Language

Apg29.Nu

Christer Åberg | TV | Bönesidan | Fråga Christer Åberg Ny! | Kommentarer | Chatt | Läsarmejl | Skriv | Media | Info | Sök
REKLAM:
Världen idag

Jezusi kthehet nė 1 dhe 2 Sel

Tashmė nė kapitullin e parė ku Pali pėrmend mėsimet themelore tė Shpirtit tė Shenjtė apo pendim Kuvendit, pasi ai pėrmend nė tė njėjtėn kohė se ēfarė do tė jetė shpresa asambleja dhe pritje, pėrkatėsisht kthimi i Jezusit.

Rocket nisjen.

Sė pari, Rrėmbimi njė mėsimi tė rėndėsishėm duhet tė jetė njė pjesė integrale e themelimit tė Kuvendit dhe predikimit. Ajo ėshtė gjithashtu njė ngjarje qė ėshtė i ndarė dhe i dalluar nė lidhje me Jezus 'dukshme ardhur nė tokė, dhe nė vend tė njė pėrshkrim tė Zotit qė zbret nga qielli pėr tė tėrhequr dhe dridhem asamblenė e tij pėr veten e tij. Rrėmbimi ėshtė gjithashtu njė ribashkim tė dashurit tanė, tė cilėt nė tė njėjtėn kohė me ngazėllim nga tė vdekurit.


Av Mikael Walfridsson
lördag, 12 oktober 2019 00:37
Gästblogg

Sė bashku me 1 Korintasve 15, siē ėshtė letra e Palit pėr kishėn nė Selanik, njė pjesė e letrės nė tė mirė tė saj e pėrshkruan kthimin e Jezusit. Letra pėrgjigjet pėrfshijnė ēėshtjet se ēfarė Rrėmbimi ėshtė, dhe kur ajo ndodh.

Kjo ėshtė njė pėrmbledhje e dy letrave tė Palit qė na japin njė kuptim tė fundin e kohės, dhe marrėdhėniet nė mes tė ditės Jezu Krishtit i cili ėshtė edhe uppryckelsens dita, dhe dita e Zotit ėshtė Jezusi vjen nė gjyq pėr kėtė botė. Letrat na inkurajuar nė tė njėjtėn kohė pėr tė jetuar nė njė pritje tė vazhdueshėm tė kthimit tė Jezusit, dhe duke na dhėnė premtime tė forta dhe tė qarta qė tė ruhet nga tė zemėrimit tė Perėndisė.

Historiku i letrave

Pali shkroi kėto letra kohė shumė tė shkurtėr, pasi ai kishte themeluar kishėn nė Selanik. Nė udhėtimin e tij tė dytė misionar, Pali erdhi nė qytet, ku u krijua njė kishė (Veprat 17: 1).

Pėr shkak tė rezistencės ndaj ungjillit bėhet Pali kishte pėr tė ikur, dhe ai shkruan letra pėr tė inkurajuar mbledhjes, kur ai nga Timoteut ka dėgjuar pėr kėmbėnguljen e tyre, besim dhe dashuri.

Rapture - njė doktrinė e rėndėsishme

Shumė njerėz tė shkarkojė ngazėllim si njė doktrinė apo mėsim tė rėndėsishėm. Disa tė krishterė e mohojnė atė thjesht, ose do tė thotė se ajo ėshtė vetėm pėr tė kuptuar simbolikisht apo metaforike. Tė tjerė besojnė se Rrėmbimi ėshtė vetėm e drejtė, por se ajo hije nga doktrinat mė tė rėndėsishme tė tilla si Trinisė apo pagėzimit.

Nga atje, Pali themeloi kongregacionin dhe derisa ai shkruan kėto letra, ajo ėshtė rreth 6-12 muaj. Pra, ėshtė me fjalė tė tjera njė kuvend shumė i ri qė Pali shkruan pėr tė. Por edhe nė qoftė se kėta njerėz kanė qenė mjaft i ri nė besim, fshehur apo lėnė jashtė Palin jo pėr tė mėsuar apo folur pėr kthimin e Jezusit.

Tashmė nė kapitullin e parė ku Pali pėrmend mėsimet themelore tė Shpirtit tė Shenjtė (vargu 5) ose pendimit Kuvendit (vargu 9), kėshtu ndėrsa ai e pėrmend atė tė jetė shpresa asambleja dhe pritje, pėrkatėsisht kthimi i Jezusit (v 10).

Lindur gjatė persekutimit

Kisha nė Selanik u lind dhe jetoi nė pėrndjekje tė vazhdueshme pėr besimin e tyre. Ata kishin pėrjetuar tė njėjtin persekutimit nga Judenjtė, qė tė dy Jezusi dhe profetėt kishin pėrjetuar mė parė (v14).

Letrat janė njė inkurajim pėr kishėn qė tė vazhdojmė tė ecim nė besim dhe nė kėmbėnguljen e tyre nė Zotin. Gjatė persekutimit tė madh dhe vuajtjet e pranuan ungjillin, dhe ishin penduar tė idhujve tė tij. Tani ata transferuar Zotin dhe i shėrbyen njė dhe Perėndia vetėm e vėrtetė.

Ēfarė ėshtė ngazėllim?

Nė qoftė se ne jemi pėr tė shpjeguar dhe pėr tė pėrshkruar se ēfarė Rrėmbimi ėshtė, ka shumė anėt dhe aspektet e mund tė pėrmenden:

Sė pari, Rrėmbimi njė mėsimi tė rėndėsishėm duhet tė jetė njė pjesė integrale e themelimit tė Kuvendit dhe predikimit. Ajo ėshtė gjithashtu njė ngjarje qė ėshtė i ndarė dhe i dalluar nė lidhje me Jezus 'dukshme ardhur nė tokė, dhe nė vend tė njė pėrshkrim tė Zotit qė zbret nga qielli pėr tė tėrhequr dhe dridhem asamblenė e tij pėr veten e tij. Rrėmbimi ėshtė gjithashtu njė ribashkim tė dashurit tanė, tė cilėt nė tė njėjtėn kohė me ngazėllim nga tė vdekurit.

Nuk ka premtime para-duke arritur nė lidhje me ngazėllim e kishės qė do tė thotė se ėshtė "i pashmangshėm" apo tė ngjashme. Kjo do tė thotė se kisha duhet tė jetojnė nė pritje tė vazhdueshėm tė kthimit tė Zotit, dhe se Jezusi ėshtė gati pėr tė na sjellė nė shtėpi. Ndėrsa ajo ėshtė pėrshkruar si mė sipėr dhe nė tė njėjtėn frymė si shtrėngimi i madh, qė do tė thotė se ėshtė pjesė e procesit qė inicion dhe fillon ditėn e Zotit apo pikėllimit. Njė herė Zoti jep pengun nė kongregacion qė tė mos jetė njė pjesė e.

