Language

Apg29.Nu

Start | TV | Bönesidan | Bibeln | Läsarmejl | Media | Info | Sök
REKLAM:
Himlen TV7

standarde SET

SET ėshtė i bazuar nė encryption, certifikatat digjitale dhe nėnshkrimet digjitale (nėnshkrimet pėrkatėse nė blerjet e rregullta kartė).

tabletė

SET kėrkon disa software tė instaluar nė kompjuterėt. Kur blerėsi mbushur shportėn e tyre digjitale pazar dhe zgjidhni "paguajnė me karta krediti" merr komunikimit tė ndryshme. Certifikatat janė dėrguar mbrapa dhe me radhė, njė dual urdhrat dixhitale paguajnė janė krijuar dhe duke pasur parasysh kontrollin e bankės ėshtė bėrė. Sepse nga ēelėsat encryption qė lindin nė supermarket kėshtu qė nuk ėshtė njė tė ashtu-quajtur kyē root pėr tė gjithė pėrdoruesit dhe ėshtė ndėrtuar nė software.


Av CashOnly
torsdag 7 november 2019 23:15

SET ėshtė njė projekt dhe njė standard global pėr tė paguar sigurt me kartat e kreditit nė internet. Kjo ėshtė kryesisht pėr tregtinė elektronike dhe pagesėn e faturave. Projekti ka filluar nė mes tė viteve '90. Akronim qėndron pėr transaksion tė sigurt elektronike e cila nė gjuhėn suedeze ėshtė transaksion tė sigurt elektronike. Pas krijimit tė standardit tė ishin kompani tė mėdha tė tilla si Visa, MasterCard, IBM, Microsoft dhe Netscape. Kur ajo ishte njė projekt pilot pjesė nga Suedia disa bankave tė mėdha dhe Postare Giro.

SET ėshtė i bazuar nė encryption, certifikatat digjitale dhe nėnshkrimet digjitale (nėnshkrimet pėrkatėse nė blerjet e rregullta kartė). Technical Data krijuar njė tė ashtu-quajtur ( "artificiale") karta virtuale pėrfshirė pėrdorimin e certifikatės digjitale dhe me njė numėr tė koduara kartė krediti ėshtė dėrguar. Ėshtė bankat dhe tė fortė VeriSign tė cilėt kontrollojnė dhe lėshon certifikata pėr tė dy pėrdoruesit e kartave dhe bizneset. Verisign ėshtė njė nėnkontraktor pėr tė treguar. Merchant certifikata tė ndryshme mund tė krahasohet me vulėn e pagesės ajo pėrdoret e kaluara kur bėn njė zbritje pėr blerjen e kartės sė kreditit.

SET kėrkon disa software tė instaluar nė kompjuterėt. Kur blerėsi mbushur shportėn e tyre digjitale pazar dhe zgjidhni "paguajnė me karta krediti" merr komunikimit tė ndryshme. Certifikatat janė dėrguar mbrapa dhe me radhė, njė dual urdhrat dixhitale paguajnė janė krijuar dhe duke pasur parasysh kontrollin e bankės ėshtė bėrė. Sepse nga ēelėsat encryption qė lindin nė supermarket kėshtu qė nuk ėshtė njė tė ashtu-quajtur kyē root pėr tė gjithė pėrdoruesit dhe ėshtė ndėrtuar nė software.

Cyber ​​Cash ka ndihmuar zhvillimin e vendosur dhe gjithashtu ka njė sistem tė ngjashėm tė quajtur gllėnjka. SET dhe CyberCash pėrdor tė njėjtin lloj tė encryption. VERIFONE ėshtė njė tjetėr kompani fqinje duke vendosur standarde, dhe kjo ishte kur u testuar. Me sistemet e vendosur dhe tė ngjashme, ju nuk mund tė transferimit tė parave nė mes tė individėve, si vende tė pėrpiqen pėr tė parandaluar pastrimin e parave dhe si. Ashtu si me kaq shumė tjetėr cashless atėherė pėrdorni tė vendosur tė mos pagesave tė vogla pėr shkak tė kostos sė lartė tė menaxhimit.

