė nė tė njėjtėn mėnyrė si nė OT, baza nga lart.

Pyetjet doktrinės Post-trib

S amtidigt ka edhe disa pyetje pa pėrgjigje se doktrina Post-trib ėshtė e vėshtirė pėr t'iu pėrgjigjur ose tė japė njė shpjegim tė duhur tė:

Nėse Rrėmbimi vjen e para nė Jesus 'dukshme tė vijė, i cili mė pas do tė populloj Mijėvjeēarit?

"Nėse mendoni se vetėm tė ruajtur tė marrin pjesė tė Mijėvjeēarit, dhe Rrėmbimi vjen e para nė Jesus 'dukshėm vijnė kur duhej nė parim tė gjithė njerėzit nė mijėvjeēarin e pėr tė kanė kthyer trupat pėrjetė. Por kush do populloj mijėvjeēarit, kur riprodhimi mund tė bėhet vetėm nga njerėzit nė organet natyrale "?

Pėrgjigje: Kjo ėshtė bėrė nga njerėzit qė u shpėtuan pas rrėmbimit nė qiell gjatė shtrėngimit. Burrat shkojnė nė Mijėvjeēarit nė trupat e tyre natyrore.

Pse ėshtė ngazėllim nuk ėshtė pėrmendur nė Zbulesa 19: 11-23 apo gjė Kapitullit 14?

"Nė kapitullin 19 tė Zbulesės, ne kemi marrė njė pėrshkrim tė kthimit tė dukshme tė Jezusit, por ajo pėrmend as njė ringjallje apo ngazėllim. ZECH 14: 1-7 pėrshkruan kėtė incident, por jo kur ajo ėshtė pėrmendur. A nuk ėshtė e ēuditshme qė njė i ngjarjes mė tė madhe tė historisė qė pėrfshin njė ringjallje tė qindra miliona njerėzve nuk ėshtė pėrmendur as nė kapitullin Zbulesa 19 apo gjė Kapitullit 14? Pėrse? "

Pėrgjigje: Rrėmbimi ose Ringjallja nuk ėshtė pėrmendur, sepse ajo thjesht nuk ėshtė bėrė nė pikėn kohore.

Kush do tė mblidhen sė pari, tė padrejtėt (Mateu 13: 30,41,49) ose i drejti? (1 Sel 4: 16-17)

Tė dy 1 Selanikasve dhe Matthew 13 thotė se ringjallje pėrkatėse marrė vendin e parė. 1 Thesalonikasve u tregon uppståendelsen i asamblesė vjen e para, por Matt 13 pa se pari tė padrejtėt marrė nga toka. Tė dyja grupet nuk mund tė jetė i pari qė tė hiqet sot?

Pėrgjigje: Ka dy ngjarje tė veēanta qė thjesht nuk ndodhin njėkohėsisht .

Fakti qė shpėtoi do tė shpėrblehet me kurora nė ekstazė (gjykatės Krishtit) Si ėshtė e mundur qė 24 pleqtė tashmė kanė ata (Zbulesa 4: 4-10) edhe nėse Rrėmbimi ka ndodhur?

Pėrgjigjja: The Rapture duhet tė ketė ndodhur para se vula e parė ėshtė thyer.

Pse delet dhe dhitė tė bėhen tė ndara pas pikėllimit tė atyre qė kanė qenė tashmė nė ekstazė? (Matthew 25: 31-33)

 Pėrgjigjja: Me Rrėmbimi nuk ka ndodhė nė kthimin e dukshme Jezusit, kėshtu qė tė bėjė dele dhe dhi (mbijetuar njerėzit nė shtrėngimit) tė ndahet pėrpara se tė Mijėvjeēarit.

Ku do tė gjitha "pashpėtuar" nga ajo qė gjendet nė fund tė Mijėvjeēarit? (Rev 20: 7-10)

 Pėrgjigje: Ka njerėz qė kanė lindur gjatė Mijėvjeēarit. Ata janė pasardhėsit e atyre qė kanė hyrė nė mijėvjeēarin nė trupat e tyre natyrore.

Kush ėshtė ai qė po e mban prapa nė mėnyrė qė Antikrishti nuk mund tė dalė pėrpara?

 Pėrgjigje: Fryma e Shenjtė nė kishė ėshtė pengesa mė e madhe pėr Antikrishtit nuk mund tė vijnė pėrpara.

Jezusi premtoi tek Gjoni 14: 1-3 se ai do tė pėrgatisė njė vend pėr besimtarėt nė qiell, dhe pastaj tė kthehen pėr tė na marrė, ku ai ėshtė. Para-trib pretendon se Jezusi do tė kthehet nė tokė pėr tė qenė atje me kongregacionin e tij. Pse do Jezusi pėrgatitur njė vend pėr ne nė qiell dhe pastaj nuk na merr atje?

 Pėrgjigje: doktrina Post-trib ėshtė shumė e vėshtirė pėr tė shpjeguar Gjoni 14: 1-3

shpallja e Jezusit nė Nazaret

Luka 4:. 18-19 - "Fryma e Zotit ėshtė mbi mua, sepse ai mė vajosi pėr tė ungjillizuar tė varfėrit ai mė dėrgoi pėr tė shpallur ēlirimin e tė burgosurve dhe kthimin e tė parit tė verbėrve, pėr tė dhėnė shtypur lirinė dhe tė predikuar vitin e pranueshėm tė Zotit

E ndjekur Jezusi u tundua nė shkretėtirė, ai erdhi nė Nazaret, ku ai lexonte nga Isaia 61: 1-2 dhe shpalli se kėto fjalė kishte ardhur e vėrtetė. Gjė nė njoftim ėshtė se Jezusi ndalon nė mes tė dėnimit pa pėrfunduar tė gjithė profecia e Isaias.

Arsyeja Jezusi ndalon nė mes tė vargut ėshtė se pjesa e parė e kėtij ajeti ka qenė me ardhjen e tij tė parė dhe tė shėrbimit nė tokė pėr tė bėrė. Pjesa e dytė e profecisė do tė pėrfundojė vetėm pas kisha ėshtė zhdukur nga toka.

Izraeli dhe Kisha

Veprat e Apostujve 15: 13-18 - "Vėllezėr, mė dėgjoni! Simoni ka pėrshkruar se si Perėndia e bėri pėr herė tė parė i sigurt se ai fitoi popull pėr emrin e tij midis kombeve Kjo ėshtė nė pėrputhje me fjalėt e profetėve, i cili thotė: Atėherė unė do tė kthehem prapa.. dhe rindėrtuar banesėn e Davidit qė ka rėnė. gėrmadhat e tij unė do tė rindėrtojė, dhe unė do ta vendosur atė,

D et arsye tė tjera teologjike se Kisha do tė rrėmbehet nė javėn e 70 dhe tė fundit tė viteve.

Nėse shkaku kryesor pėr javėn 70 ėshtė pėr tė pėrfunduar gjashtė premtimet ndaj Izraelit qė ne shohim nė Danieli 9:24, atėherė asambleja jetė zhdukur para se atėherė. Jacob dėshmon se nė Veprat 15, sekuenciale pas kohės Kuvendit nė tokė, Zoti do tė kthehet fokusin e tij dhe tė vazhdojė programin e saj me Izraelin. Rrėmbimi do tė ndodhė nė njė moment kohor tė veēantė se kthimit tė dukshme Jezusit e Zotit ka programe tė ndryshme pėr Izraelin dhe Kishės.

Mundimi Me fjalė tė tjera, dy tė pėrbashkėt. Pjesėrisht pėr tė pastruar Izraelin, dhe sė dyti, pėr tė shkatėrruar dhe pėr tė bėrė deri me kombet pafe. (Jer 30: 1-11). Kongregacioni nuk i takon me kėto qėllime. 

Borisė 7

Zbulesa 11:15 -  Dhe engjėlli i shtatė  i ra trumbetės . Pastaj u dėgjua nė qiell zėrat e fortė qė ka thėnė: ". Mbretėritė e botės tani i takon Zotit tonė dhe tė Krishtit tė tij, dhe ai do tė mbretėrojė nė shekuj tė shekujve"

E n Disa thonė se ngazėllim dhe nė ringjalljen qė ndodh nė burisė sė fundit ėshtė e njėjtė si 7 dhe burisė sė fundit hasim nė shtrėngime. Por ne nuk duhet ngatėrruar shtatė borisė nė Zbulesa 11:15, me borisė fundit pėrkasin Ringjalljes.

Sė pari, ka njė ndryshim nė tė dy subjektit dhe ndikimin mbi kėto dy bori, kur fryhet e Perėndisė ėshtė njė bori e shpėtimit, nė kontrast me shtatė bori qė hasim nė Zbulesa ėshtė gjykimi i kėsaj bote. Borinė e Perėndisė, ėshtė njė thirrje pėr tė ringjalljes, dhe mbledhja e popullit tė Perėndisė.

Kjo nuk ėshtė Zoti defekt nė borisė nė Zbulesa, por mė tepėr njė engjėll. Kur engjėlli defekt borisė, ėshtė njė sinjal se shtrėngimi i madh fillon, dhe 3.5 vitet e fundit mund tė ketė filluar. Dhe sė fundi, kur i fryhet e Perėndisė tingėllon aq transmutes atė vetėm njė ngjarje e madhe, ndėrsa shtatė liron borisė disa ngjarje tė ndryshme.

Diel

1 Thesalonikasve 5: 2 - Nėse kohėt dhe stinėt, vėllezėr, ne nuk kemi nevojė pėr tė shkruar pėr ju. Ju e dini shumė mirė se dita e Zotit vjen si njė vjedhės natėn. Kur njerėzit janė duke thėnė, "Paqe dhe siguri", atėherė ata vuajnė shkatėrrimin aq papritur sa dhimbja vjen nėpėr njė grua shtatzėnė, dhe ata nuk do tė shpėtojnė. Por ju, vėllezėr, nuk jeni nė errėsirė, qė ajo ditė t'ju zėrė nė befasi si njė vjedhės.

M njerėzit avull angazhohen dhe i referohet ditės sė Zotėrisė si njė ditė tė kufizuar dhe tė caktuar prej 24 orėsh, qė do tė mbahet nė fund tė pikėllimit, kur Jezusi e kthimit tė dukshme. Kėshtu, do tė thotė se dita e Zotit dhe Rrėmbimi janė sinonime dhe shkon jashtė nė njė.

Ndoshta vargu mė i cituar ėshtė vetėm 1 Selanikasve 5: 2, e cila pėrmend ngazėllim nė lidhje me ditėn e Zotit. Si dita e Zotit, nė tė njėjtėn mėnyrė qė Jezusi tė vijė si njė "vjedhės natėn" qė ju lidh shpesh ngatėrrojnė kėto dy ngjarje.

Por njė shqyrtim i disa bivelverser qė pėrmend ditėn e Zotėrisė tregon se ajo nuk i referohet vetėm njė ditė tė vetme, por nė njė kohė tė gjykimit qė mbulon dy shtrėngime, Jezu kthimit tė dukshme dhe tė Mijėvjeēarit.