Rrėmbimi - HARPAZO

1 Thesalonikasve 4: 16-17 - Sepse kur njė komandė me zė tė lartė, njė zė kryeengjėlli dhe borinė e Perėndisė, Zoti vetė do tė zbresė nga qielli. Dhe vetėm tė vdekurit nė Krishtin do tė rritet. Pastaj ne tė gjallėt dhe tė mbeten do tė rrėmbehemi (harpazo) nė retė sė bashku me ta pėr tė dalė pėrpara Zotit nė ajėr. Dhe kėshtu do tė jemi pėrherė bashkė me Zotin.

Termi "Rrėmbimi" vjen nga ky varg biblik ėshtė pėrkthyer nga fjala greke "harpazo" pėr "tė kapur". Kjo fjala "harpazo" ėshtė pėrmendur vetėm 13 herė nė Dhjatėn e Re dhe ėshtė pėrdorur vetėm nė 1 Thesalonikasve 4 nė lidhje me ngazėllim e mbledhjes.

"HARPAZO" (kanė-pad-zo) ėshtė greke dhe do tė thotė "ziej" tė marrė ose kuptoj papritmas. Harpazo u bė latine fjala "raptus", e cila nga ana bė fjala anglisht "Rrėmbimi". Nė Suedi kemi pėrkthyer konceptin e "Rrėmbimi" me ngazėllim.

Ėshtė interesante pėr tė parė se si fjala ėshtė pėrdorur dhe ėshtė pėrshkruar nė Dhiatėn e Re, sepse ajo na jep pasqyrė nė kuptimin e fjalės, dhe njė kuptim tė momentit Kuvendit bėhet kapur deri tek Zoti pėr ta takuar nė hapėsirė. Hasim fjalėn harpazo si nė lidhje me Jezusin, Pali, Filipit, Gjon Pagėzori dhe Jezusi premton fėmijėve tė Tij.

Paul

2 Korintasve 12: 2 - Unė njoh njė njeri nė Krishtin, i cili, para katėrmbėdhjetė vjetėsh u rrėmbye (HARPAZO) deri nė qiellin e tretė - a me trupin ose jashtė trupit, nuk e di.

Pali u kapur deri nė qiell ku ai u pėrfshi nė tė mistereve tė Perėndisė. E njėjta fjalė ėshtė pėrdorur HARPAZO e Jezusit nė Zbulesa pėr tė pėrshkruar Ngjitjes pas ringjalljes

himmelsefärd Krishti

Zbulesa 12: 5 - Dhe ajo lindi njė fėmijė, njė djalė, i cili duhet tė qeverisė gjithė kombet me skeptėr tė hekurt, dhe biri i saj u rrėmbye (HARPAZO) Perėndisė dhe fronit tė tij.

Gjon Pagėzori

Matthew 11:12 - Dhe qysh nga ditėt e Gjon Pagėzorit e deri tash mbretėria e qiejve pėson dhunė dhe tė dhunshmit e shtypni e (HARPAZO) ajo.

Nė lidhje me Gjon Pagėzorit shėrbimi bėhet fjalė HARPAZO pėrdoret gjithashtu. Kur Jezusi ishte nė burg, ai flet nė mėnyrė figurative pėr Gjon nė lidhje me dhunėn (tė mirė) dhe banditė tė cilėt shtypin qiellin. (Marr me forcė eng. Pėrkthimi) tė zbatojė diēka me forcė / pushtet ėshtė kuptimi i fjalės HARPAZO.

Kur Zoti vjen pėr tė mbledhur popullin e tij, ai do tė rrėmbejė Kuvendin me forcė.

Filip ungjilltarit

Veprat 08:39 - Kur dolėn nga uji grisi (HARPAZO) Zot larg Filipin dhe eunuku nuk e pa mė, por vazhdoi rrugėn e tij me plot gėzim.

Filipi kishte qenė pėrmes njė engjėll ėshtė thirrur nga Zoti pėr tė shkuar nė rrugėn qė nga Jeruzalemi zbret nė Gaza. Ku Philip godet njė eunukun Etiopas qė Philip predikuar Ungjillin. Kur Filipi kishte pėrfunduar plotėsisht misionin e tyre, duke predikuar ungjillin e pagėzoi eunukun, Philip merr morėn nga Zoti nė njė vend tjetėr nė tokė.

Tė jetė kapur larg me fjalė tė tjera pėr tė bėrė tė lėvizur nė njė shėrbim mė tė lartė pėr Zotin, qoftė tokėsore apo qiellore.

Askush nuk mund t'ju rrėmbejė nga dora e Zotit

John 10: 28-29 - unė u jap atyre jetėn e pėrjetshme dhe nuk do tė humbasin kurrė, e askush nuk do tė rrėmbejė (HARPAZO) ata nga dora ime. Ati im mė ka dhėnė mua ėshtė mė i madh se tė gjithė; dhe askush nuk mund t'i rrėmbejė (HARPAZO) ata nga dora e Atit tim.

Ky ėshtė njė pasazh mahnitshme qė tregon zemrėn e bariut pėr delet e tij. Ai na njeh, ne dėgjojmė zėrin e tij dhe tė ndjekė atė. Premtimi qė ai na jep ėshtė se askush nuk duhet tė jetė nė gjendje tė "rrėmbejė" na nga duart e tij. Ati i ka dhėnė Biri nuk mund tė vjedhin pėrsėri.

Kjo na jep siguri shpėtimin dhe sigurinė qė asgjė nuk mund tė na ndajė nga dashuria e Perėndisė qė ėshtė nė Jezusin. Satani ose rrethanat, me fjalė tė tjera, mos na rrėmbejė larg prej tij.

Rapture ėshtė e lidhur

1 Thesalonikasve 4:15 - ne po ju them me fjalėn e Zotit, se ne tė gjallėt dhe tė mbeten deri nė ardhjen e Zotit, nuk do tė parandalojė ata qė janė nė gjumė

1 Tess 1:10 – Och vänta på hans Son från himlen, honom som Gud har uppväckt från de döda, Jesus som har frälst oss från den kommande vredesdomen.

En av den allra viktigaste delen av uppryckelsen är att den är ”Imminent”, som betyder att den är närstående, och något som man kan förvänta kan ske när som helst.

Uppryckelsen är med andra ord en teckenlös tillkommelse, och det finns med andra ord inga profetiska tecken som ska föregå uppryckelsen, eller något som församlingen ska vara uppmärksam på ska ske innan det att denna händelse kan äga rum.

Paulus använder ordet ”vi” när han nämner dem som lever och är kvar till Herrens ankomst, vilket talar för att uppryckelsen i princip redan kunde hända på Paulus tid.