Kompjuter dhe kompanitė kompjuterike - bota elektronik i shtyllės kurrizore financave

Ajo ishte nė '50 si bankat gradualisht filluan tė pėrdorin kompjuterat dhe teknologjinė e telekomunikacionit nė operacionet e tyre. Disa mendohet edhe nė atė kohė nė njė sistem cashless ėshtė pėrhapur nė tė gjithė Shtetet e Bashkuara qė do tė lidhet me njė identitet. Ata i bėnė thirrje tė sistemit tė mundshėm tė ardhshėm tė EFTS (Fondet elektronike Transferimi Sistemit). Por ajo ishte gjatė '60s, si zhvillimet nė lidhje me kompjuterat filluar siē duhet. Kjo ishte menaxherėt e mesėm bankės vurmade fortė pėr kompjuterizimin nė kėtė fazė tė hershme. Njėri ishte John Reed nė Citibank (kryetar vonė i bordit atje), i cili bėri njė degė e tėrė u automatizuar.

Ky entuziazėm kompjuterizimi nė mesin e menaxherėve tė mesėm nuk ishin vetėm nė Shtetet e Bashkuara. Edhe nė Spanjė, ka punuar ato nė diēka tė quajtur COAs (Komisioni i Operacioneve dhe automatizimi). Njė nga testet shumė mė tė hershme nė Shtetet e Bashkuara tė pagesave tė menjėhershme lidhur me njė lloj tė letėrnjoftimit ėshtė bėrė nė vitin 1967 nė Wilmington udhėhequr nga Banka e Delaware. Ajo ishte IBM fillimisht shpiku magnetremsetekniken qė flet ėshtė pėrshkruar si "njė dhuratė nga IT botė nė botėn e bankare."

Nė Suedi Kursimeve Promovimin e ēon avokatit personal Sven G Svensson hershme pėr kompjuterizimin e bankave tė kursimeve. Qė nė fillim tė shekullit tė 50-tė ėshtė mbajtur konferenca vjetore nė Saltsjöbaden nė lidhje me kompjuterizimin bankare. 90s ishte dekadė kur interneti ka hyrė nė botėn e biznesit. Kompanitė shpesh filloi me aktivitete tė tjera, por nė fund tė fundit bėhet kompani e madhe kompjuterike. Kėto janė pastaj shpesh shkrirė nė gjigandėt e mėdha tė korporatave.

Burroughs ishte i tillė njė kompani tė madhe kompjuterike, me theks tė veēantė nė botėn bankare. Burroughs ndėrtuar pėrfshirė SWIFT. Ky ėshtė njė sistem ndėrkombėtar pėr komunikim midis bankave. Njė kompani e mėparshme e mėdha tė pavarura ishin Sperry. Burroughs drejtor Michael Blumenthal, arriti nė vitin 1986 tė bashkojė Burroughs dhe Sperry pėr Unisys. Blumenthal edhe mė parė ka qenė ministri i Financave.

Njė tjetėr kompani tė rėndėsishme historike nė kėtė kontekst, Remington Rand. Unisys biznesi ka konsistuar, ndėr tė tjera pėr tė vazhduar punėn nė SWIFT dhe tė kujdeset pėr njė sistem tė madh tė kontejnerėve RFID-tagged pėr emėr tė ushtrisė. RFID ėshtė njė teknologji qė transmeton sasi tė vogla tė informacionit duke pėrdorur valėt e radios. Siē do ta shohim, nga pjesa tjetėr e librit ėshtė se nė aspektin e RFID shumė lidhjet me shoqėrinė cashless. Sistemi operativ i Microsoft-it ėshtė pėrdorur nė ATM tashmė janė pėrmendur. Sistemi operativ Linux ėshtė pėrdorur edhe nė kėto, shumica e serverėve tė internetit dhe sistemeve mė tė mėdha kompjuterike nė supercomputers.