Joel 2: 11-20 -  Dita e Zotit tė pėrfshijė njė sulm nga armiku nga veriu, e cila shumė besojnė se ėshtė e njėjtė sulmi ne shohim nė Ezekieli 38-39. Shumė besojnė se GOG / Magog lufta ndodh nė pjesėn e parė tė Mundimit.

Joel 3: 4 -  Kėtu ėshtė dita e Zotit lidhur me kthimin e dukshme Jezusit dhe gjykimin e tij mbi kombet. 

2 Peter 3: 10-23 -  Kėtu dita e Zotit nuk mund t'i referohet kthimit tė dukshme tė Jezusit, atėherė ne e dimė se dita e trupat qiellorė do tė shpėrbėhet, dhe ne kemi marrė qiej tė rinj dhe njė tokė tė re nė vend tė parė pas 1000 vjetėsh tė Perandorisė.

Ringjallja e parė

Zbulesa 20: 4 - Dhe pashė frone, dhe ata u ulėn mbi to janė dhėnė autoritet pėr tė gjykuar. Dhe pashė shpirtrat qė u ishin prerė kokat pėr shkak se ata kishin dėshmuar e Jezusit dhe Fjala e Perėndisė dhe nuk e kishin adhuruar bishėn dhe figurėn e saj dhe tė mos marrė damkė mbi ballin apo tė dorės. Ata jetuan dhe mbretėruan me Krishtin pėr njė mijė vjet. Por tė vdekurit e tjerė nuk ka jetuar pėrsėri deri nė njė mijė vjet. Kjo ėshtė ringjallja e parė.

D ringjallja e parė nė Zbulesėn 20: 4 ėshtė gjithashtu diēka qė ka pasur shumė diskutime mbrapa dhe me radhė, dhe unė mendoj se fjala e Biblės flasin pėr veten e saj, kur lexojmė atė. Ne mund tė shohim nė ajetin qė flet pėr ringjalljen, dhe kjo ėshtė ringjallja e parė. Atėherė ne mund tė shohim se, dhe ka folur pėr dėshmorėve ringjalljen pas pikėllimit. Por kjo do tė thotė qė ringjallja e parė vetėm pėrbėhet nga dėshmorėve nga shtrėngime? Jo, sigurisht jo.

D ringjallja e parė ėshtė mė shumė nė lidhje me ēfarė lloj lloji i ringjalljes ėshtė. Ne mund tė shohim se ka dy lloje tė ringjalljeve. I pari me njė jetė tė pėrjetshme me Perėndinė, dhe ringjalljen e dytė tė njė pėrjetėsi pa Perėndinė. Ringjallja e fundit, qė ėshtė ndarja e pėrjetshme nga Perėndia, i pėrbėrė nga tė gjithė pengojnė vdekur nga tė gjitha periudhat kohore, dhe tė zhvillohet pas 1000 viteve tė Perandorisė. (Rev 20: 5)

Ringjallja e parė e cila ėshtė e barabartė me jetėn e pėrjetshme me Perėndinė zhvillohet nė faza tė ndryshme. Nė Dhiatėn e Re, ne shohim disa ringjallje tė ndryshme qė tė gjithė tė vijnė nė nėn kategorinė "ringjalljen e parė". 

  1. Ringjallja e Jezuit nė ditėn e tretė. Dhimbje shpėtimi i Jezusit ėshtė pėr shkak tė ekipit pėr tė gjithė rebelim tė. Nėse ai nuk e kishte pajtuar tė gjitha mėkatet e strehuesit pothuajse 2000 vjet mė parė, nuk e kishte ne kishim njė ringjalljen e tė vdekurve. Ringjallja e Jezusit ėshtė ringjallja ime. 

  2. Ringjallja e disa njerėzve nė Dhiatėn GL tid.- Heb 11:35 Besimtarėt nga Dhiatėn GL qė kanė ndodhur nė lidhje me vdekjen dhe ringjalljen e Jezusit. Matthew 27: 52-53

  3. Rrėmbimi Kuvendi i krishterė para finales dhe 70 javė tė viteve pėr Izraelin dhe Jeruzalemin.

  4. Ringjallja e dy dėshmitarėve nė fund tė pikėllimit - Up 11:12

  5. Ringjallja e besimtarėve GL Dhjatės sė dhe dėshmorėt e pikėllimit, i cili zhvillohet vetėm pak para restaurimin e mbretėrisė sė Izraelit. - Dan 0:13, Gjoni 11:24, Up 20: 4

boshllėqet pėrkohshme

M avujt nga ngjarjet qė ndodhin gjatė shtrėngimit dhe nė komunikim me kthimin e Jezusit na tregojnė se ėshtė e nevojshme pėr njė hendek tė pėrkohshme ndėrmjet ngazėllim tė Kuvendit, dhe Jezusi kthimi i dukshėm. Disa nga ngjarjet qė sugjerojnė se kjo ėshtė:

gjyqit tė Krishtit

2 Korintasve 5:10 - Sepse ne tė gjithė duhet tė dalim para gjyqit tė Krishtit, qė secili merr shpagimin atė qė ai ka bėrė nė kėtė jetė, tė mira apo tė kėqija

G UDS fjalė na mėson se tė gjithė ne do tė qėndrojnė njė ditė para fronit tė gjykimit tė Krishtit dhe tė bėjė räkenskab pėr veprat tona. Njė gjykatė e cila ėshtė pėr tė ēliruarit dhe nuk duhet tė ngatėrrohet me gjykimin nė fron tė madh tė bardhė pas 1000 viteve tė Perandorisė. Fjala greke pėr kėtė gjykatė ėshtė "Bema", dhe pėr kėtė arsye ėshtė quajtur "gjykim Beema".

1 Korintasve 4: 5 - Lower pėr kėtė arsye nuk ka gjykim para kohe, para se tė vijė Zoti. Ai duhet tė ndizet si fsheh errėsirės dhe do tė shfaqė mendimet e zemrės dhe qėllimet, dhe atėherė do tė secili tė ketė lavdėrimin e vet nga Perėndia

Kjo gjykatė merr lidhur menjėherė me upprycklsen, qė do tė thotė se kur Kuvendi kthehet me Krishtin nė tokė, ata tashmė janė pėrpara fronit tė gjykimit tė Krishtit pėr modtaga shpėrblimin e tyre.

24 pleqtė

N Ågot si bekräfter se kjo gjykatė tė zhvillohet nė menjėhershėm tė nyjė deri nė ngazėllim janė 24 pleqtė, qė pėrfaqėsojnė Kuvendin e plotė forcė. Ata janė nė vend rreth fronit tė Perėndisė, i Kroner nė kokė, dhe tė gatshėm pėr t'i shėrbyer Zotit gjatė shtrėngimit, para se pastaj se Jezusi thyen vulėn parė nė Zbulesa 6 kapitullit

Nėse 24 pleqtė pėrfaqėsojnė kongregacionin, kjo do tė thotė dy gjėra. Dhe nė njė kohė qė kėrkohet ndėrmjet ngazėllim dhe 70-årsveckans fillim, dhe para vendimit tė parė dhe para se kali i parė do tė blihet, asambleja ėshtė tashmė nė vend nė qiellorit.

Gjykimi i kombeve dhe johebrenjve

D shenjė e kombeve do tė ishte e pamundur nė qoftė se nuk ishin pėr njė hendek tė pėrkohshme ndėrmjet ngazėllim dhe kthimin e dukshme Jezusit. Si tjetėr do tė tė dy tė ruhen dhe tė pashpėtuarit, tė cilėt janė ende nė trupat e tyre fizikė mund tė ndahen nėse besimtarėt u shkulėn tashmė dhe kthyer lavdinė e organeve?

Nėse Rrėmbimi ndodh pas pikėllimit tė gjetur thjesht nuk ka nevojė pėr tė ndarė njerėzit para Mijėvjeēarit. Ne tashmė do tė kishte pasur njė uppdelining nė lidhje me ngazėllim kur Jezusi vėnė kėmbė nė malin e Ullinjve.

Popullsia e Mijėvjeēarit

M eople qė janė tė shpėtuar gjatė shtrėngimit do tė shkojė nė trupat e tyre natyrore nė Mijėvjeēarit. Kėta njerėz do tė punojnė, tė ndėrtojnė shtėpi dhe kanė fėmijė. Para se tė shkojmė nė Mijėvjeēarit, nuk do tė jetė pėrsėri shumė njerėz nė tokė, ndryshe fund tė pikėllimit, kur njeriu do tė jetė mė e rrallė se arin e Ofirit? (Is 13: 9-12)

e ardhmja e Izraelit

Nė  njė moshė ku Jude dhe Gentile janė bėrė njė trup i vetėm e nevojshme hendekun kohė pėr Zotin pėr tė vazhduar programin me Izraelin. Javėn e 70 dhe i fundit i viteve ėshtė koha kur Zoti pėrsėri do tė vėnė fokusin e saj mbi ēifutėt dhe kombit izraelit.

Fundi i församlingenstid nė tokė plotėson jo vetėm profecitė biblike, por edhe shprehje e njė hendeku tė nevojshėm mes ngazėllim dhe kthimin e dukshme Jezusit. Tė dy gjykimi selia e Krishtit, 24 pleqtė, gjykimin e kombeve, popullsia e mijėvjeēarit dhe programit tė Zotit pėr Izraelin ėshtė, dhe sugjerojnė kėtė. 

pėrfundim

V nė jetojmė nė njė kohė e pritjes. Nė ndėrkohė, dhe nė pritje qė Zoti do tė sė shpejti do tė na thėrret nė shtėpi tė tij. Unė jam mjaft i fortė nė besimin tim se ne jemi brezi i zgjedhur qė do tė ketė hir tė pėrjetojnė tė ftohtė, borisė qiellor e Zotit dhe njė engjėll klithmat.

Kongregacioni i kanė fillimet e saj nė Perėndinė derdhjen e Shpirtit nė Rrėshajėve, dhe do tė pėrfundojė me ngazėllim e mbledhjes. Ėshtė koha pėr tė hequr kokat tona, pėr afrimin shpejti ēlirimin tonė.



PJESA 4

D et Kjo ėshtė pjesė katėr nė seri - kthimin e Jezusit para pikėllimit, qė kam shkruar mė parė postimet e mėposhtme:

       

Kundėrargumentet og Ēėshtjet

E ne nga ēėshtjet qė janė diskutuar shpesh kur flasim pėr doktrinėn Para-trib - se ngazėllim e mbledhjes, pėrpara mundimi ose javėn e fundit tė viteve - ėshtė histori pjesėrisht Pre-tribs pasi famshme profecisė sė Margeret McDonald nga 1800 e cila e prekur John Darby nė teologjinė e tij.

Tė dy pikė unė mendoj se janė interesante pėr shkak se ata shpesh pėrdorin si njė argument kundėr, kur ne flasim doktrinėn Para-trib, i cili atėherė u paraqit si njė doktrinė tė re, dhe tė cilėt nuk kanė qenė mė parė mėsuar nga historisė sė kishės. Ky post do tė marrė nė bazė tė kėtyre kundėrshtimeve dhe pyetje.