Jak 5:8 – Var också ni tåliga och styrk era hjärtan, ty Herrens ankomst är nära

Track i ditėt e Pavlit ishte afėr kthimi i Zotit, dhe ai i inkurajon kongregacionin pėr tė jetuar nė pritje tė vazhdueshėm tė Jezusit nga qielli.

Kur ne flasim interpreton kohėn qė ne nė tė cilėn jetojmė, dhe besoj se ne jemi brezi qė do tė pėrjetojnė kthimin e Zotit, kjo ėshtė pėr shkak se ne e krahasojmė karakterin profetik tė pikėllimit. Pėr shkak tė shenjave qė ne mund tė shohim se dita e Zotit po i afrohet, dhe se dhembjet e lindjes tė rritet. Me fjalė tė tjera, shenjat e brendshme dhe tė jashtme tė cilat tregojnė se 70 dhe javėn e fundit tė viteve po afrohet, dhe kėshtu edhe ngazėllim e kongregacionit.

fruta Förväntningens

Kur ne jetojmė nė njė pritje ditore sepse Zoti tė kthehen, ajo krijon edhe njė gėzim förväntningens dhe njė dėshirė e madhe pėr ardhjen e tij.

Pritja e bėn nusja duke u pėrgatitur, dhe tė jetojnė njė jetė tė shenjtė, dhe tė caktuar pėr dhėndrin e tij tė ardhshėm. Ajo gjithashtu krijon njė nevojė pėr njė njerėzimit tė humbur qė Zoti dėshiron pėr tė arritur me dashurinė e tij dhe fuqinė shpėtuese. Kjo e bėn kėtė njė host tė mirė dhe materiale tė thotė mė pak nė raport me realitetin shpirtėror qė mijėra njerėz pėrjetojnė ēdo ditė, kur ata tė shkojnė nė pėrjetėsi pa Perėndinė dhe pa shpresė.

Nė tė njėjtėn periudhė, nė fund tė 1800-sė, kur Zoti pėrsėri ngriti shkollimin e njė ekstazė lidhur, bota pėrjetuar njė misionare dhe ungjillizimin herė mė tė mėdha tė historisė sė sotme. Njėkohėsisht me fjala profetike u bė i gjallė, digjet zjarr ungjillit rreth globit.

***

Letrat drejtuar kishės nė Selanik ėshtė letra eskatologjik Palit. Ne prandaj mund tė presim qė Pali tė dyja mėsojnė dhe pėrmend ngjarjet e rėndėsishme qė ngazėllim, i performanc Antikrishti dhe Mundimit.

2 Thesalonikasve ėshtė gjithashtu njė e letrės mė tė diskutueshme nė NT, nė lidhje me pikėn kohore pėr Rrėmbimi i Kishės sė Perėndisė.

Njė famulli shembullore

Nė shumė mėnyra, asambleja vendosur njė shembull pėr besimtarėt e tjerė (1 Selanikasve 1: 8). Kjo ishte njė kishė qė ka jetuar nė pritje tė vazhdueshėm tė kthimit tė Zotit. Ata ishin penduar e idhujve, dhe ka pritur tani nė Jezu shpalljes nga qielli (1 Thesalonikasve 1:10).

Nė letrėn e tij tė parė qė Pali nxit Kuvendin qė tė vazhdojnė tė kryejnė punėt e tyre dhe tė jetojnė njė jetė normale, nė tė njėjtėn kohė qė ata ishin duke pritur pėr Zotin (4: 11-12). Ai ngushėllon ata gjithashtu duke na thėnė se ne do tė shohim pėrsėri tė dashurit qė kanė shkuar tashmė nė shtėpi para nesh, kur tė vdekurit ngrihen njėkohėsisht me ngazėllim e tė gjallėve.

Letra e dytė e Palit

Letra e dytė e Palit ėshtė shkruar rreth gjashtė muaj mė vonė se e para. Ai shkruan nė kishė pėr tė korrigjuar dhe tė saktė thashetheme tė rreme dhe mėsimet e rreme se kishte zėnė nė Kuvend.

Kongregacioni ishte frikėsuar dhe tė hutuar nė lidhje me ditėn e Zotėrisė, dhe domstid qė do tė vijė mbi botėn. Thashethemet rreme dhe letėr e pretenduar nga Pali, mendohet tani kongregacionin qė ata tashmė ishin brenda kėtij domstid e cila ėshtė gjithashtu njė mundim.

Kjo ishte diēka qė Pali kishte shpjeguar nė mėnyrė tė qartė si me gojė dhe me letrėn e tij tė parė drejtuar selanikasve. Prandaj ai shkruan kėtė letėr pėr tė sqaruar dhe pėr tė korrigjuar kėto keqkuptimet.

dita e Zotėrisė, zemėrimi i Perėndisė dhe largimi Kuvendi

Nė letrėn e dytė eskatologjike Palit drejtuar selanikasve ėshtė veēanėrisht katėr fusha qė unė dua tė shkruaj dhe tė pėrqėndrohet nė atė se kush ėshtė dita e Zotėrisė, zemėrimi i Perėndisė (Orge), Ai qė mban prapa, dhe fjala "apostasia", e cila mund tė thotė mbeturinave ose largimin (Rrėmbimi) .

Sė fundi, ne shikojmė pak mė tė veēantė nė 2 Selanikasve 2:13, pas ekzaminimit mė afėr ėshtė njė varg mahnitshme qė flet dy konfirmon dhe pėrmbledh mėsimin e Palit nė Kuvend nė njė ekstazė para pikėllimit.

Diel

2 Tess 2: 1-2 - När det gäller vår Herre Jesu Kristi ankomst och hur vi skall samlas hos honom, ber vi er, bröder, att inte så plötsligt tappa fattningen och bli skrämda, vare sig av någon ande eller av något ord eller brev, som påstås komma från oss och som går ut på att Herrens dag har kommit.

1 Thess 5:2 - Om tider och stunder, bröder, behöver vi inte skriva till er. Ni vet själva mycket väl att Herrens dag kommer som en tjuv om natten. När folk säger: "Fred och trygghet", då drabbas de av undergång lika plötsligt som smärtan kommer över en kvinna som skall föda, och de slipper inte undan. Men ni, bröder, lever inte i mörker, så att den dagen kan överraska er som en tjuv.

För det första är det viktigt att tydliggöra vad Herrens dag egentligen är. Många människor förbinder och refererar till Herrens dag som en begränsad och enskild dag på 24 timmar som utspelar sig i slutet av vedermödan vid Jesu synliga återkomst. Därmed menar man att HERRENS dag och uppryckelsen är synonym och går ut på ett.