Njė shembull tjetėr kompani, nė Finlandė dhe Suedi aktive kompani IT TIETO ndėr tė tjera syssIar me lėshimin kartė krediti nė banka tė shumta. Facebook ka shkuar nė industrinė e pagesės seriozisht. Kompania filloi njė (e dukshme apo edhe artificiale) monedhėn virtuale nė vitin 2011 dhe kompanitė e lojė kompjuterike

varur menjėherė nė. Facebook planifikuar gjithashtu pėr 500 milionė pėrdoruesit do tė jetė nė gjendje pėr tė paguar me kartė krediti pėrmes Dėrguarit chatappen. Duke pėrdorur njė mjet chat software qė "flasin nė tekst." Ajo dėrgon dėnime mes tyre gradualisht (shih bisedė telefonike), pėr dallim nga e-mail dhe postė tė rregullt.

Facebook ka qenė gjithashtu njė mjet pėr fraudsters, tė tilla si krijimi i njė anė Ica-si me tė cilat nė disa raste kanė vjedhur njerėzit e mijėra korona nga fitimet e pretenduara nė njė konkurs. Kjo mund tė bėhet duke mbledhur tė dhėna nė kuti bankare. Kompania Apple ka ndėrtuar njė bazė tė dhėnash tė madhe tė tė dhėnave tė kartave tė kreditit pėr klientėt tė cilėt kanė kartat. Kompanitė kompjuterike duam njė shoqėri cashless ėshtė pjesėrisht pėr shkak se ajo ėshtė e lidhur ngushtė me prodhimet e tyre. Sa mė shumė cashless mė shumė kompjutera.

Si lexues ndoshta mendoi pėr shkak tė gjuhės, nuk ka 20-vjeēari i cili ka shkruar kėtė libėr. Ka punuar me kompjuterat nė njė mėnyrė apo njė tjetėr pėr mjaft pėr disa vjet. Sa vjeē jam, unė nuk do tė, megjithatė, pėrmend pėr arsye tė privatėsisė. Njė iaktagelse spontan subjektiv. Ajo do tė marrė njė jetė, dhe shkrimin e pothuajse gjysma e kėtij libri para se unė do tė takohem me njė reagim tė vetėm negativ ndaj shoqėrisė cashless nga ana industrinė e kompjuterėve sė. Por kjo ka tė bėjė me diēka qė ka ndodhur pothuajse 50 vjet mė parė. Bota e sotme kompjuteri nuk duket se kanė marrė shqisat e tyre dhe shihet si negative nė shoqėri cashless.

Pėrjashtim ėshtė nė lidhje me njė njeri me emrin Paul Armer nga Korporatėn RAND, dhe tashmė nė fund tė 60-ēėshtjeve tė privatėsisė tė profilit rreth pagesave cashless. Ai foli pėr kėtė nė Senatin amerikan. Ne do tė duhet mė shumė burra dhe gra tė tilla nė botėn e kompjuterit sot. Nuk ėshtė sigurisht kritike ish-njerėzve tė bankės. Por ku ėshtė kritika nga bota e kompjuterit? Armer pohoi jo edhe pėr tė hequr emrin nga tė dhėnat e bėn qė nė njė farė mase mund tė identifikojė individėt.

Nė punėn e tij tė nevojshme Armer nė njė kohė, tė dhėnat pėr pagat nė industrinė e kompjuterėve. Kjo nuk ishte qė ai ka bėrė njė biznes nė kartat shėnoj tė ruajtur tė dhėnat nė atė qė ai sė pari mendoi mėnyrė anonime. Tė dhėnat pėrbėhej vetėm nga paga, arsimit dhe njė ndarje gjeografike bruto nė tri fusha. Kur Pali Armer pastaj ndahen sendet nė mėnyrė, ai mund tė menjėherė (e cila nuk ishte menduar nė fillim) tė parė se kush ishte se kush kishte pagat mė tė larta. Ky ishte fillimi i angazhimit tė tij pėr diskutimin e privatėsisė kundrejt tė ardhmen integritetin e deficitit sa i pėrket cashless pagesave.