Mė e zakonshme kundėr-argument i

E ne i argment mė tė zakonshme doktrina Para-trib ėshtė kėshtu ", ajo ėshtė njė doktrinė shumė e re pėr atė qė tė jetė i besueshėm." Por ka disa probleme me kėtė argument. E para ėshtė se ai injoron faktin se Bibla na mėson se tė kuptuarit e profecive kohore fund nuk njihen apo zbuluar, para kohės qė kėto ngjarje parashikuar tė zhvillohet.

Kur Daniel mori profeci tė caktuara qė zbulojnė kohėn fund, ai iu pėrgjigj Zotit, qė ai nuk e ka kuptuar ato. Zoti Danieli u pėrgjigj se "kėto fjalė janė tė mbeten tė fshehura dhe tė vulosura deri nė fund tė kohės." (Dan 12: 9)

Njė kuptim i fjalės profetike

N ėshtė fjalė tė tjera, ne shohim fjalėn e Zotit realizohet nė kushtet e profecisė biblike, kėshtu qė ne tė merrni njė kuptim tė duhur tė fjalės profetike.

Kjo nuk ėshtė pėr t'u habitur se historia e kishės kanė qenė pyetje nė lidhje me profecinė e Ezekielit nė 48, e cila flet e princit tė Gogu do tė sulmojė Izraelin me njė koalicion tė vendeve myslimane njė ditė. Pėr disa mijėra vjet, Izraeli nuk ekzistonte, dhe njė profeci qė flet pėr njė sulm nė njė vend qė nuk ekziston konfuzion, ka krijuar.

Profeci tė tjera janė tė lidhura me dy historinė tonė, por edhe nė zhvillimin teknologjik qė kemi pėrjetuar nė shekujt e fundit, diēka qė duhet tė ketė qenė njė mister pėr njerėzit qė jetuan para. Si mund njė shpjegojė dy dėshmitarėt e kapitullit Zbulesa 11, ku tė dyja vdekjes dhe ringjalljes sė tyre, tė dėshmuar nga e gjithė bota? Apo imazhin e bishės qė vjen gjallė dhe flet fjalėve tė mėdha?

Ne do tė me fjalė tė tjera, qė tė ketė njė kuptim tė saktė tė fjalės profetike si ne i afrohemi kohės sė pėrfundimit tė saj.

Spiritualising e profecive tė Biblės

D et fakti se pjesėt e fjalės profetike ka qenė i fshehur dhe i vėshtirė pėr t'u interpretuar, derisa tė shohim pėrfundimin e saj, ėshtė diēka qė ka karakterizuar tė madhe tė historisė sė kishės.

Nė vitin 430 er. Shkroi librin i babait kisha Agustinit seri "qytetin e Perėndisė", e cila konsiderohet si njė prej tij mė i rėndėsishėm dhe inflytelsesrika punon. Profecia Augustine spiritualized Biblės dhe argumentoi se Mijėvjeēarit (Millennium) tashmė kishte filluar dhe do tė vazhdojė deri nė Jezu 'ardhjen e dytė.

Profecitė biblike do tė, me fjalė tė tjera nuk mund tė kuptohet ose tė interpretohet fjalė pėr fjalė. Ishte kjo shpirtėzimit i profecive biblike qė ishin pėr tė shėnuar historinė e kishės dhe mėnyra se förtolkade ato nė pėr mijė vitet e ardhshme.

Etėrit e hershėm tė kishės

M njė para se tė marrė njė "rigjallėrim" tė profecisė biblike ku ne pėrsėri filloi tė parė dhe interpretuar ato fjalė pėr fjalė, ajo megjithatė tregon historinė e kishės se pėrveē Apostujve, kėshtu qė gjithashtu kishte Etėrit e hershėm tė blloqeve tė ndėrtimit tė arsimimit tė tyre, e cila ėshtė baza e doktrinės para-trib . Ajo ėshtė gjithashtu njė fakt se pothuajse tė gjithė etėrit e hershėm tė Kishės predikonin premillennialism.

Justin Martyr (e njohur edhe si Justin, Filozofi 110-165 e.Kr) tė cilat nė masė tė madhe ka ndihmuar pėr tė formuluar teologjinė e Kishės, madje shkoi aq larg qė ai sugjeroi se nėse dikush predikonte diēka tjetėr, ai ishte njė heretik. (1)

Nje ringjallje e profecisė biblike

E ndjekur shumė vite tė errėsirės shpirtėrore tė mesjetės nė Evropė nė kemi marrė Reformės, dhe ngadalė kemi filluar pėr tė parė njė rigjallėrim tė profecisė biblike ku förtolkningen ishte literal.

Kjo "ringjallje" filloi seriozisht nė mesin e puritanėve, njė lėvizje riedukimi qė u shfaq nė Angli rreth 1560s, tė cilat shpejt ēoi nė njė kuptim tė rrėmbimit nė qiell ishte njė ngjarje e veēantė nga Jezusi "tė dukshme tė vijnė.

Udhėheqėsit e tyre "Rritja Mather", e cila ishte njė kishė puritan, Oman dhe dijetar i cili kishte ndikim tė madh nė jetėn shpirtėrore tė Massachusetts argumentoi se shenjtorėt ishin "kapur deri nė qiell pėr tė shpėtuar kalimin e fundit tė zjarrit". (2)

Njė zhvillim historik

F mėnyrė n pėr tė hedhur poshtė se doktrina Para-trib ėshtė njė "doktrinė e re" dhe vetėm nė bazė tė mėsimdhėnies John Darby-sė, nė vijim ėshtė njė zhvillim historik me njė utplock deklarata e Etėrve tė Kishės dhe njerėzit tė cilėt kanė shprehur mendimet e Para-trib nė mėsimin e tij nga historisė sė kishės.

Kjo do tė thotė se kur njerėzit thonė se kthimi i Jezusit para pikėllimit, ose se doktrina Para-trib doktrinė nuk ėshtė shpallur para 1800, nuk ėshtė thjesht e vėrtetė. Pėr tė treguar se ky mėsim ekzistuar shumė kohė para John Darby, kėtu janė vetėm disa shembuj tė njerėzve dhe tė etėrve tė kishės qė patregueshme kėto mendime:

historia Pre-tribs

John Darby - 1800-1882

J ohn Darby ka lindur nė Londėr, dhe ishte ai i cili do tė ketė njė ndikim tė madh nė doktrinėn e para-trib, pasi ai sistematikisht vėnė e njėjtė, pasi ai ka studiuar subjektin.

Darby arriti nė pėrfundimin se duhet tė ketė njė dallim tė qartė midis Izraelit dhe Kishės, dhe ai u bė i bindur pėr kthim 'imminenta' Jezus, qė do tė thotė se Zoti mund tė kthehen nė ēdo kohė, pa disa karaktere tė mėhershme. Nė 1827, ai kishte zhvilluar disa parime themelore qė do tė karakterizojnė njė sistem tė ri teologjik njohur si "pėrndarjet".

Profecia Margeret MacDonald

N Ågot ėshtė e rėndėsishme pėr tė prekur dhe qė ka qenė kushtetuta e shumė diskutimeve dhe tė kuptuarit miss, ėshtė pikėrisht profecia Margeret MacDonald qė ėshtė konsideruar tė jetė ajo qė ka formuar doktrinėn Darby s dhe teologji. Ideja ėshtė kryer tashmė nė vitet '70 nga Dave Macpherson nė "E pabesueshme Para trib-Origjina 1973 (5)

Dave MacPherson pasur mendime qė karakterizohen shumė i argumentit ėshtė tė Kushtetutės pėr doktrinėn Para-trib ėshtė e rreme.

Margeret, atėherė 15 vjeē, do tė kishte marrė pjesė nė njė takim karizmatik lutjes nė Skoci - nė 1830. Atje, ajo do tė kishte profetizuar dhe tė dhėnė njė profeci nė tė cilėn ajo ka deklaruar se ngazėllim do tė bėhet para pikėllimit.

Profecia Margeret MacDonald

J lidhjet AG kėtė profecisė nė tėrėsinė e saj nė mėnyrė qė ju vetė mund tė gjykojė atė. Pėr fat tė keq, teksti nuk ėshtė pėrkthyer nė suedisht:

http://www.preteristarchive.com/dEmEnTiA/1975_macpherson_incredible-coverup.html

Kėtu ėshtė njė ekstrakt nga profecia qė kam theksuar tekstin qė ėshtė interesante:

" Nė pa njerėz tė mirė nė njė situatė tmerrėsisht tė rrezikshme,  i rrethuar nga rrjeta dhe pengesat, gati pėr t'u provuar, dhe shumė gati pėr t'u mashtruar dhe rastet. Tani do tė pabesėt tė zbulohet, me ēudira, shenja dhe mrrekullish tė rreme, kėshtu qė nėse do tė ishte e mundur tė zgjedhurit shumė do tė mashtrohen. Ky ėshtė gjyqi i zjarrtė Cila ėshtė qė tė na provoni. - Ajo do tė jetė pėr tė spastruar dhe pastrimin e anėtarėve reale tė trupin e Jezusit; por Oh Ajo do tė jetė njė gjykim i zjarrtė. Ēdo shpirt do tė lėkunden nė qendėr. Armiku do tė pėrpiqet pėr tė shkundur ēdo gjė ne kemi besuar - Por prova e besimit tė vėrtetė do tė gjenden pėr tė nderuar dhe lavdėrimin dhe lavdinė. Asgjė, por ajo qė ėshtė e Perėndisė do tė qėndrojė. Qė dėgjojnė Stony-terren do tė shfaqet - dashurinė e shumė tė ftohtė do dylli unė shpesh saidthat natė, dhe penguar qė, tani do sytė e tmerrshme e njė Krisht tė rremė tė shihet nė kėtė tokė. dhe asgjė, por Krishti jeton nė ne, mund tė zbulojė kėtė pėrpjekje tė tmerrshme tė armikut pėr tė mashtruar - ose ajo ėshtė me ēdo mashtrim ligėsie do ta bėjė - ai willhave njė kundėr-parti pėr ēdo pjesė tė sė vėrtetės sė Perėndisė dhe njė imitim pėr ēdo vepėr e Spirit. Shpirti duhet dhe do tė bjerė mbi Kishėn, qė tė jetė e pastruar dhe e mbushur me Perėndinė - dhe vetėm nė proporcion si Fryma e Perėndisė punon,

Kjo ėshtė  veēanėrisht natyra e gjykimit, pėrmes tė cilit ato janė pėr tė kaluar Kush do tė llogaritet i denjė tė dilni para Birit tė njeriut.  Nuk do tė jetė gjyq jashtė  shumė, por 'tis Kryesisht tundimit. Ajo ėshtė sjellė nga derdhjen e Shpirtit, dhe tė drejtė do tė rritet nė proporcion si Fryma derdhet. Gjyqi i Kishės ėshtė nga Antikrishtit.  Ajo ėshtė duke u mbushėn me Frymėn e se ne do tė mbahen. End quote.