Den troligtvis mest citerade versen är just från 1 Thess 5:2 som nämner uppryckelsen i förbindelse med Herrens dag. I och med att Herrens dag på samma sätt som Jesu återkomst kommer som en ”tjuv om natten” så förbinder man ofta ihop dessa två händelser.

Men en genomgång av några bibelverser som omtalar Herrens dag visar att det inte endast refererar till en enskild dag, men till en tidsperiod av dom som både omfattar vedermödan, Jesu synliga återkomst och tusenårsriket.

Joel 2: 11-20 - Dita e Zotit tė pėrfshijė njė sulm nga armiku nga veriu, e cila shumė besojnė se ėshtė e njėjtė sulmi ne shohim nė Ezekieli 38-39. Shumė besojnė se GOG / Magog lufta ndodh nė pjesėn e parė tė Mundimit.

Joel 3: 4 - Kėtu ėshtė dita e Zotit lidhur me kthimin e dukshme Jezusit dhe gjykimin e tij mbi kombet.

2 Peter 3: 10-23 - Kėtu dita e Zotit nuk i referohet kthimit tė dukshme tė Jezusit, atėherė ne e dimė se dita e trupat qiellorė do tė shpėrbėhet, dhe ne kemi marrė qiej tė rinj dhe njė tokė tė re nė vend tė parė pas 1000 vjetėsh tė mbretėrisė nė tokė.

Ashtu si njė vjedhės natėn

Pali e pėrshkruan Ditėn e Zotit, si njė ngjarje qė do tė papritur, si njė vjedhės natėn. Kur kjo botė nuk e presin atė, ajo do po aq papritur, dhe nė tė njėjtėn mėnyrė si kur njė grua merr detyrėn dhe zbulon veten e tij nė kėtė botė.

Paul konfirmon pėrshkrimin e Biblės pėr ditėn e Zotit, dhe tė flasin pėr veten nė lidhje me atė si njė kohė e shkatėrrimit dhe dhimbje. Mė vonė nė 1 Th 5: 9, Pali pėrdor fjalėn "gjykimit zemėrimi" (orway) pėrmbledh dhe ėshtė sinonim me kohėn.

Jezu Krishti sot

Filipianėve 1: 6 - Unė jam i sigurt se ai qė nisi njė punė tė mirė nė ju gjithashtu duhet tė pėrfundojė deri nė ditėn e Jezu Krishtit.

Dita e Zotit tė zbulojė Prandaj zemėrimi dhe domstid qė do tė dalė mbi tokė gjatė njė periudhe kohore duke filluar nga ngazėllim (shtrėngimi i fillimit) dhe Mijėvjeēarit. Kur ne flasim pėr ngazėllim sė mbledhjes qė nuk ėshtė dita e Zotit, por nė vend tė emrit tė Jezu Krishtit sot.

Jezu Krishti sot nuk ėshtė pėrmendur nė Dhiatėn e Vjetėr, si ajo ka me sekret tė vėrtetė pėr tė bėrė, domethėnė, tė vėrtetėn e kishės NT, dhe ngazėllim e lavdisė.

Shpallja NT

Jezu Krishti sot ėshtė vetėm njė zbulesė NT. Dita e Zotit nuk ėshtė vetėm njė shpallje OT, por gjykimi koha e kombeve ėshtė mė i detajuar nė Dhiatėn e Re dhe veēanėrisht tė pėrshkruara nė kapitujt Zbulesa 6-19. "Dita e Zotit" nė lidhje me tokėn dhe njerėzit nė tokė, ndėrsa Jezus Krishti sot nė lidhje me ngazėllim Kuvendit NT dhe pėrgatitjen para Atit nė qiell.

Kur vjen puna pėr tė Jezu Krishtit sot, ajo ėshtė njė benämnelse nė ditėn kur Jezusi do tė vijė mbi retė pėr tė marrė asamblenė e tij tė plotė forcė pėr veten e tij.

Betydningen i kėtij ajeti ėshtė se Fryma e Shenjtė, si nė ditėn e Rrėshajve filloi punėn e tij duke zgjedhur njė popull qiellor, do tė marrė plotėsisht dhe kėtė popull forcė tė plotė pranė Jezu Krishtit sot, qė pranė Jezusit pėr tė sjellė nė shtėpi kongregacionin e tij tė qiellore banesat - i cili nė kėtė mėnyrė zhvillohet para ditės sė Zotit.

Ruajtur nga Zoti zemėrimit (Orge)

1 Thesalonikasve 1: 9-10 - e ata flasin pėr mėnyrėn se si ne u pranuar nga ju dhe si ju kthyer nga idhujt te Perėndia pėr t'i shėrbyer Perėndisė sė gjallė e tė vėrtetė dhe tė presin pėr Birin e tij nga qielli, tė cilin Perėndia e ringjall prej sė vdekurish, Jezusin, qė na ka shpėtuar prej (EK) zemėrimit (orge).

1 Thesalonikasve 5: 9 - Sepse Perėndia nuk na ka caktuar pėr zemėrim (Orge), por pėr tė marrė shpėtimin me anė tė Zotit tonė Jezu Krisht

Njė nga Para-trib doktrinės argument tė rėndėsishėm pėr ngazėllim e mbledhjes, pėrpara mundimi, ėshtė se Jezusi i ka shpėtuar dhe ruajtur kishėn e tij nga zemėrim qė po vjen. (Eng. Zemėrim qė po vjen).

Fjala greke nė tekstin origjinal e zemėrimit ėshtė Orge, dhe kuptimi anglisht "tregon, zemėrim, pasion dhe dėnimin. Pra, kjo ėshtė koha kur zemėrimi dhe dėnimi i Perėndisė do tė bjerė mbi kėtė tokė.

Njė temė e pėrgjithshme

Tė dyja kėto vargje tė Biblės dhe diēka qė ėshtė njė temė e pėrsėritur nė NT ėshtė se kisha nuk ėshtė e destinuar tė vuajnė zemėrimin, por nė vend tė duke u ruajtur dhe ruhet nga ajo.

Fjala "nga" (EK) nuk do tė shkojnė nėpėr, por nė vend qė tė distancohen nga dikush apo diēka fjalė pėr fjalė. Jezusi pėrdor tė njėjtėn fjalė, kur ai mėson se "heqja traun nė syrin tėnd vetė" tek Mateu 7: 5 Trare ose paftė metalike ėshtė hequr pastaj fizikisht ditė larg, dhe nuk ėshtė mė pjesė e syrit.

Nė qoftė se ne kemi kėto premtime tė hiqet dhe tė ruajtur nga zemėrimi i Perėndisė, si mund kongregacioni tė jetė i pranishėm gjatė shtrėngimit?