Ndoshta lidhja mė e rėndėsishme nė mes kontantlöshet dhe kompjuterėve ėshtė se ata janė cashless ashtuquajtura e-para, pėrveē se ėshtė ruajtur nė kartat e parapaguara ėshtė ruajtur edhe nė serverat kompjuter nė formėn e tė ashtuquajturit parave rrjetit. Nėse ju konsideroni kompjutera si i pasigurt, kėshtu qė ndoshta nė vend tė kėsaj do tė ishte mė e sigurt pėr tė ndaluar qarkullimin e kafaz lloj brejtėsi.

Pėr ata qė kanė vetėm njė interes tė caktuar nė kompjuterė, unė nuk e rekomandoj pėr tė blerė njė kompjuter. Mos blej njė kompjuter vetėm pėr shkak se ajo mund tė jetė mirė qė tė ketė ndonjėherė. Ju mund tė jetojnė pa. Ėshtė i njėjti parim si jo pėr tė blerė njė makinė qė ėshtė pothuajse vetėm duke qėndruar nė garazh. Pėr shkak se kompanitė kompjuterike insistojnė gjithnjė e mė shumė me tė duke u pėrpjekur pėr tė ngec nė na kontantlöshet dhe Big Brother nė mėnyrė qė ata nuk do tė shesė sa mė shumė kompjutera si ata dėshirojnė. Ajo ėshtė gjithashtu shumė e dobishme dhe zbavitėse gjė qė tė bėni me njė kompjuter. Njė arsye e madhe pse unė ende tė mbajė nė nė kompjuter ėshtė pėr tė shkruar kėto libra. Kompjuteri ėshtė e shkėlqyer si bibliotekat, makinė shkrimi dhe lodėr tė pastėr.

Por unė do tė jem i sinqertė, interesi im nė kompjuter vdiq pak ēdo herė qė unė kam shkruar nė kėtė libėr. Njė gjė ėshtė e sigurt. Nėse shoqėria cashless i pėrgjithshėm ėshtė mbi ne, ka vetėm njė gjė pėr tė rekomanduar. Total dhe tė pėrgjithshme bojkoti teknologji. Jo lloj gjė qė ka tė hushållsabetet pėr tė bėrė, por ēdo gjė tjetėr qė ka njė funksion komunikues dhe informativ. Kjo ėshtė njė kėshillė tė sinqertė nga njė shkrimtar qė me tė vėrtetė duan tė teknologjisė. Nė teori, njė mjaft tė madh tė teknologjisė pjesshme bojkoti vrasin kontantlösheten. Ajo nuk mund tė ekzistojė pa teknologji. Cash mund tė menaxhuar pa energji elektrike dhe tė teknologjisė (pėrveē nė lidhje me prodhimin e). Ata e kanė bėrė kėtė pėr disa shekuj.

Edhe pse unė dua tė vazhdojė tė pėrdorė kompjuterin kėshtu qė nuk do tė thotė se disa herė kam fantazuar nė lidhje me idenė qė thjesht tė pėrfundojė deri me kompjuterė. Veten se ēfarė do tė ishte jeta dhe tė veprojė pa. Monitoruesit e komunitetit dhe kontrollet qytetarėt gjithnjė e mė shumė nga kompjuterat. Nuk duket tė jetė pa fund pėr mjerimin. Pra, gjithsesi, ju mund tė merrni pak mė shumė kufizuese, dhe si gjithmonė duke menduar nė lidhje me atė qė ju bėni nė kompjuterin tuaj.

Kur shoqėria cashless do tė tregojnė plotėsisht fytyrėn e tij tė shėmtuar, ndoshta unė do tė doja tė kisha luajtur futboll nė njė plan tėrėsisht tė rėndė nė vend qė tė ketė kompjutera si njė nga interesat e mia. Ndoshta duhet tė ketė qenė njė lloj aktivisti militant nė vend qė kishte thyer kompjuterat nė shtėpi dhe PC nė fillim me njė tub hekuri. Rrinin jashtė qendrave kompjuterike mainframe me pankarta qė lexojnė "Vdekje nė kompjuter!". Por pastaj nga ana tjetėr, ndoshta nuk ėshtė ky libėr erdhi nė jetė.