Kundėrshtimet dhe kundėrargumentet

O m ju mund tė kuptoni domethėnien e kėsaj profecie, ju do tė kuptoni se ajo ėshtė kundėrargumentet mjaft e qartė nė lidhje me kėtė profeci nga Margeret, dhe nė mėnyrėn se si ajo do tė kishte ndikuar nė teologji John Darby s:

Sė pari, ka njė dallim qė ekziston nė mes tė profecisė dhe librat e hershėm John Darby s. Profeci erdhi nė vitin 1830, por tashmė disa vite mė parė, Darby ka shkruar libra nė lidhje me ngazėllim hershėm para pikėllimit. Ėshtė pra e pamundur tė Darby do tė kishte qenė me ngjyrė nga kjo profeci.

Mundimi pastrimi zjarri

F vesh Sė dyti, ajo ėshtė substancė shumė e profecisė qė e bėn tė pamundur. Nė qoftė se ju pėlqen, unė mund tė lexojnė dhe tė kuptojnė se ēfarė ėshtė shkruar, atėherė nuk ka asgjė nė profecinė pėr tė sugjeruar se Margeret as mendim, as profetizoi njė interpretim para-trib. Margeret "profetizo" duke pėrfshirė si vijon:

"Ky ėshtė gjyqi i zjarrtė Cila ėshtė qė tė na provoni. - Ajo do tė jetė pėr tė spastruar dhe pastrimin e anėtarėve reale tė trupin e Jezusit; por Oh  Ajo do tė jetė njė gjykim i zjarrtė

Kjo ėshtė  veēanėrisht natyra e  gjykimit, pėrmes tė cilit ato janė pėr tė kaluar Kush do tė llogaritet i denjė tė dilni para Birit tė njeriut.

Gjyqi i Kishės ėshtė nga Antikrishtit. Ajo ėshtė duke u mbushėn me Frymėn e se do tė mbahen "

Kur Margeret shkruan se mundimi, ose koha gjykim ėshtė pėr tė pastruar kongregacionin, dhe Kuvendi mundimi do tė duhet tė kalojnė nėpėr do tė vijė nga Antikrishtit, atėherė ajo nuk ėshtė tjetėr vetėm mendime tė qarta postare-trib qė nuk kanė asgjė pėr kthimin e Jezusit para pikėllimit pėr tė bėrė.

Sė treti, profecia vėrtetė tė rėndėsishme. Ėshtė e rėndėsishme ēėshtja ėshtė nėse doktrina ėshtė biblike apo jo, dhe kjo ėshtė, me fjalė tė tjera fjala e Perėndisė pėr tė vendosur.

Rrėmbimi ėshtė "i pashmangshėm" ose lidhur

1 Thesalonikasve 1:10 - Dhe tė presin pėr Birin e tij nga qielli, qė Perėndia e ringjalli prej sė vdekurish, Jezusin, qė na ēliroi nga zemėrim qė po vjen.

E ne i pjesės mė tė rėndėsishme, kur ne flasim pėr ngazėllim, ėshtė se ai ėshtė "i pashmangshėm", qė do tė thotė se ėshtė e lidhur, dhe diēka qė ju do tė presin qė tė ndodhė nė ēdo kohė.

Kuptimi i fjalės "tė afėrt" ėshtė "cilėsia ose gjendja e tė qėnit gati tė ndodhė" - Njė ngjarje apo kusht qė ėshtė gati tė ndodhė. Pra, kur flasim pėr "imminenta" Zoti, ose kthim nė lidhje nė lidhje me profecitė e fund-kohė, kėshtu qė thjesht do tė thotė se kthimi i Jezusit nė kishė mund tė shihni nė ēdo kohė, pa ndonjė karaktere tė mėhershme.

Fjala "presin" nė kėtė varg biblik ėshtė pėrkthyer nga fjala "anamenein" qė do tė thotė "pėr tė pritur pėr dikė pėr tė arritur." Ajo tregon "aktiv" qėndrimin dhe rolin e personit qė ėshtė duke pritur.

Rapture - njė ngjarje unsigned

D et vetmja mėnyrė pėr tė rrėmbimit nė qiell e mbledhjes mund tė jetė "i pashmangshėm" dhe unsigned, ėshtė se ajo duhet tė bėhet para se tė pikėllimit apo javėn e fundit tė viteve. Me fjalė tė tjera, nuk ka shenja profetike qė do tė paraprijnė ngazėllim, apo diēka qė Kuvendi duhet tė jetė i vetėdijshėm do tė ndodhė para saj se kjo ngjarje mund tė ndodhė.

Nėse kisha do tė presė pėr disa shenjė, kėshtu qė nuk do tė jetė, ose tė ketė nevojė pėr tė "vazhdimisht presin pėr kthimin e Zotit."

Jesus kthimi i dukshėm

T sėmurė Ndryshe Rrėmbimi ėshtė kthimi i dukshėm i Jezusit ėshtė "i pashmangshėm", atėherė duhet tė ketė disa prova ose ngjarje pėrpara Jezusit mund tė vėnė kėmbėt e tyre mbi malin e Ullinjve.

Sė pari, Izraeli duhet tė kthehet nė vendin e tyre. Antikrishti duhet tė ketė largua pėrpara, dhe ne duhet tė pėrjetojnė neverinė e shkatėrrimit, dhe kafshėt. Tė dy profetė duhet tė vijnė pėrpara dhe profetizo gjatė 3.5 vjet, dhe gjykimi dhe zemėrimi i Perėndisė duhet tė bjerė mbi kėtė tokė. Sė fundi, ēdo komb duhet tė kthehet kundėr Izraelit, dhe ne do tė merrni atė si Bibla e quan Armageddon.

Mungesa e fjalėve mbėshtetėse

D et qė ėshtė e rėndėsishme kur flasim pėr ngazėllim Kuvendit, ėshtė se ju thjesht duhet pėr tė shkelur mungesėn totale nė dispozicion tė fjalėve mbėshtetėse, premtimin e jetės sė pėrjetshme pėr ata qė janė tė durueshėm dhe tė japin jetėn e tyre gjatė vuajtjes mundimi, apo premtime forca gjatė vendimit antikrishti-sė.

A do tė jetė mėnyra se kisha ishte e destinuar pėr tė shkuar nėpėr periudhėn mundimi, Zoti padyshim do tė pėrgatisė dhe tė paralajmėrojė kongregacionin e tij nė lidhje me kėtė.

Fjala na nxit

G UDS fjala na thėrret vazhdimisht qė tė ketė njė pritje tė vazhdueshėm tė kthimit tė Jezusit, e cila pėr kėtė arsye ėshtė njė ngjarje e vėrtetė, pa ndonjė karaktere tė mėhershme. Kėtu janė shembuj tė disa nga pasazhet qė janė tė dy duke treguar dhe duke na treguar se kisha duhet tė jetojnė nė pritje tė vazhdueshėm tė Zotit tonė Jezu Krisht pėr tė ardhur nė popullin e tij:

Romakėve 13: 11-12 - Ruhuni tė gjitha kėto, aq mė tepėr, ashtu si ju e dini se ēfarė kohė vuajtja, se ora ka ardhur pėr ju qė tė zgjoheni nga gjumi. Sepse shpėtimi ynė mė afėr, se kur kemi ardhur pėr tė besuar. Nata u thye dhe dita u afrua. Le tė flakim, pra, veprat e errėsirės dhe tė veshim armėt e dritės. 

1 Corinthians 1: 7 - nė mėnyrė qė ju jeni mungon asnjė dhunti, ndėrsa unė pres pėr Zotin Jezu Krisht tonė, zbulesė. 

File 03:20 - Ne do tė kemi qytetėria jonė ėshtė nė qiejt, dhe prej aty ne presim, dhe nga Zoti Jezu Krisht si Shpėtimtar.

Filipianėve 4: 5 - Zemėrbutėsia juaj le tė njihet nga tė gjithė njerėzit. Zoti ėshtė afėr! 

1 Thesalonikasve 1:10 - dhe tė presin pėr Birin e tij nga qielli, tė cilin ai e ngjalli prej sė vdekurish, Jezusin, qė na shpėton nga zemėrimi qė po vjen.

Tit 2:13 - ndėrsa ne presim pėr shpresėn e lume dhe tė tė madhit Perėndi dhe tė Shpėtimtarit tonė Jezu Krisht, qė paraqitet e lavdishme.

Hebrenjve 9:28 - dhe ai do tė shfaqet pėr herė tė dytė jashtė, mos tė mbajnė dėnimin pėr mėkatin, por tė shpėtojė ata qė janė duke pritur pėr tė.

Hebrenjve 10: 37 - sepse brenda njė kohe tė shkurtėr pak, ai qė duhet tė vijė, dhe ai nuk do tė vonojė.

James 5: 7 - Prisni me durim pra, o vėllezėr, derisa tė vijė Zoti.

James 5: 8 - edhe ju jini tė qėndrueshme dhe pėr tė forcuar zemrat tuaja, sepse ardhja e Zotit ėshtė afėr.

1 Peter 4: 7 - Fundi i tė gjitha gjėrave ėshtė afėr.

Jude 1:21 - ruani veten nė dashurinė e Perėndisė, ndėrsa ju prisni pėr Zotin tonė Jezu Krisht nė mėshirėn e tij do t'ju japė jetė tė pėrjetshme.

Up 3:11 - Unė do tė sė shpejti. Mbajeni atė qė ju keni, nė mėnyrė qė askush nuk do tė marrė kurorėn tuaj.

Zbulesa 22: 7 - "Dhe ja, unė vij shpejt.

Zbulesa 22:20 - Ai qė dėshmon pėr kėto gjėra, thotė: "Po, unė vij shpejt." Amen, eja, Zoti Jezus!

Pra, kjo ishte njė nga pasazhet nė Bibėl qė na tregojnė pritshmėrinė se Kuvendi duhet tė ketė. Fjalėt qė flasin pėr kthimin e Zotit lidhur, dhe Kuvendi duhet qė gjithmonė tė jenė tė pėrgatitur. Ata flasin pėr kthimin e Zotit pa shenja tė mėparshme, dhe ata tė sigurojnė ngushėllim dhe inkurajim, pa i lidhur ato me shtrėngime.

Maranatha - Ti Zoti ynė erdhi

1 Korintasve 16:22 - Nė qoftė se ndokush nuk e do Zotin, ai do tė shfaroset. tha Marana.

E ne nga argumentet mė tė forta pėr kishėn e hershme ka jetuar nė pritje tė vazhdueshėm tė kthimit tė Jezusit ėshtė mėnyra qė ata pėrshėndetėn njėri-tjetrin dhe qė Pali pėrdor nė njė nga letrat e tij: Marana'ta.

Fjala Marana'ta ėshtė Aramaic dhe do tė thotė: "Ti je Zoti ynė, eja!" Kjo ishte njė shprehje e dėshirės sė Kuvendit dhe tė kuptuarit se Zoti mund tė vijė nė ēdo kohė. Pra, kur Pali shkruan pėrshėndetjen e mbylljes nė 1 Korintasve 16, ai thotė se nėse ndokush nuk e do Zotin, ai do tė jetė "mallkim". Fjala do tė thotė i zemėruar, dhe pastaj i mallkuar "Tha Marana," ardhjen e Zotit.