Shpėtojmė nga zemėrimi

Rev 6: 15-017 - Mbretėrit e dheut, tė mėdhenjtė dhe gjeneralėt, tė pasurit dhe tė fuqishmit, tė gjithė skllevėrit tė lirė, u fshehėn nėpėr shpella dhe nėpėr gryka, dhe ata thoshnin maleve dhe shkėmbinjve: "Bini mbi ne dhe na fshihni fytyra e tij ulur nė fron dhe tė zemėrimit tė Qengjit (orge). sepse zemėrimi i tij ditė e madhe ka ardhur (aorist), dhe kush mund tė qėndrojė?

ti sė pari hasim kėtė zemėrim fjalėn (orge) nė Zbulesa ėshtė vulėn e gjashtė. Folja "vijnė" ėshtė njė folje (aorist) kuptimi dhe diēka qė tashmė ekzistonte mė parė, por tani ėshtė gjetur tė jetė vulėn e gjashtė.

Kur ju shikoni mbrapa nė vulave tė fundit qė kanė qenė para gjashtė, ajo ėshtė gjithashtu e vėshtirė pėr tė parė se zemėrimi ka pėrshkuar pesė vula e para, e cila ndėr tė tjera ka rezultuar nė luftėrat botėrore, hiperinflacioni ekonomike, nga uria dhe virus shpėrthimet; e cila ka shkaktuar qė njė e katėrta e popullsisė sė tokės zhdukėn.

Fundi i pullat

Rev 15: 1 - Pastaj pashė njė shenjė tjetėr tė madhe dhe tė mrekullishme nė qiell: shtatė engjėj me shtatė plagėt e fundit, sepse me to u krye zemėrimi i Perėndisė arrin pėrmbushjen e saj

Shumė besojnė se kjo zemėrimi ėshtė njė pjesė e zemėrimit tė Perėndisė pėr herė tė parė shfaqet nė fund tė Zbulesės, por Bibla ėshtė e qartė se me shtatė plagėt e fundit dalje dhe jo nė fillim tė zemėrimit tė Perėndisė. (Rev 15: 1)

Up 19:15 - Ushtritė e qiell e ndiqnin mbi kuaj tė bardhė, dhe ata ishin tė veshur nė tė bardhė leckė, tė pastėr. Dhe nga goja e tij dilte njė shpatė e mprehtė, qė ai duhet tė goditur me tė kombet me, dhe ai do tė qeverisė me skeptėr prej hekuri dhe ai shkel Perėndinė, i Plotfuqishmi, mėrisė dhe tė zemėrimit (orge) shtypa

Nė fund tė pikėllimit pėrfunduar zemėrimin e Perėndisė, dhe hasim atė pėr herė tė fundit kur Jezusi tė vijė pėr tė mposhtur dhe tė fitojė fitore mbi armiqtė e tij nė Harmagedon.

Nėse kisha ka premtimin e duke u ruajtur nga kjo domstid nga fillimi nė fund, kėshtu qė ėshtė mjaft e qartė se Kisha nuk mund tė mbetet nė tokė, kur vula e parė ėshtė thyer. Paul konfirmon kėtė mė vonė nė 2 Thesalonikasve, ku ai mėson nė lidhje me ngjarjet qė sė pari duhet tė ndodhin para se kjo domstid do mbi tokė.

Filadelfia asambleja

Zbulesa 3:10 - Sepse e ruajte fjalėn time pėr qėndrueshmėrinė, unė do tė tė ruaj dhe do tė tė shpėtojė nga ora e sprovės qė do tė vij mbi gjithė botėn dhe pėr tė sjellė njerėzit e saj nė provė.

Njė premtim i ngjashėm ėshtė dhėnė pėr kishėn nė Selanik ishte edhe kisha nė Filadelfia nė Zbulesa.

Pėr shkak se ata kishin mbajtur fjalėn e Zotit nė lidhje me durimin, Zoti do tė tė ruajė vendbanim tė (lisi, nga) ora e sprovės qė do tė vij mbi tokė. Fjala "nga" (EK) ėshtė e njėjta fjalė si 1 Thesalonikasve 1:10 pėrdorime, dhe qė tregon se kisha duhet tė tėrhiqet nga, dhe larg nga prövelsens ndėrsa.

Premtimi i kishės Zotit, nė Filadelfia kufizon jo vetėm kohėn e zemėrimit tė Perėndisė, por Kuvendi premtimi qė tė ruhet nga tė gjithė ora e sprovės qė do tė vijė mbi tokė.

Apostasia - mbeturinave apo nisjes

2 Thesalonikasve 2: 3 - Askush tė mos ju mashtrojė nė asnjė mėnyrė. Sepse sė pari, mbetjet duhet tė vijė dhe njeriu i paligjshmėrisė, i biri i humbjes, haptazi vijnė pėrpara

Pali na mėson kongregacionin nė lidhje me njė argument tė rėndėsishėm dhe vendimtar, domethėnė se kisha nuk mund tė presim se dita e Zotit (pikėllimit) do tė vijė para tri ngjarje tė rėndėsishme do tė ndodhin:

Mbetjet (apostasia) duhet tė vijė, ai i cili mban prapa duhet tė vijnė nė vend, dhe laglösthetens njeriun (Antikrishti) haptazi kanė ardhur pėrpara (Rev 6: 1)

Kuptimi i fjalės apostasia

Fjala nė greqisht ėshtė pėrkthyer mbeturinave, tradhtinė dhe rebelimi ėshtė fjala "apostasia". Emrit "apostasia" vjen nga folja "afistämi" huvudbetydning tė cilit ėshtė "lėviz" ose "pėr tė lėvizur diēka nga njė vend nė tjetrin." Fjala ėshtė pėrdorur nė mėnyrė specifike nė lidhje me ndonjė lėvizur nga njė vend nė tjetrin, ose nė qoftė se ajo shkon larg, ose ėshtė i ndryshėm nga dikush.

Ne gjeni apostasia fjalė vetėm dy herė nė Dhjatėn e Re, ku tjetri ėshtė nė Veprat 21:21, ku ajo flet pėr "braktisin Moisiut:" ose tė shkėputen nga Moisiu. Ndėrsa emėr apostasia ėshtė e rrallė nė Dhiatėn e Re, ka folja afistämi se fjala rrjedh nga pesėmbėdhjetė herė. Vetėm nė tri raste ajo i referohet braktisje fetare. (1 Tim.1, He 3:12 2 Tim 2: 9).

Nė dymbėdhjetė rastet e mbetura bėn afistämi "pėr tė lėvizur larg nga" nėse ajo ėshtė njė person (Luka 04:13; Veprat 12:10), nga padrejtėsi (2 Timoteut 2:19), nga tempulli (Luka 2:37) ose nga trupi (2 Cor 12: 8).

pėrkthimet e para

Nė Bibėl angleze, Biblėn pėrforcohet, ka njė shėnim: "Njė pasqyrim i mundshėm i apostasia akull: Nisja (e kishės).