Nuk mund tė jenė ata qė mė shohin si njė reaksionarėve teknike. Kjo nuk ėshtė rasti nė tė gjitha. Ajo qė unė do tė mė si njeriu me lėvizje do tė kaloni me baltė hendek cashless. Pėr ta bėrė kėtė, duhet sė pari tė marrė disa hapa prapa. Qė nga teknologjia mund tė shfrytėzohen plotėsisht pėr gjėra pozitive pėrsėri. Sė fundi, ajo lehtė mund tė konstatojmė se pa shpikjen e kompjuterit nuk do shoqėria cashless ėshtė nė formėn e saj tė duhur moderne.

Ne janė konsumatorėt qė paguajnė pagesat

Si tha zėvendės guvernatori Lars Nyberg fjalė pėr fjalė nė njė leksion nė Kongresin e Bashkimit sektorin financiar nė Bålsta nė vitin 2008.

"Ėshtė e lehtė nė mendim tė parė pėr tė besuar se ekziston tregtia dhe bankat qė paguajnė me mirėsi pėr pagesat. Por nuk ėshtė kaq e thjeshtė. Tregtarėt duhet tė ketė kostot e tyre tė mbuluara, ndryshe ata nuk mund tė kryejnė biznesin e tyre. Dhe e njėjta vlen edhe pėr bankat. Prandaj, popping koston e tė gjitha pagesave pėrfundimisht deri nė shenjė pėr mallra dhe shėrbime kemi blerė. qumėshti dhe perime mund tė jetė pak mė e shtrenjtė nė dyqan dhe depozitave normat e pak mė e ulėt nė bankė se pėrndryshe do tė jetė rasti. kėshtu qė ėshtė konsumatorėt dhe klientėt e bankės nė nė fund tė fundit tė paguajė koston e tė gjitha pagesave Por ne nuk e shohin ata kėtė arsye, ne jemi udhėhequr qė tė besojnė se ata janė -... ose qė dikush tjetėr po i kushton "

Ai tha se pėr kėtė arsye, njė person brenda Riksbank, pėr njė herė, e vėrteta lakuriq. Nuk janė klientėt dhe konsumatorėt qė paguajnė pagesat. Le tė mos bezdisur se si pagesa sa tė holla i ngarkuar pėr tė tregtisė dhe bankat. Bankat e cila, qė ra fjala, nė njė mesatare tė fitojnė disa qindra dollarė nė fitim tė pastėr nė vit suedeze. Megjithatė, ju mund tė flasim pėr "tregtinė e dobėt" kur ajo nuk mund tė depozitojė marrja e tyre tė pėrditshme nė bankė. Banka Kombėtare dėshiron qė njerėzit tė pėrdorin mė shumė karta krediti pėr ta bėrė atė si gabimisht duke pretenduar mė shumė "ekonomikisht optimal". Nyberg donte gjithashtu e kuptuan kėtė, por e bėri larg tėrėsisht nga thėnė tė vėrtetėn.

Nė njė leksion nė mesin e 90-ta, kur Stefan Ingves ishte deklarata e zėvendės e guvernatorit, ai ndjek.

"Pėr bankat, si dhe degėt e llojeve tė ndryshme, trajtimin e shėnimeve dhe monedhave, si rezultat i småvärdestransaktioner mjaft i kushtueshėm."

"Nė njė kuptim mė tė gjerė, ėshtė e dėshirueshme qė mė shumė transaksione janė kryer nė mėnyrė elektronike qė nga viti duke shtrenjtė pėrpunimi i sotėm i bazuar nė letėr mund tė reduktohet edhe mė tej."

Ingves deklarata e parė ėshtė kėshtu plotėsisht e rreme. Ėshtė konsumatorėt dhe jo nė bankė, dhe tė tregtisė qė nė fund tė fundit merr koston e pagesave. Deklarata e dytė kundėrshton tė ashtuquajturėn "neutralitet" Riksbank sė. Kjo ėshtė, ajo ėshtė kėrkesa e popullsisė pėr tė holla qė kontrollojnė turmėn. Ajo pėrkrah kontantlösheten Riksbank hapur.