Nėse Kuvendi nuk ka pasur njė pritje qė Zoti do tė vinte, ata nuk kishin pėrdorur kėtė pėrshėndetje, i cili ėshtė edhe njė lutje, njė kėrkesė dhe njė thirrje pėr kthimin e Jezusit.

Pali po i priste Zotin

1 Thesalonikasve 4:15 - ne po ju them me fjalėn e Zotit, se ne tė gjallėt dhe tė mbeten deri nė ardhjen e Zotit, nuk do tė parandalojė ata qė janė nė gjumė    

Pali pėrdor fjalėn "ne", kur ai pėrmend ata tė cilėt janė tė gjallė dhe tė mbeten deri nė ardhjen e Zotit, i cili sugjeron se Rrėmbimi nė thelb tashmė mund tė ndodhė nė kohėn e Palit.

James 5: 8 - Jini tė qėndrueshme dhe pėr tė forcuar zemrat tuaja, sepse ardhja e Zotit ėshtė e afėrt

Track i ditėt e Pavlit ishte afėr kthimi i Zotit, dhe ai i inkurajon kongregacionin pėr tė jetuar nė pritje tė vazhdueshėm tė Jezusit nga qielli.

Kur ne flasim interpreton kohėn qė ne nė tė cilėn jetojmė, dhe besoj se ne jemi brezi qė do tė pėrjetojnė kthimin e Zotit, kjo ėshtė pėr shkak se ne e krahasojmė karakterin profetik tė pikėllimit. Pėr shkak tė shenjave qė ne mund tė shohim se dita e Zotit po i afrohet, dhe se dhembjet e lindjes tė rritet.

Me fjalė tė tjera, shenjat e brendshme dhe tė jashtme tė cilat tregojnė se 70 dhe javėn e fundit tė viteve po afrohet, dhe kėshtu edhe ngazėllim e kongregacionit.

Etėrit apostolik

J esse Forest Silver, shkroi nė librin e tij "kthimin e Zotit shkroi Etėrve Apostolikė:" Ata pritet kthimin e Zotit nė kohėn e tij. Ata mendonin se koha ishte e lidhur, ashtu si Zoti i kishte mėsuar ata qė tė ketė njė qėndrim vigjilent. (13)

John F. Walvoord, njė teolog i krishterė pėrmbledh nė kėtė mėnyrė: "Elementi qendror i para-trib kofshėt, pėrkatėsisht doktrina e imminenta Zotit dhe kthimit tė lidhura, ėshtė njė rol tė shquar nė kishėn e hershme, i cili jetonte nė pritje tė vazhdueshme tė ardhjen e Zotit pėr e tij kuvendi. (12)

pėrfundim

H istorien na tregon se, nė dritėn e mungesės sė madhe tė vizionit profetik, apo shpirtėzimit tė fjalės profetike pėr gati 1000 vjet deri nė Reformimit, kėshtu ėshtė historia kishė qė kisha e hershme dhe Etėrit e hershėm kishin njė pritje tė vazhdueshme tė Jezusit vjen.

Pre-mileniarizmi, qė do tė thotė se kthimi i Jezusit do tė bėhet para se tė Mijėvjeēarit fjalė pėr fjalė pothuajse u zhduk pas Kėshilli i Efesit, njė kėshilli ekumenik nė 431 pas Krishtit, u vendos, dhe konsiderohet kjo si heretike. Kjo ishte mė vonė gjatė Reformimit qė ne mund tė shohim se si fjala profetike pėrsėri u bėrė i gjallė.

Doktrina Para-trib u sistemuar nė vitet 1800 nga preferencat e John Darby, por pėr tė thėnė se doktrina nuk ka ekzistuar para asaj kohe, qė tė pretendojnė se "shfajėsimi me anė tė besimit" nuk ishte njė doktrinė e vėrtetė para se tė Martin Luther marrė zbulesė pėr kėtė. Natyrisht njerėzit qė predikohej «justifikim anė tė besimit" para 1500, por Zoti e pėrdorur me Martin Luterin nė mėnyrė tė veēantė pėr tė sjellė kėtė tė vėrtetė nė dritė. Nė tė njėjtėn mėnyrė ai e bėri me John Darby nė aspektin e ekstazė dhe kthimin e Jezusit.

Ne jemi duke pritur pėr kthimin e Zotit

P recis se fjala na thėrret ndėrsa presim ardhjen e Zotit. Ne nuk presim pėr karaktere tė veēanta, ose qė njė ngjarje e veēantė do tė ndodhė qė ėshtė e lidhur me ngazėllim. Jezusi mund tė vijė nė ēdo kohė, e cila ėshtė edhe nxitje dhe inkurajim qė Zoti ka pėr ne. Pritshmėria e vazhdueshme qė Jezusi mund tė kthehen nė ēdo kohė.              

Ajo ishte Paul ngushėllim pėr kishėn nė Selanik, dhe vetėm si se ajo ėshtė njė ngushėllim pėr ne. Ne jemi duke pritur pėr atė pėr tė ardhur, pėr tė shpėtuar dhe na ruaj prej zemėrimit qė po vjen (1 Thesalonikasve 1:10)

Jezusi po vjen sė shpejti!

referencat:

  1. "Etėrit kishėn e hershme"
  2. Paul Boyer, kur koha do tė jetė mė: ​​Besimi Prophecy nė Moderne kulturėn amerikane (Cambridge, MA: Belkndap Press, 1992), faqe 75-
  3. Paul N. Benware, Kuptimi End Times Profeci 1955 faqe 197-198)
  4. Tommy Ice "Morgan Edwards: A Pre-Darby Rapturist" Konservatore Teologjik Jounal, i 1997 faqe 4-12.
  5. Dave MacPherson, Unbelievable Pre-trib Origjina, 1973
  6. Bariu i Hermasit, Njė kopje e shkrimeve complte e The Sherherd i Hermasit mund tė gjenden nė internet.
  7. "Shėn Ephraem 'nė Enciklopedinė katolike nė internet
  8. Crutchfield "shpresėn e lume dhe Mundimi nė Etėrit apostolik, faqe 88-101
  9. Paul N. Benware, Kuptimi End Times Profeci, 1995 faqe 10-12
  10. http://www.pre-trib.org/data/pdf/Ice-TheRaptureinPseudo-Ep.pdf
  11. Letra e parė e Klementit, 23 (i shkruar rreth 96 pas Krishtit)
  12. John F. Walsvoord, Rrėmbimi pyetje rishikuar dhe zgjeruar Edition, Zondervan, Grand Rapids, 1979, 51
  13.  Jesse Silver Forest, The Lords Return, New York 1914, 62-63
  14.  Mbahen nga ora "faqe 221-222


PJESA 5

D et Kjo ėshtė pjesa e pestė e serisė "kthimit tė Jezusit para pikėllimit", e cila ėshtė njė mbrojtje pėr njė ekstazė e nuses sė Perėndisė dhe mbledhjes, pėrpara deri nė javėn e fundit, dhe Mundimi merr fillimet e saj.

Edhe pse Rrėmbimi ėshtė njė nga gjėrat pėr NT dhe Kuvendit sekreteve, kėshtu qė ne ende mund tė shohim njė fije tė kuqe pėrmes imazheve dhe simboleve nė GT. Ky post merr njė pikėnisje nė tregimet qė Enoku, Lot, Rebecca dhe Isaku, Ruth, Rahab, dhe Daniel, dhe tregon se si Zoti ėshtė i lidhur me shtrėngime dhe Kuvendit. Ne fillojmė nė mėnyrė kronologjike me historinė e Enokut:

Enoku

1 Zanafilla 5:24 - Dhe Enoku nė kėtė mėnyrė eci me Perėndinė, ai nuk ishte, sepse Perėndia e mori me vete.

E NOK ėshtė nė shumė mėnyra njė i vjetėr testamentlig Pre-shtėnė e Kuvendit, e cila mund tė jetė njė aluzion pėr dy vetė lindjen, por edhe pėr kohėn pikė pėr ngazėllim e mbledhjes.

Pa vdekjes fytyrė

Hebrenjve 11: 5 - Me anė tė besimit Enoku u zhvendos pa u pėrballur me vdekjen. Dhe ata e gjetėn atė nuk u gjet mė, sepse Perėndia e kishte marrė atė pėr veten e tij. 

E NOK u kap pa provuar vdekjen, sepse Perėndia e kishte marrė atė pėr veten e tij. Ku ėshtė Enoku njė model fantastik rol nė kongregacion tė cilėt kanė tė njėjtin premtim tė mrekullueshėm.

Qė njė ditė njė brez i zgjedhur, pėr t'u kapur pėr Zotin, por pėr t'u pėrballur me vdekjen, dhe me ata qė kanė rėnė mė parė nė gjumė, ne tė cilėt janė ende gjallė dhe tė mbeten, tė kapet nė emėrimin Zotin pėr ta takuar nė qiell.

Tre lloje tė njerėzve

D et ishin tre lloje tė ndryshme tė njerėzve qė jetonin nė ditėt e Noeut para erdhi pėrmbytja. Ajo ishte jobesimtarėt qė e hedhur poshtė fjalėn e Zotit, ku tė gjithė u vra nė pėrmbytjet. Ajo ishte Noeu dhe familja e tij tė cilėt janė ruajtur nėpėrmjet Pėrmbytjes, dhe kjo ishte Enoku i cili u rrėmbye pranė Zotit para se tė erdhi pėrmbytja.

Secili nė mėnyrėn e vet pėrfaqėsojnė ata njerėz tri kategori tė ndryshme qė mund tė krahasohet me kohėn tonė sot. Nė tė njėjtėn mėnyrė ne shohim tre lloje tė njerėzve nė ditėn kur ne jemi duke ecur nė drejtim tė pikėllimit dhe duke pėrfunduar kohė.

Populli qė ecte nė

M änniskorna qė u vra nė pėrmbytjet e ditėve tė Noesė pėrfaqėson jobesimtarėt, tė cilėt nuk kanė marrė nė Jezusit si Shpėtimtarin e tyre. Ata njerėz do tė shkojnė nė shtrėngime, dhe tė jenė tė ekspozuar ndaj zemėrimit tė Perėndisė. Ata qė nuk pendohen nė Mundimit do tė gjykohet nga Jezusi dhe mė pas do tė hidhet nė liqenin e zjarrtė e zjarrit.

Noa ėshtė Izraeli

N OA paraqet mbeturinėn e Izraelit qė Zoti do tė pėrfundojė premtimet e tyre me 1000-vjeēare Rajhut. Noah ėshtė duke tė zgjedhur tė Izraelit, i cili nė njė mėnyrė tė caktuar do tė mbrohen gjatė shtrėngimit. 3.5 vjet nė Mundimit do tė hebrenjve duke besuar pėr tė ikur nė shkretėtirė, ku Zoti do t'i mbrojė ata pėr Antikrishtit dhe persekutimit tė tij. Noah ėshtė ruajtur nėpėrmjet pėrmbytjes dhe nuk do tė jetė njė pjesė e popullit hebre qė tė jetė.