Shtatė pėrkthimet para Anglisht nga 1394 tuaj - 1608, tė gjithė u pėrkthye me fjalėn "nisjes" (niset) me qėllim tė rrėmbimit nė qiell. Si ėshtė e mundur qė tė King James Version, si njė nga pėrkthimet e para tė pėrdorur mbeturinat fjalėn nė vend tė largimit?

zhvillimi historik Apostasia

1576 erdhi pėrkthimin katolike nė anglisht quhet edhe "Reims Bible". Kjo ishte pėrkthimi i parė qė pėrdori fjalėn mbeturinave nė vend tė largimit (nisjes).

Kotolikerna pėrdorur kėtė pėrkthim pėr pikė nė "mbeturina", qė i parapriu nė 1500 nėpėrmjet Reformimit.

Nė anėn tjetėr, nė vitin 1611, kur King James Bible u botua pėrkthyes rishikuar ato tė pėrkthimeve tė mėparshme nga nisjes pėr tė humbur pėr pikė tė Kishės Katolike dhe mėsimet e saj si braktisje e madhe. Ajo nė kėtė mėnyrė nuk ėshtė studiuar apo kuptimi i fjalės apostasia qė vendosi kėtė, por qė Udhėzimin pėr Kishėn Katolike.

Rrėmbimi - njė ngjarje tė veēantė

Ēfarė saktėsisht bėn Pali kur ai mėson nė lidhje me njė ngjarje tė veēantė qė do tė zhvillohet vetėm pak para pikėllimit?

apostasia greke dmth ka njė artikull tė caktuar (e cila ėshtė fjalė greke normalisht nuk) qė e bėn Pali tregon pėr njė ngjarje tė veēantė tė paracaktuar, dhe jo diēka qė ndodh me kalimin e kohės.

Shumė shkrime tė shenjta flasin dhe tė dėshmuar pėr braktisje nė ditėt e fundit. (1 Tim 4: 1-2: 2 h 3: 1, 1 John 2: 1). Problemi ėshtė se asnjė nga kėto shkrime tė shenjta siguron mbėshtetje pėr njė humbje tė veēantė apo njė ngjarje tė veēantė tė nxjerrė nė pah dhe pėr tė qenė njė shenjė e qartė pėr tė gjithė besimtarėt nė fundin e kohės. Tė gjitha pasazhet biblike qė flasin pėr braktisje nė ditėt e fundit ėshtė e pėrgjithshme dhe nuk tregojnė pėr njė ngjarje tė veēantė. Siē e dimė, ajo ishte nė vend mbeturinat dhe ngrini krye kundėr Zotit tė tė gjitha kohėrave. Jude gjithashtu flet pėr ajo tashmė ka ndodhur nė kohėn e apostujve. (Jude v 17 ff)

Rapture, megjithatė, ėshtė njė ngjarje e caktuar, dhe diēka qė nuk ndodh gjatė njė periudhe mė tė gjatė. Ajo do tė jetė njė karakter unik qė tregon se ėshtė ora e fundit dhe pėrfundimi ėshtė arritur.

Sqarimi i Palit

Nė tė njėjtėn kohė, ajo ėshtė njė problem kur Pali nuk e kanė pėrmendur kėtė mbeturinave nė letrėn e tij tė parė nė kongregacion.

Letra e dytė nė kishė ėshtė njė sqarim i asaj qė ėshtė shkruar nė ardhjen e parė dhe tė dytė tė Krishtit njė ngjarje qė u shpall si dhe terren tė qartė pėr Selanik. Large praktikisht ēdo kapitull i kėsaj letre flet pėr kthimin e Zotit dhe zhvillimin nė fund me kohė, por nuk pėrmend asgjė nė lidhje me njė humbje si njė ngjarje tė rėndėsishme dhe unike qė do tė paraprijnė Dita e Zotit dhe ardhjen e Antikrishtit.

Prandaj ėshtė mė afėr qė tė besojnė se Pali i referohet ardhjen e Zotit nė 1 Thesalonikasve 4:17 se nė njė humbje tė veēantė qė Shkrimi nuk ka ndryshe pėrmend.

Ai ishte mbajtur prapa

2 Thesalonikasve 2: 6-7 - Ti e di se ēfarė ėshtė si tani mban atė pėrsėri kėshtu qė ai mund tė shfaqet vetėm kur tė vjen koha e tij. Tashmė, misteri i paligjshmėrisė vepron. Ai i cili tani mban atė pėrsėri do tė jetė pastruar vetėm nga rruga.

Vargjet 4-8 tė tė njėjtit kapitull zbulon Antikrishtin, dhe atė qė mban atė pėrsėri kėshtu qė ai nuk mund tė shfaqen para se tė koha e tij ėshtė. Sot, kemi shkruar 2014 dhe ne mund tė konfirmojė se ajo ose ai qė e mban mbrapa ėshtė ende kėtu, kur Antikrishti nuk ka ardhur ende pėrpara.

Gramatikisht bėhet mbajnė pėrshkruar pėrsėri si dy "ajo" dhe "ai". Fryma Fjala nė Frymėn e Shenjtė ėshtė fjala "pneuma" nė greqisht, e cila ėshtė njė fjalė nė asnjė seks. Nė tė njėjtėn kohė qė Fryma e Shenjtė ėshtė edhe Perėndia, ai ėshtė pėrshkruar si njė "ai". Ka pasur shumė supozime mbi atė qė po pengojnė Antikrishtin, por qė tė dyja janė gjinia mashkullore, ndėrsa mund tė ketė asnjė tjetėr pėrveē Shpirtit tė Shenjtė.

Fryma e Shenjtė nė kishė

Fryma e Shenjtė ėshtė i lidhur ngushtė me kishėn, dhe ka qenė qė nga dita e Rrėshajėve nė Kapitullin APG 2. Nė GT dukej edhe Fryma e Shenjtė nė tokė, por me krye bazė. Ashtu si ai do tė bėjė nė shtrėngime.

Fryma e Shenjtė do tė vazhdojė tė punojė nė njerėzit nė tė shtrėngimit, por nga momenti uppryckelsens nga lart. Prandaj, ne nuk shohim Fryma e Shenjtė pėrfaqėsuar nga kapitullin 3 tė librit tė Zbulesės dhe mė gjerė. Nė letrat drejtuar shtatė kishave, dėgjojmė kėto fjalė: Ai qė ka veshė, le tė dėgjojė atė qė Fryma u thotė kongregacionit. Pas Kapitulli 3, e cila ėshtė Rrėmbimi i Kuvendit nuk ėshtė Fryma e Shenjtė qė flet. Zbulesa 13: 9 - Ai qė ka veshė, le tė dėgjojė. As nuk ėshtė Shpirti i Shenjtė qė vjen me shpėtim tė ndryshme dhe mesazhi pėr gjyqin e njerėzve nė shtrėngimin, atėherė ajo do tė nė vend tė kėsaj tė bėhet nga engjėjt. (Rev 14: 6-7).