Ėshtė e vėrtetė se ende vetė mund tė vendosė nėse do tė pėrdorim tė holla ose kartat e kreditit. Por kur njerėzit brainwashed vazhdimisht nga bankat, mediat, agjencitė qeveritare dhe tė tjera pėr tė pėrcaktuar pėrparėsitė opsion cashless si ajo ka nė kuptimin psikologjik, hequr njė pjesė tė madhe tė vendimit. Pėr fat tė keq, shumė njerėz vetėm pėr tė shmangur bezdisur ose kur ju jeni tė mashtruar nga jep avantazhet rreme. Pėr shumė prej nesh kjo ėshtė mė tepėr njė stimul pėr tė rezistencės. Kostoja e kartave tė kreditit ėshtė mbajtur sekret me numrin shumė tė madh tė bankave dhe kompanive tė kartės sė kreditit. Pėrveē kėsaj, vetėm bankat dhe kompanitė e kartės sė kreditit tė ketė njė sy nė atė qė ėshtė nė tė vėrtetė ndodh nė kontantlösbrott.

Pjesė tė mėdha tė trajtimit tė industrisė sė parave tė gatshme shpesh nuk ka shifra konkrete pėr tė treguar, por "e di", por se menaxhimi ėshtė "shumė e shtrenjtė". organizata tė ndryshme dhe njerėz ankohen hidhėrim se "e trajtimit tė holla kushton shuma tė mėdha." Ashtu si nė aspektin e pagesave aktuale, ajo ėshtė qė ne, konsumatorėt tė cilėt nė fund tė fundit edhe i kushtoj menaxhimit tė parasė. pronari i biznesit merr jo para nga portofolin e tij, pėr shembull, paguajnė nė trajtimit tė holla, Loomis. Fillimisht, bankat bėjnė shumica e tarifave pėr pagesat nė tregti, por nė fund ajo ėshtė konsumatori i cili paguan. Tani ne kemi vendosur qė pėrfundimisht tė paguajnė dy pagesa dhe menaxhimit tė parasė. Prandaj ėshtė koha pėr tė ndaluar whining krijimin.

Nė shumė kontekste tė tjera tė shkruara vetėm se pagesat do tė kushtojė tė holla biznesit. Ajo nuk bėn dallim nė mes tė kostove reale sociale, kostot e biznesit dhe shpenzimet e individit. Ajo ėshtė arbitrar tė flasim pėr ndonjė nga tri kostove tė ndryshme nė varėsi tė asaj qė favorizon propagandė. Gjėja qė duhet tė aplikojnė ėshtė qė nė fund tė fundit paguan. Nė kėtė rast konsumatorėt.


Publicerades torsdag 7 november 2019 23:15:44 +0100 i kategorin Följetong och i ämnena:


1 kommentarer


x
Inge
fredag 8 november 2019 03:50


Hej Christer.

Du hade tidigare en länk där man kunde ladda ner hela häftet till Pdf. Har du möjlighet att lägga upp den igen?
Eller om kan du tipsa om var man kan köpa boken?


https://www.google.com/url?q=https://www.apg29.nu/den-kontantlosa-konspirationen-ladda-ner-gratis-pdf-bok-30379&sa=U&ved=2ahUKEwim69vGzNnlAhWi5KYKHcHWDM8QFjABegQICBAB&usg=AOvVaw0XCOWiBYER0RUmz0yjM7m_

Svara

Första gången du skriver måste ditt namn och mejl godkännas.


Kom ihåg mig?

Din kommentar kan deletas om den inte passar in på Apg29 vilket sidans grundare har ensam rätt att besluta om och som inte kan ifrågasättas. Exempelvis blir trollande, hat, förlöjligande, villoläror, pseudodebatt och olagligheter deletade och skribenten kan bli satt i modereringskön. Hittar du kommentarer som inte passar in – kontakta då Apg29.

Nyhetsbrevet - prenumerera gratis!


Senaste bönämnet på Bönesidan

måndag 18 november 2019 02:16
Gode Gud möt mej ! Jag måste bli fri.

Senaste kommentarer


Aktuella artiklar



Stöd Apg29:

Kontakt:

MediaCreeper Creeper

↑ Upp