Enoku ėshtė njė foto e asamblesė

E NOK ėshtė njė foto e asamblesė, qė nuk ishin pjesė e Pėrmbytjes dhe gjykimit tė Perėndisė, kur ai merr kapur dhe marrė nga Perėndia para se tė erdhi pėrmbytja.

Enoku jetoi nė njė kohė kur Zoti gjykuar botėn. Kur qėllimi i mėkatit u arrit, edhe erdhi gjykimin e Perėndisė mbi mėkatin nė ditėt e Noesė dhe ai dėrgoi pėrmbytje, por pastaj u Enoku kapur tashmė deri nė Zotin. Pėrmbytja ėshtė njė foto e zemėrimit tė Perėndisė do tė dėrgojė mbi tokė, dhe njerėzit e ligj nė fundin e kohės - zemėrimit qė po vjen (1 Thesalonikasve 1:10). Ashtu si Enoku, gjithashtu do tė Kuvendit tė raptured para vredenstid saj shkon jashtė mbi tokė.

shumė

2 Peter 2: 6-9 - qytetet e Sodomės dhe tė Gomorės ai dėnoi me shkatėrrim. Ai vuri nė pluhur dhe i dha si njė shembull tė asaj qė do tė ndodhė me tė pabesėt. Por ai shpėtoi Lotin e drejtė, i cili ishte torturuar nga jeta lig shthurur. - I drejti ka jetuar pikėrisht nė mesin e tyre, dhe ditė pas dite, u torturuar nė shpirtin e tij tė drejtė duke parė dhe dėgjuar tė keqen qė ata vepruan. - Zoti e di se si pėr tė dhėnė mė tė perėndishėm nga tundimi dhe pėr tė mbajtur arrestimin padrejtė dhe dėnojė ata deri nė ditėn e gjykimit. pėrkthim English: pėr tė shpėtuar perėndishėm nga tundimi

N ėshtė Peter shkruan dhe i mėson kisha nė njė nga letrat e tij, ai pėrdor shembullin e Lotit si njė prototip, dhe na jep njė shembull praktik tė mėnyrės qė Zoti shpėton popullin e tij nga koha dhe vendi kur ėshtė fjala pėr gjykimet e Perėndisė dhe nė kohėn e gjykimit ( nga gjykimi - pėrkthim eng).

Abraham kujton Zotin

1 Zanafilla 18: 23-25 ​​- Atėherė Abrahami iu afrua dhe i tha: "Do tė zhdukėsh tė drejtin sė bashku me tė paudhin Ndoshta ka pesėdhjetė tė drejtė nė qytet, do ta shkatėrroje vendin dhe nuk do t'i falje vendin pėr tė drejtin pesėdhjetė qė janė?. atje? atė larg pėr tė bėrė diēka si kjo, pėr tė le tė vdesin drejtė me tė pabesėt. kjo pastaj do tė bashkohet vetėm me tė pabesėt. qoftė larg, nuk do ai gjithė gjyqtari toka bėni atė qė ėshtė e drejtė ? "

Njė Zot Braham kujtoi tė argumentit tė tyre rreth Sodomės dhe tė Gomorės, ajo ėshtė nė kundėrshtim me natyrėn e tij tė zhdukėsh tė drejtin sė bashku me tė pabesėt.

Duke na dhėnė shembullin e Lotit, mėson Pjetrit, pėr tė treguar se Loti nuk ishte njė shembull i pėrkohshėm, por njė parim i pėrgjithshėm nga ana e Zotit, Zoti gjithmonė "kursen perėndishėm nga tundimi"

Zoti merr larg nga qyteti Lot

D et si Zoti e shpėtoi Lotin nga gjykimi do tė shkojnė jashtė qytetit, ishte pėr tė lėvizur atė fizikisht nga Sodoma. Zoti nuk mund thjesht nuk gjykosh qytetin dhe tė bėjė diēka pėr aq kohė qė Loti ishte fizikisht nė qytet.

Loti ėshtė njė foto e asamblesė, e cila ėshtė marrė nga koha dhe vendi pėrpara pastaj se gjykimet e Perėndisė shkon jashtė. Ajo ėshtė, me fjalė tė tjera nė natyrė e Zotit tė mos gjykojė tė drejtin sė bashku me tė pabesėt.

Rebecca dhe Isaac

1 Zanafilla 17: 4 - "Shiko, kjo ėshtė besėlidhja ime me ju: Ju do tė bėhet babai i njė shumice kombesh.

1 Zanafilla 17: 6 - Unė do tė tė bėj shumė frytdhėnės, dhe tė bėjnė kombet vijnė prej teje, dhe disa mbretėr kanė pėr tė dalė nga ju.

Saks lindjes, ishte njė pėrmbushje e premtimeve tė Perėndisė ndaj Abrahamit. Zoti i premtoi Abrahamit njė djalė me Sara, dhe Abrahami do tė bėhet njė komb i madh, dhe njė ati i shumė kombeve nėpėrmjet Isakut.

Zoti vė nė provė zemrėn e Abrahamit

N ėshtė Sara ėshtė nėntėdhjetė vjeē, tė lindė, ajo premtoi djalin e saj nė pleqėrinė e saj, vetėm nė rrugėn qė Zoti i kishte premtuar Abrahamit dhe Sarės. Isaku ishte atėherė fėmija i tyre i vetėm, se Zoti do tė pėrmbushė besėlidhjen e tij dhe premtimet e Tij pėrmes.

Disa kohė mė vonė duke u pėrpjekur pėr Zotin e zemrės sė Abrahamit, dhe kėrkoni atė pėr tė shkuar duke ecur tri ditė larg, pėr tė sakrifikuar. olokaust mbi altarin do tė jetė e Isakut, birit tė tij tė vetėm dhe tė dashur.

Isaac, njė foto e Krishtit

N Abraham ėshtė i bindur ndaj Zotit, kėshtu qė ėshtė e tėrė incidenti njė hije e asaj qė bėri Zoti rreth 2.000 vjet mė vonė nė kryq, dhe ka njė shumė tė historisė pėr tė sugjeruar se Isaac ėshtė njė foto tė qartė tė Jezu Krishtit:

Isaac ėshtė kėshtu njė pasqyrė tė qartė tė Jezusit, dhe puna qė ka ndodhur nė kryq e Kalvarit. Abraham besuar plotėsisht nė Zotin e situatės, dhe i besoi Perėndisė qė Isaku do tė rifillojnė pėrsėri pas viktimės.

Shėrbėtori Eliezer - njė foto e Frymės sė Shenjtė

1 Genesis 15: 2-3 - Abrami iu; "Zot, Zot, ēfarė do tė mė japėsh? . Sepse unė jam larg pa fėmijė dhe trashėgimtari i shtėpisė sime ėshtė Eliezeri i Damaskut "Abrami i tha mė tej; "Shiko, unė nuk kanė prodhuar ndonjė pasardhės. Njė nga shtėpinė time do tė trashėgojnė mua. "

S unifier kur Isaku pėr tė gjetur njė nuse, Abrahami dėrgon shėrbėtorin e tij tė vjetėr nė mirėmbajtjen e shtėpisė sė tij, Eliezeri pėr tė gjetur njė nuse pėr Isakun, nė mesin e familjes sė tij. Askund nė tė gjithė historinė nė kapitullin 22, ne shohim emrin e shėrbėtorit. Por nė 1 KAPITULLI Eksodi 15: 2 ne mėsojmė se ky shėrbėtor i madh i Abrahamit Eliezer, dhe ishte fillimisht trashėgimtar i familjes sė Ibrahimit.

Tek Gjoni 15: 26-27, mėsojmė shumė gjėra nė lidhje me Frymėn e Shenjtė. Ai nuk ėshtė pjesė e Atit, dhe dėshmon pėr Krishtin. Ai ėshtė gjithashtu bashkėpunėtorit tonė dhe Fryma e sė vėrtetės.

Shėrbėtori Eliezer ėshtė njė foto e Shpirtit tė Shenjtė. Ai ishte dėrguar nga Abrahami. Ai ishte anonim dhe nuk flasin pėr veten e tij, por dėshmoi pėr Rebecca, nusen e ardhshme pėr Isakun. Nė mėnyrė tė ngjashme duke folur, Fryma e Shenjtė nuk ėshtė pėr veten e tij, por duke treguar dhe dėshmojnė pėr Jezusin nė kishė. Eliezeri takohen Rebecca nė njė pusi uji, e cila mund tė jetė njė foto e derdhjen e Frymės sė Shenjtė nė jetėn tonė. Emri Eliezer do tė thotė tė njėjtėn gjė si Fryma e Shenjtė "ngushėllues".

Rebecca - nusja e Krishtit

P tė njėjtėn mėnyrė se Isaac ėshtė njė foto e Krishtit, dhe shėrbėtori Eliezer ėshtė njė foto e Frymės sė Shenjtė, Rebecca ėshtė njė lloj i Kishės, nusja e Krishtit.

Rebecca vjen nga i njėjti qytet, si Abrahami, i cili atėherė vė nė Babiloni. Babilonia ėshtė njė foto e kėsaj bote, i cili ėshtė edhe vullneti kishės dhe ėshtė marrė jashtė. Rebecca ėshtė edhe njė i afėrm i Abrahamit, dhe ėshtė e njėjtė si tė gjithė tė krishterėve, shpirtėrisht folur, ndihmon pasardhjen e Abrahamit. (Roma 4:16)

Rebecca tė merrni edhe dhurata e Eliezerit, kur ajo takon atij, tė cilin Fryma e Shenjtė nė tė njėjtėn mėnyrė, Kuvendi hiret nė bazė tė vullnetit tė tyre. Kur Rebecca foli shėrbėtorit, ajo shkon nė shtėpi dhe na tregon ēdo gjė ajo e ka parė dhe pėrjetuar. Detyra e Kuvendit ėshtė qė tė shkoj jashtė dhe flasin pėr "lajmin e mirė" dhe tė dėshmojnė pėr gjithēka qė Zoti ka bėrė nė jetėn tonė.

Shpėtuan nga nata

T jänaren Eliezer arrin nė mbrėmje tė mirė nė qytetin ku jeton Rebecca. Natėn simbolizon ērregullim, kaos dhe konfuzion, ku nata po vjen, e cila ėshtė njė foto e Mundimit dhe Dita e Zotit.

Ne e shohim atė nė tė njėjtėn mėnyrė nė 1 Zanafilla 24:63, ku Isaku plotėson nusen e tij tė ardhshme nė mbrėmje. Ai do tė marrė atė, dhe ai sjell atė nė ēadrėn e nėnės sė tij, ku Rebecca bėhet gruaja e Isakut.

Njė virgjėreshė e pastėr tė Krishtit

V pėr tė mėsuar se Rebecca ėshtė njė vajzė e re, i cili askush nuk kishte ardhur tė ngushtė (1 pure 22:16). Nė mėnyrė tė ngjashme, kongregacioni si njė virgjėreshė tė pastėr ndaj Krishtit, dhe e fejuar me njė njeri.