Kur Kuvendi bėhet kapur Frymėn e Shenjtė nuk ka vend pėr tė punuar nga mė shumė se Kuvendi ėshtė i vetmi Temple se Zoti e di sot. (1 3:16). Kisha i vetėm qė ėshtė e pėrfaqėsuar nė shtrėngime ėshtė skökoförsamlingen, dhe mund Fryma e Shenjtė nuk do tė veprojnė nė ose nga jashtė.

Rapture nė 2 Thesalonikasve 2:13

2 Selanikasve 2:13 - Por ne duhet ta falėnderojmė gjithnjė Perėndinė pėr ju o vėllezėr tė dashur nga Zoti, sepse Perėndia nga fillimi ju zgjedhur pėr tė shpėtuar, me anė tė shenjtėrimit tė Frymės dhe tė besimit nė tė vėrtetėn.

Eng trans. "Por ne duhet tė falėnderojmė gjithmonė Perėndinė pėr ju, o vėllezėr tė dashur nga Zoti, e mirė, sepse keni zgjedhur, njė fryt i parė, pėr ēlirimin nga ana e shenjtėrimit tė Frymės dhe tė besimit nė tė vėrtetėn."

Gjėja e parė qė ėshtė e rėndėsishme tė pėrmendet nė lidhje me kėtė ajet ėshtė se ajo ėshtė pėrmendur nė lidhje tė kėtyre letrės eskatologjike zbulon mėsimet e "ditės sė Zotėrisė."

Kapitulli ngjarje e mėparshme (Kapitulli 2) Pali sapo kishte mėsuar kongregacionin nė lidhje me njeriun e paligjshmėrisė, e cila duhet tė vijė mė parė pėrpara paraqitur nė mėnyrė tė hapur. Ne e shohim Antikrishti tė dalin nė vulėn e parė, dhe kur kali i bardhė duket.

Mund tė jetė se kjo mirėnjohje pėr shpėtimin qė Pali shpreh nė kėtė ajet, i njėjti shpėtimin qė tantly kanė mėsuar nė dy letrat qė zbulojnė zemėrimin e Perėndisė? Nė kėtė rast, ajo ėshtė edhe njė konfirmim i temės korrente Palit tė Kuvendit, pėrkatėsisht kursimit tė Zotit dhe ruajtjen e zemėrimit dhe mundimi Perėndisė.

Zgjedhur tė jetė shpėtimi

Pėr tė kuptuar kėtė fjalė e shpėtimit (Soteria) se Pali pėrdor, ju gjithashtu duhet pėr tė interpretuar atė sipas kohės qė ai nėnshkruan nė.

Fjala Shpėtimi (. Gr Soteria) kanė kuptimin si vijon nė ENG; deliverence, ruajtja, siguria, shpėtimi: ēlirimi nga ngacmim i armiqve.

Nga fjala ėshtė pėrdorur nė Dhiatėn e Vjetėr, ne mund tė shohim se kuptimi i ndryshimeve fjalė, mė tej pėrpara ne do tė nė kohė nė krahasim me kur letrat janė shkruar.

Shpėtimi nė Dhiatėn e Vjetėr

Nė OT, ne gjejmė fjalėn 78 herė dhe ėshtė shpesh e lidhur me fjalėn hebraike Yeshu'ha. Shumica e herė fjala ėshtė pėrdorur nė Dhiatėn e Vjetėr, ėshtė e lidhur me njė shpėtim fizik nga armiqtė apo gjykimet pėrkohshme pėr Izraelin.

Ne e shohim atė ndėr tė tjera pėr ēlirimit tė Izraelit nga Egjipti, kėtu, kur ata tė shkojnė nėpėr Detin e Kuq. Ajo ėshtė pėrdorur edhe kur Davidi gjeti dhe liruar nga persekutimi Saulit, dhe shpėtimi i Izraelit nga armiqtė natyrore si Filistejtė, Moabitėsh dhe Edomitėve.

Isaia pėrdor kėtė fjalė si pėr tė pėrshkruar shpėtimin e Izraelit nė kthimin e Mesisė, por edhe pėr tė pėrshkruar shpirtėrore dhe besėlidhjen e re qė Zoti do tė krijojė me Izraelin.

Shpėtimi nė NT

Dhiata e Re ėshtė fjala "Soteria" e pėrdorur nga tė dy rreziku fizik (Veprat 07:25, 27:34), por mbi tė gjitha duke pėrshkruar shpėtimin shpirtėror qė kemi marrė nėpėrmjet vdekjes sė Jezusit nė kryq. (Phil 01:28, 2 Cor 07:10 Efe 1,13)

Ne mund tė shohim se kuptimi i kėsaj fjale mund tė jetė si njė shpėtim shpirtėrore, dhe njė shpėtim fizik nga njė rrezik i pėrkohshėm apo rrethanė. GT ėshtė mė sė shumti njė rrezik fizik, ndėrsa pjesa mė e madhe e Dhiatės sė Re qėndron pėr njė ndjenjė tė shpėtimit shpirtėror.

Koha e Thesalonikasve

Dhiata e Re u shkrua gjatė njė periudhe prej rreth 60 vjetėsh, nga autorė tė ndryshėm. Kuptimi i fjalės shpėtimit (Soteria) mund tė interpretohet edhe nė raport me kohėn qė ėshtė shkruar, dhe pėrmes tė cilit autori pėrdori fjalėn.

Pali shkroi letrėn e tij gjatė njė periudhe prej rreth 20 vjet, dhe pėr kėtė arsye ėshtė e natyrshme qė fjala pėson disa ndryshime tė rėndėsisė sė saj me kalimin e kohės. Nė kontrast me disa letrės mėvonshme Palit drejtuar Romakėve, pėr shembull, ku fjala e pėrdorur pothuajse gjithmonė me rėndėsinė e shpėtimit shpirtėror, ėshtė letra nė Thesaloniki, njė nga letrat mė tė hershme tė Palit.