Nė fund tė tregimit, njė pure 24: 62-67, ne shohim se Isaac (dhėndri) kthehet nė mbrėmje, para se tė natės (Mundimit), dhe Eliezer (Shpirti i Shenjtė) ėshtė gati pėr tė sjellė (ngazėllim) Rebecca (Nusja) pėr tė pėrmbushur Isaac ballė pėr ballė pėr herė tė parė. Nė mėnyrė tė ngjashme, Fryma e Shenjtė, pėr tė ērrėnjosur kongregacionin, nė mbrėmje, para se tė fillojė natėn dhe mundimi i tij, dhe ne do tė merrni pėr tė parė dhe pėr tė dalė pėrpara Zotit dhėndrit tonė pėr herė tė parė.

Rahab

Joshua 1:. 2 - "shėrbėtorin tim Moisi ėshtė i vdekur tani, ēohu Jordanin, ti dhe gjithė ky popull nė vendin qė unė ju jap bijve tė Izraelit. 

H istorien e Rahabit ėshtė vendosur rreth 500 vjet pas Isakut dhe Rebecca nė Zanafilla Kapitulli 1 24. Historikisht, shumė ka ndodhur me Izraelin gjatė kėsaj periudhe.

Izraeli ka pėrjetuar njė periudhė tė skllavėrisė nė Egjipt, dhe pastaj si liruar mrekullisht Zoti dhe e shpėtoi popullin e tij nga robėria me anė tė Moisiut. Pasi populli hebre endeshin nė shkretėtirė pėr 40 vjet, udhėtoi Zotin deri Jozueut, dhe qė do tė ēonte popullin tė mposhtur armikun dhe pėr tė marrė tokėn e premtuar e premtuar qė Perėndia i kishte premtuar.

Dy spiunė nė Jeriko

Jos 2: 9 - "Unė e di qė Zoti ju ka dhėnė kėtė vend dhe qė tmerri juaj na ka zėnė, dhe qė tė gjithė banorėt frikė pėr ju. 

efore se Izraeli zė Jeriko, dy spiunė dėrguar pėr tė vėzhguar vendin dhe qytetin e Jerikos. Spiunėt janė zbuluar dhe duke kėrkuar strehim me prostitutė Rahabin, qė fsheh dy spiunė pėr folks tė qytetit tė cilėt ishin nė kėrkim pėr burrat.

Rahab pretendoj besimi i tij dhe dėnimi i tij pėr scouts, Perėndia i Izraelit, i ka dhėnė atyre vendin. Ajo e pyet pse scouts pėr t'i dhėnė asaj njė premtim tė mbrojtjes, si pėr tė dhe familjen e saj nė ditėn Izraeli zė qytetin.

Shpėtuan nga gjykimi

E tt string kuqe nė dritare, do tė jetė shenja se ajo ishte ku Rahaba dhe familja e saj ishin mbledhur. Kur ushtarėt izraelitė e panė string, shkarkuar dhe ruajtur ata Rahabin dhe familjen e saj nga shkatėrrimi ashtu si spiunėt kishte premtuar.

Njė foto e asamblesė

S Kokan Rahab ėshtė njė foto e kongregacionit. Ajo ėshtė njė pagan, njė prostitutė dhe njė mėkatar i cili rrėfen besimin e tij nė Perėndinė e Izraelit. Ajo kujdeset, ndėrsa ndjenja pėr popullin hebre, e cila ėshtė arsyeja pėr shpėtimin e saj.

Jericho ėshtė njė foto e kėsaj bote, e cila ėshtė ruajtur pėr ta. Rahab (Kuvendi) ėshtė hequr nga Jeriko (botė), para se atėherė se qyteti shkatėrruar dhe djegur (Mundimi)

dhimbsuri

R UTS libėr tė quajtur "shpengim Love Story", dhe ka tė bėjė me Naomin, njė grua ēifut nga Bethlehemi qė humbasin vendin e tyre pėr shkak tė urisė nė Izrael, dhe pastaj tė detyruar tė largohen pėr tė Moabit (Jordan).

Menjėherė pas kėsaj, burri i saj vdes dhe lė tė saj tė vetėm dhe tė varfėr nė njė vend tė huaj. Pas uria ana Naomi u kthye nė Betlehem me vajzėn e saj Ruth, i cili u betua qė kurrė tė mos lėnė tė saj. Ruth ėshtė njė grua moabite, qė ishte martuar me njė nga bijtė e Ruthės qė edhe vrarė. Kur tė dy janė kthyer nė Betlehem, kėshtu duke u bėrė njė njeri tė shquar ēifut, qė Boazi, nė dashuri me Ruthit dhe martohet.

Me ligjin e shpengimit dhe tė martesės, ne pėrjetojmė si Naomi dhe Rutha shpengim, dhe Naomi marrė pėrsėri vendin e tyre, ajo kishte humbur.

Njė foto e asamblesė

H istorien i Ruthit ėshtė njė histori e mahnitshme e lindjes, shpėtimit dhe shpengim, por edhe jep njė pamje simbolike e mbledhjes dhe mundimi.

Naomi ėshtė njė foto e Izraelit, dhe Ruth ėshtė njė foto e Kuvendit pagan i cili ėshtė i martuar me förlösaren, njeriu hebre Boaz, i cili ėshtė njė foto e Mesisė. Naomi kishte tė largohen nga vendi i tyre pėr shkak tė zisė, ashtu si Izraeli u dėbua nga vendi i saj 2000 vjet mė parė. Famullisė kishte njė pjesė tė Mesias, duke besuar hebrenjtė, ndėrsa forcim nė pjesėn e prekur tė Izraelit (Romakėve 11:25).

Nė mėnyrė qė tė ēlironte Izraelin (Naomi), kėshtu qė tė marrė Mesia njė martesė pagan (Ruth). Boazi shlyen dhe kursen edhe Rutha dhe Naomi nė gjendjen qė janė nė, dhe vendos pėrfundimisht Izraelin (Naomi) plotėsisht.

Shpėtuan nga pikėllimit

S amtidigt kėshtu ėshtė historia e Ruthės, njė pamje tė kishės qė Zoti shpėton tė shpėtojnė mundime.

Ne gjejmė tre situata nė kapitullin tre qė dėshmojnė pėr kėtė. Sė pari, Ruth shkon poshtė pėr tė  tröskeplatsen  si nėna e saj e pyeti. Sė dyti, Boazi u zgjua dhe gjeti Ruthin nė  kohėn e mesnatės  , kur ajo kėrkoi strehim me tė. Sė treti, Ruth mori leje pėr tė  fshehur nėn petkun Boas , i cili shtrije skajin e mantelit tė tij mbi tė, dhe Boazi u bė Shpėtimtari i saj kėtė natė.

Tröskeplatsen - Njė foto e pikėllimit

T röskeplatsen ėshtė njė foto e gjykimit dhe mundimi ne pėrballemi nė disa vende nė tė dy OT dhe NT (Amosi 1: 3, Isaia 21:10, 41: 14-16, Zbulesa 14: 19-20).

Natėn dhe nė mėngjes ėshtė edhe njė foto e dy mundimi, Gjykimit dhe restaurimit. Jezusi foli pėr natėn e ardhshme, ku askush nuk mund tė punojė (Gjoni 11: 9), dhe Pali paralajmėron se dita e Zotit, e cila ėshtė njė kohė e gjykimit do tė vijė si njė vjedhės natėn (1 Thesalonikasve 5: 2).

Gjatė Boas mantel mbrojtėse

Ruth 3: 9 - "Kush je ti?" Ai pyeti. Ajo u pėrgjigj: "Jam Ruthi, shėrbėtorja tuaj. Pėrhapjen manteflik tuaj mbi shėrbėtores sate, sepse je Shpėtimtari im.

R se kishte pėr tė fshehur nėn Boas mantel nė kėmbėt e tij deri natėn ishte e gjatė dhe ishte mėngjes pėrsėri.

Nė tė njėjtėn mėnyrė, Zoti do tė mbrojė dhe tė fshehur kongregacionin e tij gjatė kohės sė zemėrimit, natėn tjetėr, derisa errėsira shpėrndarė dhe lind nė mėngjes. Vendi Kuvendi gjatė Mundimit, do tė jetė nėn mantelin e Zotit, qė ėshtė Jeruzalemi qiellor, dhe nėn patronazhin e dhomave qiellore.

Ejani popullin tim dhe tė shkojnė nė dhomat e tua

Isaiah 26: 17-21 - si njė grua shtatzėnė pėrpėlitje kur ajo ėshtė gati pėr tė lindur, dhe bėrtas dhimbjen e tyre, kėshtu qė ėshtė me ne ty, o Zot. Ne konceptuar dhe u drodhėn, por ne lindi erės. Ne nuk kemi fituar shpėtimin nė tokė, dhe askush nuk ėshtė i lindur pėr tė jetuar nė tokė. Por tė vdekurit juaj do tė jetojė; trupat e tyre do tė rritet. Wake up dhe tė kėndojnė, ju qė jetojnė nė pluhur, sepse vesa jote ėshtė njė vesa e dritės, dhe toka do tė japė nga tė vdekurit. Ejani popullin tim dhe tė shkojnė nė dhomat e tua, mbylli portat e tua prapa teje. Fshihu pėr njė ēast tė shkurtėr deri sa zemėrimi ka kaluar nga. Sepse ja, Zoti del nga banesa e tij pėr tė ndėshkuar banorėt e tokės pėr shkak tė paudhėsisė sė tyre. Toka do tė nxjerrė nė shesh borxhet e tyre tė gjakut dhe tė fshehur mė tė vrarėt e tyre.

D et ky kapitull i Isaisė pėrbėhet prej vargjeve tė mahnitshme qė dėshmoj pėr Zotin i cili do tė thėrrasė popullin e tij, tė cilėn ai do t'ua fshehė dhe ruajtjen e tyre nė dhomat e tyre nė lidhje me zemėrimin e kohės vendosur nė tokė.

Ne nuk mund tė shohim se ky pasazh nga Isaia kurrė mė parė janė pėrmbushur. Ajo gjithashtu nuk pajtohet me ringjalljen qė predikoi Jezui, dhe Daniel thotė Dan 12: 2, tė cilat ne e dimė do tė ndodhė pas Mundimit dhe jo pėrpara. Kėtu Isaia flet nė vend tė njė ringjallje qė pėr herė tė parė ndodh kur Zoti e thėrret popullin e tij nė dhomat e tyre, dhe pėrpara dhe pėrpara zemėrimit tė Perėndisė dhe gjykimet qė po pėrhapet mbi tokė.  

Si njė grua me barrė

Zbulesa 12: 1-6 - njė shenjė e madhe u duk nė qiell: njė grua e veshur me diellin, me hėnėn nėn kėmbėt e saj dhe njė kurorė me dymbėdhjetė yje mbi kokėn e saj. Ajo ėshtė shtatzėnė dhe thirri dhe i dėshpėruar pėr t'u dorėzuar.

P tė njėjtėn mėnyrė si Isaia, Gjoni e pa njė grua nė lidhje me kohėn e mbarimit ėshtė shtatzėnė dhe lind. Kisha nuk ėshtė paraqitur si njė grua qė lind nė Bibėl, por kjo e bėn nga ana tjetėr, Izraeli. Gruaja ėshtė njė foto e dy hebrenjve mesianik tė kohės sė Jezusit dhe hebrenjve mesianik gjatė shtrėngimit.

Izraeli ka tre lindjet ajo ka pėr tė shkuar nėpėr para se ajo shkon nė mbretėrinė 1000 Viti. Tė tre kėto lindjeve janė pėrshkruar nė kapitullin 66 tė Isaisė:

Isaiah 66: 7-8 - Para Zion kanė njohur dikė fatkeqėsitė, ajo lind foshnjėn (Jezusit). Para dhembjet erdhi kundėr saj, ajo ka lindur njė fėmijė mashkull. Kush vallė ka dėgjuar njė gjė tė tillė? Kush ka parė asgjė si ai? A mund njė vend tė vijė nė jetė nė njė ditė tė vetme (1948), apo njė komb tė jetė i lindur nė tė njėjtėn kohė (shpėtimi i Izraelit), sepse Sion lindin fėmijėt e tyre tashmė, kur dhembjet e lindjes tė fillojė?

Kėshtu, nė lidhje me lind se Izraeli do tė pėrjetojnė, dhe para se zemėrimi i kohės, Zoti do tė tė le tė vdekurit po ngjallen dhe ai do tė thėrrasė popullin e tij pėr veten e tij, pėr tė fshehur nė dhomat e tij.

Ejani popullin tim

"K nė lidhje me njerėzit e mi", e cila me tė vėrtetė do tė thotė "zhdukjen" ose "tė bėhen tė padukshme", ėshtė njė paralele e mahnitshme pėr tė pėrvojėn e Gjonit kishte nė kapitullin Zbulesa 4, ku ai e pa njė derė tė hapur nė qiell, dhe nė tė njėjtėn kohė dėgjoi zėrin e Perėndisė si njė fryhet nė mėnyrė tė ngjashme, tha: "Ngjitu kėtu lart." Menjėherė pas Zotit, tė ftohtė bėhet John kapur deri nė fronin e Perėndisė, ku ai ėshtė nga qielli ja njė mundim aq tė luajtur nė tokė.

John pėrfaqėson kėtė kishė qė do tė pėrjetojnė tė njėjtin nė ditėn uppryckandets. Nėpėrmjet njė komandė, njė zė kryeengjėlli dhe borinė e Perėndisė, asambleja do tė kapen ngrit nė qiell dhe do tė shihni njė mundim aq tė ndahen tokėn.

Daniel

H istorien pėr Danielin dhe tre burrat nė furrėn e zjarrit, ėshtė njė nga tregimet e Dhiatės sė Vjetėr qė tregojnė njė pasqyrė tė qartė tė pikėllimit dhe pėrfundimin e ardhshėm.

Daniel ėshtė nė buzė nė eskatologji, ėndrrat, vizionet dhe ēfarė ka qenė fundi i kohės pėr tė bėrė. Ndryshe nga Libri i Zbulesės, i cili ėshtė njė pėrshkrim tė hollėsishėm tė pikėllimit, duke filluar Daniel mbi njė horizont shumė mė tė gjatė kohor, dy prapa dhe pėrpara nė kohė.

Daniel - njė foto e asamblesė

H istorien pėr Danielin dhe tre shokėt e tij, zhvillohet nė fillim tė robėrisė babilonase, ku tė gjithė katėr tė shėrbejė gjatė mbretit babilonas.

Ashtu si Jozefi, Daniel bėhet ngritur nė njė pozicion se vetėm mbreti qėndronte mbi tė. Nė Zbulesa, kisha ėshtė e vendosur edhe pėr tė shėrbyer si priftėrinj dhe mbretėrit nga kjo tokė. Diēka qė do tė pėrfundojė nė Mijėvjeēarit. Nė kėtė mėnyrė, kjo ėshtė Daniel njė foto e kongregacionit.

Prototip i Antikrishtit

K Rinj Nebukadnetsari, e cila ėshtė njė shembull i qartė i Antikrishtit, kishte ngritur njė statujė tė artė nė fushėn e Duras, nė Babiloni. Ajo Vini re, se statuja ėshtė gjashtėdhjetė kubitė dhe e lartė e gjerė gjashtė kubitė, e cila mund tė krahasohet me fjalėn e Antikrishtit ėshtė 666

Nebukadnetsari detyruar tė gjithė pėr tė bjerė pėrmbys pėr tė adhuruar kėtė grup statujė, ku pasoja pėr ata qė nuk iu bind ishin pėr t'u hedhur nė furrėn e zjarrit. Furrėn e zjarrit ėshtė njė foto e zemėrimit tė Perėndisė dhe mjerim tė madh nė shtrėngime. 

Hedhur nė furrėn e zjarrit.

Malakia 4: 1 - Ja, dita vjen, ajo djeg si njė furrė.

S adrak, Meshaku dhe Abed-nego refuzoi tė pėrkulesh para statujės Nebukadnetsarit, dhe ata u hodhėn nė furrėn e zjarrit.

Mbreti urdhėroi qė furra duhet tė ngrohet shtatė herė mė shumė se ju keni parė ndonjėherė qė ajo tė jetė, dhe ka njė foto e fjalės pėrsosmėri. Zoti dėrgoi engjėllin e tij qė i mbrojtur Shadrakun, Meshakun dhe Abed-negon nė furrėn e zjarrit, dhe ata dolėn pa ndonjė dėm ose ndikimin e zjarrit. 

Ku ėshtė Daniel

M njė ajo ngre pyetjen e kėsaj historie ėshtė se ku Daniel ėshtė diku. A ishte ai njė nga ata qė u gjunjėzuar me statujė? Pse nuk morėn pjesė ai, dhe pse u nuk edhe hidhet nė furrėn e zjarrit?

Ne mund tė jetė mjaft e sigurt se Danieli nuk janė ulur nė gjunjė pėrpara statujės Nebukadnetsarit. Daniel thjesht nuk ishte i pranishėm, ku tė gjithė e adhuronin statujėn, apo nė furrėn e zjarrit tė vuajtjeve. Perėndia e kishte "marrė atė larg." 

Izraeli dhe Kisha

B eskrivningen si mbreti kishte kėta njerėz nė furrėn e zjarrit ishte se kishte tre burra hebrenj (Dan 3:12). Tė tre burrat hebrenj ėshtė, me fjalė tė tjera, njė foto e zgjedhur Izraelit, dhe Daniel ėshtė njė foto e kongregacionit.

Daniel (Kuvendi), i dashur (Danieli 10:11), ėshtė ruajtur nga koha dhe vendi kur ėshtė fjala pėr furrėn e zjarrit (mundimi), ndėrsa tre shokėt e tij (Israel mbetjeve), ėshtė ruajtur nė mes dhe nėpėrmjet trängslen.

pėrfundim

G Enom kėto tregime e Enokut, Lotit, Rebecca dhe Isakut, Rutha, Rahabin, tė Danielit, ne mund tė shohim njė model dhe njė fije tė kuqe.

Ne e shohim ngjarjet simbolike qė reflekton dhe vė nė e shtėpisė, koha Kuvendi jetojmė nė. Nuk mund tė shohim se Zoti nuk ka tė bėjė nė tė njėjtėn mėnyrė me Kishėn, tė cilėn ai bėn me Izraelin. Tė dy grupet shpėtimi Zoti ka njė plan tė veēantė, tė cilėn ai do tė pėrfundojė. Zoti do tė ruajė Izraeli udhėtoi pėr Antikrishtit dhe pikėllimit, tė cilat ai do tė pėrfundojė besėlidhjet dhe premtimet e tyre me anė tė.

Planet e Perėndisė pėr kishėn e Tij

P nė tė njėjtėn mėnyrė, Zoti gjithashtu pėr tė pėrfunduar planet e tij me trupin e tij dhe nusja, kishėn e Perėndisė. Mundimi nuk ėshtė menduar pėr nusen e Zotit, kėshtu qė pėr kėtė arsye Jezusi do tė rifitoj dhe pėr tė hequr nusja para pastaj se gjykimet e Perėndisė do tė dalė mbi tokė.

Kisha ėshtė ruajtur nga koha dhe vendi kur ėshtė fjala pėr mundimi dhe gjykimit pėrfundimtar. shpresėn e lume, Perėndia ynė, dhe nga Zoti Jezu Krisht, i cili do tė na shpėtojė nga gjykimi.

Jezusi po vjen sė shpejti! 


Ju lutem vizitoni blogs Miakel Walfridssons: 

http://pretribcenter.blogspot.com/

http://denytterstatiden.blogspot.com/

http://jesus-kommer-snart.blogspot.com/


Publicerades söndag, 13 oktober 2019 17:30:24 +0200 i kategorin Mikael Wahlfridsson och i ämnena:

Nyhetsbrevet - prenumerera gratis!


Senaste live på Youtube


Tältmöte med Christer Åberg - Tisdag 4 augusti 20120


"Perėndia e deshi aq botėn, sa dha Birin e Tij [Jezuin], tė cilitdo qė beson nė tė tė mos humbasė, por tė ketė jetė tė pėrjetshme." - 03:16

"Por, sa mė shumė tė  marrė  Atij [Jezui], atyre Ai u dha pushtetin tė bėhen bij tė Perėndisė, atyre qė besojnė nė emrin e tij." - Gjoni 1:12

"Sepse, po tė rrėfesh me gojėn tėnde Zotin Jezus, dhe po tė besosh nė zemrėn tėnde se Perėndia e ngjalli prej sė vdekurish, do tė shpėtohesh." - Roma 10: 9

Dėshironi tė merrni tė ruhen dhe tė marrė tė gjitha mėkatet e tua tė janė falur? Lutuni kėtė lutje:

- Jezusi, unė do t'ju marr tani dhe ju rrėfej si Zotin. Unė besoj se Perėndia ju ringjall prej sė vdekurish. Faleminderit qė unė tani jam i shpėtuar. Faleminderit qė e ke falur mua dhe ju falėnderoj qė unė jam tani njė fėmijė i Perėndisė. Amen.

A ju merrni Jezusi nė lutje lart?


Senaste bönämnet på Bönesidan

onsdag 5 augusti 2020 17:43
Jag behöver förbön gällande mitt röksug. Jag har varit rökfri några veckor nu men jag håller på att bli tokig av röksuget. Be att Gud hjälper mig, jag vill inte ta en cigarett....

Senaste kommentarer


Aktuella artiklar



STÖD APG29
SWISH: 072 203 63 74
PAYPAL: paypal.me/apg29
BANKKONTO: 8150-5, 934 343 720-9
IBAN/BIC: SE7980000815059343437209 SWEDSESS

Mer info hur du kan stödja finner du här!

KONTAKT:
christer@apg29.nu
072-203 63 74

MediaCreeper

↑ Upp