Letra e parė e Palit

Nė letrat letrat e hershme tė Palit nė Selanik dhe Galatisė, kurrė nuk e pėrdori fjalėn "Soteria 'pėr tė shprehur njė shpėtim shpirtėror. Fjala nuk ėshtė edhe James i cili gjithashtu ėshtė shkruar nė njė fazė tė hershme nė historinė e Kishės. Paul nė vend tė kėsaj pėrdor fjalė tė tjera, gjatė kėsaj periudhe kohore tė pėrshkruar shpėtimin shpirtėror tė tilla si "Kaleo" Gal 1: 6, "Dikaio-OE" Gal 2:16, "exagorazo" Gal 3:13 etj

Letra e shkruar ndoshta pas letrat drejtuar Selanikasve ishte 1 Korintasve, ku fjala "Soteria" nuk janė pėrdorur. Ajo ėshtė vetėm nė letrėn e dytė tė Palit drejtuar kishės nė fjalė Korintasve pėrdoret pėrsėri. Fjala e pėrdorur kėtu tri herė, dhe kjo ėshtė kur ne sė pari tė shohim fjalėn e pėrdorur nė lidhje me shpėtimin shpirtėror.

Ajo duket si kjo, kur Pali pėrdor kėtė fjalė nė letrat e tij tė hershme, ai ėshtė ende i ndikuar nga mėnyra se si GT pėrdor kėtė fjalė, dhe kėshtu ėshtė njė pėrshkrim i njė shpėtim nga njė fizik apo njė rrezik tė pėrkohshme apo rrethanė. Kur Pali nė letrat mė vonė duke pėrdorur kėtė fjalė ėshtė me shumicė betydning e shpėtimit shpirtėror.

Brevens pėrmes temė

Ēdo kapitull i 1 dhe 2 Thesalonikasve zbulojė ndonjė nėnkupton kthimin e Jezusit, dhe mėsimi eskatologjik Palit. Kėshtu ėshtė edhe me fjalė tė tjera qė kanė tė bėjnė pėr tė besuar se ky shpėtim qė Pali i referohet nė 2 Selanikasve 2:13, gjithashtu zbulon dhe ėshtė njė vazhdim i temės, Paul mėson.

Njė pėrmbledhje e 2 kapitulli 2 Thesalonikasve tregon se kapitull ofron:

1. Njė paralajmėrim (vs. 1-3)

2. apostasia (vs. 3)

3. paudhė njė del (vs. 3-5)

4. pengon (vs. 5-7)

5. Antichrist performanc dhe mbėrritja (vs. 8-9)

6. Delusion dhe mashtrim i popullit (vargjet 10-12)

7. A fatmirėsisht Zoti, dhe njė thirrje (vs 13-15)

Kur Pali zvarritės shkruaj dhe tė shprehin mirėnjohjen e tyre ndaj Zotit pėr shpėtimin qė Perėndia ka pėrgatitur, ajo duhet tė shihet nė dritėn e udhėzimit tė tij tė mėparshėm nė tė njėjtin kapitull. Me fjalė tė tjera, nuk ėshtė njė subjekt i ri qė Pali fillon tė flasė apo tė falėnderojnė pėr, por thjesht njė vazhdim tjetėr nė temė ai tashmė mėsuar tė gjithė letėr.

Lavdia jonė e ardhmja

2 Thesalonikasve 2:14 - Kjo ėshtė ajo qė Perėndia ka thirrur anė tė ungjillit tonė, qė tė mund tė fitojė lavdinė e Zotit tonė Jezu Krishtit

Vargu tjetėr tė takohemi nė 2 Thesalonikasve 2 flet pėr lavdinė tonė tė ardhshėm nė Krishtin. Kjo ėshtė lavdia qė Pali flet nė 1 Korintasve ku "qė prishet duhet tė veshė pėrkohshmėrinė," dhe "ky i vdekshėm tė veshė pavdekėsinė."

Kėshtu qė kjo ėshtė njė referencė pėr uppryckelsens sot dhe lavdia jonė e ardhshme, siē ndodh nė momentin kur Zoti tėrheq kongregacionin e tij tek ai, dhe ai transformon trupin tonė tė jetė si ai. Ky ajet ėshtė njė vazhdimėsi e vargut dymbėdhjetė, dhe ėshtė njė lidhje e qartė pėr uppryckelsens ditė.

pėrfundim

Pali deklaron se para se dita e Zotit apo pikėllimit mund tė jetė, tė ketė ky i paudhė (Antikrishtit) qė do tė vijnė pėrpara. Por pėr se Antikrishti do tė jetė nė gjendje pėr tė dalė pėrpara, ajo duhet tė mbajnė atė tė kthehet nė anėn e (Shpirtit tė Shenjtė), dhe tė Shpirtit tė Shenjtė tė jetė nė gjendje pėr tė ardhur nė vend duhet sė pari tė Kuvendit janė marrė larg dhe tė zhdukur nga faqja e dheut.

Jezusi pikė nė shumė karaktere tė ndjekur kthimin e tij tė dukshme nė kėtė tokė. Por Rrėmbimi ėshtė njė ngjarje panėnshkruar, dhe thirrja e Kuvendit nuk ėshtė duke pritur pėr Antikrishtit apo besėlidhjen e tij me Izraelin, por pėr tė "presin pėr Birin e tij nga qielli."

Ne jetojmė nė njė pritje tė vazhdueshėm qė Zoti sė shpejti do tė vijė dhe tė na marrė nė shtėpi, pėr tė na shpėtuar prej zemėrimit qė po vjen, dhe pėr ne qė tė jenė me Tė pėrgjithmonė.

Jezusi po vjen sė shpejti!

Mikael


Publicerades lördag, 12 oktober 2019 00:37:33 +0200 i kategorin och i ämnena:


1 kommentarer


x
Lillibeth
söndag, 20 oktober 2019 20:57

"Paulus förkunnar att innan Herrens dag eller vedermödans tid kan komma, måste den laglöse (Antikrist) träda fram. Men för att Antikrist ska kunna träda fram, måste den som håller honom tillbaka träda till sida (den helige Ande), och för att den helige Ande ska kunna träda till sida måste församlingen först ryckas bort och tas väck från jorden."

Detta är SANNINGEN vilket det också är en strid om.

/Lillibeth

Svara

Första gången du skriver måste ditt namn och mejl godkännas.


Kom ihåg mig?

Din kommentar kan deletas om den inte passar in på Apg29 vilket sidans grundare har ensam rätt att besluta om och som inte kan ifrågasättas. Exempelvis blir trollande, hat, förlöjligande, villoläror, pseudodebatt och olagligheter deletade och skribenten kan bli satt i modereringskön. Hittar du kommentarer som inte passar in – kontakta då Apg29.

Nyhetsbrevet - prenumerera gratis!


Senaste bönämnet på Bönesidan

fredag 24 januari 2020 11:05
Be för mig! Går en ny utbildning och ska bl. a. Lära mig Windows 10 och alla program i Office 365 paketet. Det är väldigt mycket ny information för mig och jag har svårt att registrera allt! Be tack!

Senaste kommentarer


Aktuella artiklar



Stöd Apg29:

Mer info hur du kan stödja finner du här!

Kontakt:

MediaCreeper Creeper

↑ Upp